Sausio 24 d. Vilkaviškyje įvyko antrasis vietos inovacinių partnerių ir suinteresuotų šalių susitikimas. Susitikime su savivaldybės darbuotojais, ūkininkais, mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ligoninių vadovais, verslo ir Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) atstovais, visuomeninėmis verslo organizacijomis aptarti tolimesni veiksmai siekiant plėtoti trumpųjų maisto vertės grandinių sistemas Vilkaviškyje. Pristatyti paramos instrumentai šiai veiklai plėtoti, viešųjų pirkimų reikalavimų taikymas šioje veikloje. Aptarta Vilkaviškio ir kitų regionų patirtis skatinant vietos trumpąsias maisto tiekimo grandines ir praktinė patirtis įgyvendinant vietinių trumpųjų maisto grandinių plėtros iniciatyvas. Susitikime dalyvavo 33 asmenys.
KISMET projekto koordinatorė, Lietuvos inovacijų centro (LIC) atstovė G.Ramanauskienė pristatė KISMET projektą ir jo tikslus: Lietuvos inovacijų centras drauge su partneriais iš Vokietijos, Švedijos, Danijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos įgyvendina tarptautinę iniciatyvą KISMET, kurios pagrindinis tikslas – keisti aplink Baltijos jūrą esančių miestų ir regionų dabartines nepalankias maisto sistemas į tvarias.
Ji pabrėžė, kad KISMET projekto įgyvendinimo metu, bendradarbiaujant su Vilkaviškio savivaldybe, socialiniais partneriais ir ūkininkais bus sprendžiami vietos ir regiono valdžios institucijų iššūkiai, siekiant sukurti žiediškesnę ir tvaresnę maisto aplinką. Vilkaviškis bus ta vieta, kur praktikoje bus diegiamos ir išbandomos tvarios maisto sistemos. Tvarios maisto sistemos yra maisto tiekimo ir vartojimo būdas, kuris siekia ilgalaikių socialinių ir ekologinių tikslų, o tokioje sistemoje tarp gamintojo ir vartotojo yra tik vienas tarpininkas, gamintojas nuo vartotojo yra nutolęs 50-70 km. spinduliu.
2023 m. Lietuvoje veikė 29 žemės ūkio kooperatyvai, iš kurių tik 3 Vilkaviškyje. Akivaizdu, kad ūkininkams trūksta motyvacijos jungtis ir veikti kartu, nors bendradarbiavimas plėtojant vietines vertės grandines sukuria didelę pridėtinę vertę – ekonominę (mažesnės maržos), ekologinę ir socialinę.
Pažymėta, kad šio projekto rėmuose ruošiamasi parengti tvaraus maisto skatinimo strategiją, kuria galės pasinaudoti Vilkaviškis, o taip pat ir pritaikyti kitų valstybių patirtį, pavyzdžiui, sezoninio maisto vartojimas.
Detali informacija pridedamose skaidrėse.
LR Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja N.Padvaiskaitė pristatė paramos trumpos vertės grandinėms aspektus. Pasak jos, skirtinguose regionuose jos kuriasi nevienodai intensyviai. Kaip vienas geriausių sektinų pavyzdžių įvardintas Ukmergės rajono vaikų lopšelis-darželis „Žiogelis“. Šis darželis yra vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių vaikus maitinti ekologišku, iš vietos ūkininkų perkamu ir pagal Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos reikalavimus pagamintu maistu. Jų virtuvėje naudojama 80 procentų ekologiškų vietos produktų. Iš pradžių tai buvo pilotinis projektas, kurį pirmus dvejus metus rėmė savivaldybė. Dabar darželis gauna paramą pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo programą.
N.Padvaiskaitės teigimu, svarbiausias ir sunkiausias dalykas, kad pareiškėjai paramos turi kreiptis ne vieni, o su partneriais, kitaip tariant, – bendradarbiauti. Tikimasi, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu trumpų tiekimo grandinių plėtra bus aktyvesnė nei iki šiol. Strateginiame plane numatyta jas vystyti pagal dabar jau veikiančius tris modelius. Tam skirta 10 mln. eur. Vidutinė paramos suma projektui bus diferencijuojama pagal projekto tikslus ir apimtis:
- pagal 1-ąją paramos schemą – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas – 150 000 Eur;
- pagal 2-ąją paramos schemą – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas, orientuotas į didesnės apimties produkcijos realizavimą vietinėje teritorijoje – 250 000 Eur;
- pagal 3-ąją paramos schemą bus remiamas žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklo įkūrimas, tam skiriant iki 1 500 000 Eur.
Paramos intensyvumas - nuo 20 iki 60 proc. verslo plano įgyvendinimo išlaidoms, 100 proc. – bendrosioms projekto einamosioms bendradarbiavimo ir kitoms išlaidoms. Paramos galės prašyti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo veikla; juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, perdirbimo, rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo veikla.
Detali informacija pridedamose skaidrėse.
Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Kazulis pristatė viešųjų pirkimų reglamentavimo ypatumus, taikomus žaliesiems pirkimams ir vykdant į trumpąsias maisto tiekimo grandines orientuotus pirkimus. Pasak jo, Lietuvoje per viešuosius pirkimus kasmet yra įsigyjama prekių už 8 mlrd. eurų, iš kurių 90 mln eurų sudaro maistas. Sudaroma 6000 sutarčių, iš kurių tik 300 su ūkininkais, tad ateityje tikimasi aktyvesnio ūkininkų įsitraukimo. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau metai galioja žaliųjų pirkimų reikalavimas – visi pirkimai privalo būti žali, t.y. bent 30 proc. sutartyje esančių produktų turi atitikti nustatytus žalumo kriterijus.
Detali informacija pridedamose skaidrėse.
Vilkaviškio rajono vicemerė D.Riklienė pristatė Vilkaviškio patirtį skatinant vietos trumpąsias maisto tiekimo grandines. Pasak jos, visų bendras siekis, kad vaikai ar gydymo įstaigų pacientai valgytų vietoje užaugintą ir pagamintą maistą. Vienas iš atrankos kriterijų įstaigoms būtent ir yra trumposios maisto tiekimo grandinės – kai pirmenybė teikiama produktams, užaugintiems ar pagamintiems toje pačioje savivaldybėje, kur įsikūrusi ugdymo arba kita savivaldybės pavaldumo įstaiga.
Vicemerė atkreipė dėmesį, kad plėtojant trumpąsias tiekimo grandines susiduriama su eile iššūkių - ribotas ingredientų prieinamumas, tiekėjų bendradarbiavimo tarpusavyje trūkumas, galimybės tiekti produktus ištisus metus, būtina spręsti logistikos klausimu, užtikrinant tiekimą tiesiai į įstaigas ir sandėliavimo sąlygas. Pabrėžta, kad norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir padaryti proveržį, lankstumas būtinas iš visų – tiek iš ūkininkų pusės, tiek iš įstaigų vadovų.
Savivaldybės planavimo skyrius parengė produktų poreikio statistiką. Patys maistą ruošia:
- 15 ikimokyklinio ugdymo įstaigų (2485 vaikai),
- 14 ugdymo įstaigų, kur privalomas nemokamas maitinimas (1208 vaikai),
- 18 ugdymo įstaigų (5-12 klasės, 2608 vaikai),
- ligoninėje skaičiuojama 3000 žmonių per mėnesį,
- globos namai – 80.
Remiantis šia statistika ir sudaromus meniu galima planuoti produktų poreikį (tai nėra galutiniai skaičiai, nes atsakymai gauti iš 90 proc. įstaigų):
obuoliai – 20 tonų,
kriaušės – 9 tonos,
bulvės – 55 tonos,
morkos – 20 tonų,
burokėliai – 8 tonos,
svogūnai, agurkai, pomidorai – po 7 tonas,
kiauliena – 11 tonų,
kalakutiena – 3 tonos,
vištiena – 8 tonos.
Artimiausiu metu bus parengti galutiniai skaičiavimai, koks ir kokių produktų poreikis metams ir mėnesiui yra kiekvienoje įstaigoje ir pateikti visiems ūkininkams.
Detali informacija pridedamose skaidrėse.
Lietuvos inovacijų centro atstovas Artūras Jakubavičius pasidalino praktine patirtimi įgyvendinant vietinių trumpųjų maisto grandinių plėtros iniciatyvas. Jis pabrėžė, kad trumpųjų tiekimo grandinių plėtojimas yra didelis regionų interesas ir akivaizdi nauda – kuriamos darbo vietos, mokesčiai taip pat lieka savivaldybėje. Akivaizdu, kad proveržiui reikia visų pusių lankstumo ir kalbėjimosi.
Pateikta informacija kokiomis kitomis programomis gali pasinaudoti perdirbėjai, gaudami finansavimą savo veiklos plėtrai, gamybos skaitmeninimui ir kt. veikloms.
Atsiliepimai