Veiklos ataskaitos

VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

ĮVADAS

Atliekant nagrinėjamos teritorijos esamos būklės analizę pagal techninę užduotį, surinkta informacija apie turizmo išteklius (informacijos šaltiniai Valstybinio statistikos departamento leidiniai, Valstybinio žemės fondo statistika, Valstybinio vandenų fondo duomenys, Miškų kadastro duomenys, Saugomų teritorijų kadastro duomenys, Kultūros vertybių registro duomenys, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atitinkamų skyrių duomenys), turizmo infrastruktūrą, turizmo paslaugas (Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus duomenys, Valstybinio statistikos departamento duomenys), duomenys apie aplinkos kokybę, informacija apie turizmo informaciją ir rinkodaros veiklą rajone.

Dabartinė turizmo plėtros situacija Vilkaviškio rajono savivaldybėje galėtų būti apibūdinama kaip išsluoksniuotos struktūros pavyzdys. Gamtiniai ir ypač kultūriniai ištekliai šiame rajone egzistuoja sau, o turistų srautai (palyginti negausūs) atvyksta viliojami ne tiek išteklių ir paveldo, kiek giminystės ryšių ir vietinių gyventojų ar verslininkų socialinio aktyvumo. Žmogiškieji turizmo ištekliai šiame rajone galėtų būti apibūdinami kaip nesusiformavę, ypač profesionalumo požiūriu, nors turintys potencialias teigiamas nuostatas turizmo plėtros atžvilgiu. Tiek privalumų, tiek ir trūkumų turi turizmo plėtros atžvilgiu šio rajono gyventojų etnosocialiniai ypatumai, ypač juos vertinant lietuviškojo etno- ir kultūrinio palikimo požiūriu. Galimybių studijos rengimo metu sukaupta informacija taip pat rodo, kad kai kurios vietinės bendruomenės ir atskiri jų nariai yra aktyvūs, suvokiantys pokyčius. Vilkaviškio rajone gali būti vystomas darnios plėtros principu paremtas turizmas, kuris numato gamtinių išteklių, žmogiškųjų išteklių ir vietinės bendruomenės bei ekonominių faktorių konstruktyvią sąveiką.

Vilkaviškio rajono savivaldybės turizmo plėtros galimybių studijos tikslas yra įvertinti ir sujungti į darnią visumą gamtinių, kultūrinių ir žmogiškųjų išteklių potencialias galimybes ir pateikti konkurencingų turizmo paslaugų ir produktų pasiūlymus.

Rengiant šią studiją buvo remtasi Lietuvoje sukurta įstatymų baze bei dokumentais, reglamentuojančiais turizmo plėtrą Lietuvoje: Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Bendruoju programavimo dokumentu, Lietuvos Respublikos teritorijos Bendruoju planu, Nacionaline turizmo plėtros 2003–2006 metų programa (2003 m. gruodžio 18 d. LR vyriausybės nutarimas Nr. 1637), Lietuvos turizmo plėtros strategija, pateikta Lietuvos ūkio (ekonominės) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 853), Nacionaline Darnaus Vystymosi strategija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1160) ir kitais.

Vilkaviškio rajono savivaldybės turizmo plėtros galimybių studijos tekstas organizuotas trijų dalių principu, laikantis užsakovo pateiktos techninės užduoties nuorodų.

Pirmojoje, konstatuojamojoje dalyje pateikiama esama išteklių ir jų dabartinio panaudojimo, bei turizmo paslaugų užuomazgų situacijos apžvalga. Studijos antrojoje – Pasiūlymų – dalyje išdėstyti ir pakomentuoti potencialūs Vilkaviškio rajono turizmo produktai ir paslaugos, pateiktas pasiūlymai turizmo rinkodaros priemonėms ir veiklai. Trečioji dalis skirta priemonių planui ir investicijų poreikiui.

1. IŠTEKLIŲ VERTINIMAS

Vilkaviškio rajono savivaldybė įkurta 1991 metais. Savivaldybės teritorija yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Vakaruose ji ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi, o Pietuose – su Lenkijos Respublika. Savivaldybės teritoriją kerta svarbi automagistralė Vilnius – Marijampolė – Kaliningradas ir geležinkelio linija Kaliningradas – Vilkaviškis – Kaunas – Vilnius – Maskva.

Savivaldybės plotas – 1259 km2. Vilkaviškio rajonas užima 28,2 proc. Marijampolės apskrities teritorijos ir yra antroji pagal plotą Marijampolės apskrities savivaldybė (didžiausias Šakių rajono savivaldybės plotas). Didžiąją teritorijos dalį užima žemdirbystės plotai (77,3 proc.), miškai sudaro tik 9 proc. teritorijos, t.y. mažiausiai Marijampolės apskrityje. Didžiausias miškas – Vištytgiris. Gamtos vertybės saugomos Širvintos hidrografiniame ir Virbalgirio botaniniame zoologiniame draustiniuose.

Nors Suvalkija yra lygumų kraštas, tačiau Vilkaviškio rajonui būdinga reljefo įvairovė. Rajono šiaurė yra Šešupės žemumoje (žemiausia vieta – 24 m), o pietūs – Sūduvos aukštumoje (aukščiausia vieta – 282 m Pavištyčio kalnas), kurioje įkurtas Vištyčio regioninis parkas. Rajono teritorijoje geografinių aukščių skirtumai siekia 250 m. Rajone yra daugiau nei 60 ežerų, gražiausi – Paežerių, Dotamų, Vygrelių, Alvito bei vienas giliausių ir didžiausių Lietuvoje – Vištyčio ežeras (1787 ha), tačiau iš jų tik 39,8 ha yra LR teritorijoje. Per savivaldybės teritoriją teka Šešupė, Liepona ir kitos upės, upeliai, šiame krašte daug įspūdingų piliakalnių. Vištyčio ežeras ir regioninis parkas tampa poilsinio turizmo centru.

Savivaldybės plotas 125898 ha. Žemės fondo duomenimis 2004 m. sausio 1 d. 77,3 proc. savivaldybės teritorijos sudarė žemės ūkio naudmenos (apskrities vidurkis 67,4 proc., Lietuvos – 53,4 proc.). Miškai užima 9 proc. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos (apskrityje – 19,7 proc., Lietuvoje – 30,6 proc.), keliai – 2 proc., vandenys – 2 proc., užstatyta teritorija – 3 proc. (apskrityje atitinkamai 2 proc., 2,1 proc. ir 2,7 proc., Lietuvoje – 2 proc., 4 proc. ir 2,9 proc.).

Gyventojų skaičiumi Vilkaviškio rajono savivaldybė nusileidžia tik Marijampolės savivaldybei. Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2006 m. pradžioje gyveno 48838 gyventojai. Gyventojų tankumas (gyventojų skaičius 1 km2) savivaldybėje (39,2) šiek tiek mažesnis nei vidutiniškai apskrityje (41,5) ar Lietuvoje (52,5).

  • Vilkaviškio rajono savivaldybę sudaro 12 seniūnijų:
  • Bartninkų seniūnija;
  • Gižų seniūnija;
  •  Gražiškių seniūnija;
  •  Keturvalakių seniūnija;
  •  Klausučių seniūnija;
  •  Kybartų seniūnija;
  •  Pajevonio seniūnija;
  •  Pilviškių seniūnija;
  •  Šeimenos seniūnija;
  •  Vištyčio seniūnija;
  •  Vilkaviškio miesto seniūnija;
  •  Virbalio seniūnija.

1.1. GAMTOS IR KULTŪROS IŠTEKLIŲ VERTINIMAS

GAMTOS IŠTEKLIAI

Žemės fondo duomenimis Vilkaviškio rajono savivaldybėje miškai užima 10953 ha, vandenys – 2518 ha (iš jų tvenkiniai – 52 ha). Per teritoriją teka upės: Šešupė, Širvinta, Šeimena, Liepona, Vilkauja, Zanyla ir kitos.

11 medžiotojų klubų ir būrelių turi patvirtintus medžioklės plotus savivaldybės teritorijoje. Apskrities rajonu savivaldybėse yra sudaryti ir nustatyta tvarka patvirtinti medžioklės plotai, kuriuos sudaro miško žemė, laukai, krūmynai ir vandens telkiniai. 2004 metais medžioklės plotai apskrityje užėmė 396385 ha (88,8% teritorijos ploto), tame tarpe savivaldybėse: Marijampolės – 66669 ha; Kazlų Rūdos – 45840 ha (18 medžioklės plotų vienetų); Kalvarijos – 40947 ha (8 medžioklės plotų vienetai); Šakių rajono – 135750 ha (18 medžioklės plotų vienetų); Vilkaviškio rajono – 107179 ha (18 medžioklės plotų vienetų). Komercinių medžioklės plotų rajone nėra, bet tokia veikla yra įmanoma. Komercines medžiokles Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gali organizuoti visi medžioklės plotų naudotojai (medžioklės plotų savininkai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nustatytąja tvarka išnuomoti medžioklės plotai ar suteikta teisė jais naudotis). Vystyti komercinei veiklai reikalingas privatus suinteresuotas asmuo, turintis medžioklei tinkamus plotus bei tam reikalingą minimalią infrastruktūrą ir teisę užsiimti tokia veikla, bei licencijuotas vadovas, mokantis užsienio kalbą, kadangi Lietuvoje medžioti gali ir užsieniečiai, turintys dokumentus, patvirtinančius jų teisę medžioti savo valstybėje. Tokiu atveju komercinė medžioklė galėtų būti vienu iš veiklų, pritrauksiančių į Vilkaviškio rajoną potencialius užsienio turistus.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje ežerai ir tvenkiniai užima apie 0,6% ploto (kai Šakių rajono savivaldybėje – 0,1%), tačiau iš 37 ežerų rekreacijai labai svarbūs tik du. Tai Paežerių ežeras (399 ha), kuris yra visai netoli Vilkaviškio miesto ir todėl turi didelę reikšmę jo ir aplinkinių gyvenviečių gyventojų poilsiui bei Vištyčio ežeras (1787 ha, iš jų 39,8 ha priklauso Lietuvai), prie kurio yra įrengti pliažai, veikia poilsio namai. Rekreacijai naudojami ir kiti mažesni ežerai – Paežerių (mažasis), Vygrelių, Beržinio, Podvarko, Dotamų, Alvito ir kt. bei tvenkiniai – Virbalio, Keturvalakių, Karklinių, Klausučių, Matlaukio. Vertingiausi ekologiniu, rekreaciniu, gamtosauginiu ir kitais aspektais ežerai yra įtraukti į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniu sąrašą. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje visuomenės poreikiams naudojami paplūdimiai ir kitos visuomenės poreikiams naudojamos teritorijos patvirtintos 2000-05-31 Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32.

1 lentelė. Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės ežerai

 Ežero pavadinimas  Plotas (ha)
 Bakšiškių ežeras  1,4
 Beržinis  6,0
 Dunojevas  18,1
 Liepinis  3,4
 Paežerių ežeras    399,1  399,1
 Paežerių ežeras    25,7  25,7
 Pakalnis    1,2  1,2
 Sūrinis    2,6  2,6
 Talaikė    30,5  30,5
 Vartelių ežeras    3,6  3,6
 Vištytis    39,8  39,8
 Vygris    16,8  16,8
 Šakių ežerėlis    2,6  2,6
 Iš viso savivaldybėje:    550,8  550,8

Šaltinis: ,,Valstybės žinios” 2003, Nr. 98- 4394

Rajone yra daugiau nei dvi dešimtys upių, tačiau tai daugiausiai nedideli upeliai, menkai tinkami rekreacijai. Rekreacijai gali būti naudojama Šešupės upės atkarpa nuo rajono ribos ties Antanavu iki Kudirkos Naumiesčio ir Širvintos upės atkarpa nuo Svirkalnio iki Šešupės.

2 lentelė. Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės upės

 Upės pavadinimas  Vandens telkinys (vyresnioji upė)  Įtekėjimo krantas (dešinysis – d
kairysis – k)
 Atstumas nuo žiočių, km  Upės ilgis, km  Upės plotas, ha
 Šešupės baseinas
 Šešupė Nemunas   k  85,4  208,7  754
 Rausvė   Šešupė  k  157,6  48,6  24,7
 Širvinta  Šešupė   k  113  38,1  23
 Liepona  Širvinta   k  27,7  35,1  16,7
  Šeimena  Širvinta  d  8,5  49,1  27,2
 Vilkauja  Šeimena  d  29,9  13,3  3,9
 Širvinta   Šeimena  k  13,2  34,5  31,7
 Aista   Širvinta   d  34  21,2  8,1
 Zanyla   Širvinta  k  31,5  19,3  7

Šaltinis: ,,Valstybės žinios” 2003, Nr. 98- 4394

Vandens tvenkiniai užima 51,6 ha savivaldybės teritorijos ploto. Vilkaviškio rajone yra penki valstybinės reikšmės vandens tvenkiniai (sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 14 d. Nutarimu Nr. 1268). Jų charakteristika pateikta 3 lentelėje. Didžiausi jų Kunigiškių ir Karklinių.

3 lentelė. Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės tvenkiniai

 Tvenkinio pavadinimas  Upė  Vandens telkinys (vyresnioji upė)  Užtvankos vieta nuo žiočių, km  Tvenkinio plotas, ha
 Karklinių  Rausvė  Šešupė  28,8  12,4
 Klausučių  Šeimena  Širvinta  19  3
 Kunigiškių  Zanyla  Širvinta  9,5  15,8
 Matlaukio   Liepona  Širvinta  21,6   9,6***
 Virbalio  Paviržupė  Rausvė  2  10,8
 Iš viso savivaldybėje    51,6

Vilkaviškio rajono savivaldybė

*** Tvenkinį kerta Lietuvos Respublikos valstybės siena, todėl nurodomas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios tvenkinio dalies plotas (plotas gali būti patikslintas po valstybės sienos demarkavimo).

Šaltinis: ,,Valstybės žinios” 2003, Nr. 98- 4394

  • Drausgirio, Vištytgirio, Mestgirio, Tadarinės miškuose auga 300 m. senumo ąžuolynai su skroblų ir liepų priemaiša, 200 m. senumo pušynai ir eglynai, juose gausu retųjų augalų bei gyvūnų. Miškai labai vertingi ornitologiniu požiūriu: Vištyčio regioninio parko teritorijoje aptikti 123 rūšių paukščiai, iš jų 14 rūšių sparnuočiai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
  • Grybingirio miškas išsidėstęs palei sieną su Lenkija. Čia, pasienio zonoje – 0,5-1 km pločio juostoje tarp spygliuotos buvusios Tarybų Sąjungos pasienio užtvaros ir oficialios Lietuvos-Lenkijos sienos, auga 50 metų neliesti sunkiai praeinami miškai, krūmų ir žolių bruzgynai. Dėl tokio biotopų originalumo galima spėti čia esant botaninių zoologinių vertybių. Gana vertinga šiame regione esanti Paširvinčio pelkė, turinti savitą augalijos struktūrą.
  • Vištyčio akmuo, dar vadinamas Pėduotuoju, Stebuklinguoju – vienas didžiausių Lietuvoje. Akmens aukštis – 4 metrai, plotis – 5 metrai, ilgis – 7 metrai. Vištyčio akmuo išsiskiria savo neįprasta forma: viršuje riedulys turi apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40cm gylio lovio pavidalo įdubimą, kuris paprastai vadinamas “pėda” ir kuriame užsilaiko kritulių vanduo. Riedulio paviršiuje yra matomi keli įtrūkimai (viršuje išilgai, šiauriniame šone vertikaliai ir kt.), keliose vietose jis nuskaldytas. Apatinė akmens dalis buvo atkasta tvarkant greta tiestą plentą. Pasakojama, kad šis stambus riedulys kadaise buvo laikomas šventu, stebuklingu, todėl senovėje prie jo žmonės melsdavosi, jis buvęs aukuru, ant kurio degusi amžinoji ugnis ir būdavo aukojamos aukos dievams. 2000 m. Vištyčio akmuo pripažintas geologiniu gamtos paminklu.

KULTŪROS IŠTEKLIAI

Vilkaviškio rajonas žymus tuo, kad jo teritorijoje anksčiausiai apsigyveno žmonės. Prieš 10000 metų, kai likusi Lietuvos teritorijos dalis vis dar buvo padengta storu ledo ir vandens sluoksniu, Vištyčio ežero pakrantėje ledynmetis jau buvo pasibaigęs, Vištyčio ežero pakrantėje įsikūrė pirmieji žmonės Lietuvos teritorijoje. Tą patvirtina prie Vištyčio ežero krantų rasti vieni iš seniausių Lietuvoje ir Prūsijoje žmogaus gyvenimo ir egzistencijos pėdsakų: akmens amžiaus laikų darbo, buities, medžioklės ir žvejybos įrankiai.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 36 archeologijos paminklai, įtraukti į LR Kultūros vertybių registro sąrašus. Galima išskirti šias pagrindines Vilkaviškio rajono archeologines vertybes:

  • Dabravolės piliakalnis su senovės gyvenviete yra pripažintas archeologijos paminklu. Piliakalnis yra Dabravolės kaime, Pajevonio sen., pasiekiamas Pajevonio – Vištyčio keliu. Archeologijos paminklo teritoriją sudaro piliakalnis su vakarinėje papėdėje esančia senovės gyvenviete. Paminklo teritorijos ir apsauginės zonos plotas yra 1,6 hektaro. Piliakalnio rytinis šlaitas yra status, apie 25 m aukščio, kiti šlaitai kiek žemesni ir nuolaidesni. Piliakalnio viršuje – ovali 28 m. ilgio aikštelė, kurios pietinės dalies plotis 22 m. Pietiniuose pakraščiuose ir šlaituose aptinkama kultūrinio sluoksnio pėdsakų, rasta lipdytos gruoblėtu paviršiumi keramikos. Vakarinėje piliakalnio dalyje rasti buvusios gyvenvietės pėdsakai. Piliakalnio papėdėje auga daugiakamienė liepa su iš kelmo išsišakojusiais 37 kamienais.
  • Pavištyčio piliakalnis yra 1 km nutolęs nuo Pavištyčio kaimo (Vištyčio sen.). Šiauriniai ir rytiniai šlaitai nuolaidūs ir kiek statesni yra viršutinėje 10 m aukščio dalyje, kur jų statumas siekia iki 30 laipsnių, labai statūs vakarų ir pietų 30 m aukščio šlaitai. Piliakalnio viršuje yra ovali nelygaus paviršiaus 80 m ilgio ir 30 m pločio aikštelė. Piliakalnis apardytas arimų, apkasų. Kultūrinio sluoksnio nepastebėta. Dirbamame lauke pietų pašlaitėje rasta deginto molio tinko gabalų.
  • Vištyčio piliakalnis yra apie 2 km nutolęs nuo kelio Vištytis – Kalvarija, ir nuo Vištyčio ežero rytinio kranto. Piliakalnis yra stačiais, krintančiais iki 35-40 laipsnių kampu šlaitais. Ovali kalvos viršūnė apie 30 metrų ilgio ir 20 metrų pločio. Rytiniame šlaite pastebimas pilkos spalvos kultūrinis sluoksnis, o ariamame lauke į šiaurės vakarus – neryškūs sodybvietės pėdsakai, išsiskiriantys savo tamsesne spalva. Čia rasta lipdyta su stambiais akmens trupiniais molyje šukė. Gruoblėtu paviršiumi indo šukė rasta ariamame lauke pietinėje pašlaitėje. Nuo Vištyčio piliakalnio atsiveria puikūs vaizdai: rytuose – Vištytgirio miškas, vakaruose – Vištyčio ežeras ir Vištyčio miestelis. Piliakalnis – aplinkinių gyventojų mėgiama poilsio vieta.
  • Piliakalnių piliakalnis. Piliakalnių piliakalnis yra į pietus nuo Piliakalnių kaimo, kairiajame Aistos krante. Jo papėdėje rasta V-XIV a. įtvirtintos gyvenvietės liekanų. 1961 m. Istorijos instituto archeologai ištyrė dalį aikštelės ir gyvenvietės. Aikštelės kultūriniame sluoksnyje (0,6 m storio) rasta statinių ir akmeninio grindinio liekanų, degėsių, gyvulių kaulų, molinių verpstukų, papuošalų, XII-XIV a. žiestosios keramikos, o gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje – (0,6-0,8 m) – daug grublėtosios, lygiu paviršiumi, ir žiestosios keramikos.
  • Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnis su senovės gyvenviete, įrašytas į respublikinės reikšmės Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pakeliui Kunigiškių piliakalnį, tarsi praeities paslapčių sargyboje, stovi žilojo Krivio skulptūra (aut. J. Zubavičius). Pajevonio piliakalnis stūkso tarp Skardupio ir Ėglupio upelių esančiame kranto kyšulyje. 1963-1964 m. Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto archeologų grupė, vadovaujama P. Kulikausko, atliko pirmuosius archeologinius piliakalnio kasinėjimus. Buvo tirta piliakalnio aikštelė ir nedidelė dalis gyvenvietės (ji dar kartą tirta 1994 m.). Kasinėjimų metu buvo rasta papuošalų – žalvarinių segių, įvijinių žiedų, smeigtukas, įvija su pakabučiais ir kt. Visi radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Pagal rastas Romos monetas, keramiką ir kitus dirbinius nustatyta, kad Pajevonio piliakalnis su gyvenviete buvo įrengti ir naudoti jau pirmaisiais mūsų eros amžiais, užėmė labai didelį plotą, buvo gerai įtvirtinti ir vaidino svarbų vaidmenį to meto prekyboje.

Be išvardintų piliakalnių, Vilkaviškio rajone yra dar keletas gražių ir vertų turistų dėmesio piliakalnių:

  • Kaupiškių piliakalnis, Vištyčio sen.;
  •  Kudirkos Naumiesčio piliakalnis, Kybartų sen.;
  •  Misviečių piliakalnis, Šeimenos sen.;
  •  Pavištyčio II piliakalnis, Višytčio sen,;
  •  Piliūnų piliakalnis, Pilviškių sen,;
  •  Pilviškių piliakalnis, Pilviškių sen,;
  •  Ragaišių piliakalnis, Pajevonio sen.;
  •  Rementiškių piliakalnis, Klausučių sen.;
  •  Šakių piliakalnis, Pajevonio sen,;
  •  Šukių piliakalnis, Šeimenos sen.;
  •  Virbalio piliakalnis, Virbalio sen.

Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje yra dar 12 nekilnojamųjų kultūros vertybių, įtrauktų į LR Kultūros vertybių registro sąrašus:

  • trys laidojimo vietos – senosios žydų kapinė, senosios vokiečių kapinės ir senosios Vilkaviškio miesto kapinės;
  • du statiniai – malūnas aliejinė ir Vilkaviškio gimnazijos pastatas;
  •  septyni statinių komplektai, turintys istorinę architektūrinę vertę.

Galima išskirti ir dar keletą lankytinų Vilkaviškio rajono savivaldybės objektų:

  •  Paežerių dvaras. Dvaro rūmuose įkurtas Vilkaviškio krašto muziejus – vienas svarbiausių kultūros ir švietimo centrų Sūduvos regione ir Suvalkijos dailės galerija. Paežerių dvaro rūmai pastatyti 1795–1799 m., valdant Simonui Zabielai. Projekto autorius – architektas Martynas Knakfusas, klasicizmo architektūros pradininkas Lietuvoje. Šalia dvaro rūmų auga didingas ąžuolas, sodintas dvaro įkūrimo proga. Jo kamienas 2 metrų skersmens, o amžius – apie 450 metų. Netoli rūmų stovi restauruota oficina bei apžvalgos bokštas, tolėliau – kiti buvę dvaro pastatai. Rūmus supa 12 ha parkas su gražia liepų alėja.     Vėjo malūnas su technologine įranga. Nekilnojamoji kultūros vertybė. Malūno sienos – medinis karkasas, apkaltas lentelėmis. Išlikusi technologinė įranga.
  •  J. Basanavičiaus memorialinis muziejus sodyba ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.Atstatyti J.Basanavičiaus gimtinėje stovėję pastatai: gyvenamasis namas, klėtis, kluonas, du ūkiniai pastatai; užveistas apie 40 ha tautinio atgimimo ąžuolynas. Gyvenamajame name, klėtyje, įrengtos muziejinės ekspozicijos.
  •  J. Basanavičiaus paminklas. Paminklas stovi J. Basanavičiaus aikštėje. Pastatytas 1996 m. Skulptorius – A. Žukauskas, architektas – V. Balčiūnas. J.Basanavičiaus aikštė yra pačiame miesto centre. Aikštės planas išdėstytas pagal kvadrato formą. Tai labiausiai lankoma vieta Vilkaviškyje, nes aplinkui didelis parduotuvių pasirinkimas, o šiltu vasaros metu tai miestiečių poilsio ir jaunimo susibūrimo vieta.
  •  Rašytojo, Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos (1850–1899) gimtinė. Išlikusi autentiška XIX a. statyta klėtelė, pastatytas paminklinis akmuo. Privati sodyba. Klėtelėje Įrengta muziejinė ekspozicija (Vilkaviškio krašto muziejaus filialas).
  • Vištyčio miestelyje išlikęs XVIII a. gatvių tinklas, keturkampė aikštė, įdomios Švč. Trejybės ir evangelikų – liuteronų bažnyčios, paminklas Vytautui Didžiajam. Vištyčio miestelio aikštės planas ir centrinės dalies gatvių tinklas priskirti urbanistinėms vertybėms, šiai teritorijai siūloma suteikti kultūrinės vertės požymius turinčio komplekso apskaitos lygmenį.
  •  5 km į pietryčius nuo Vištyčio yra Pavištyčio kaimas, kuriame 1923 m. buvo 79 sodybos ir 699 gyventojai. Pavištyčio kaime nepriklausomybės laikais buvo pastatytas, o 1988 m. atstatytas nepriklausomybės paminklas. Paminklo obeliskas buvo pastatytas I-ojo pasaulinio karo metais, kai vienas vokiečių generolas, tikėdamasis likti šio krašto dvarininku, apsodino miestelio centre plytinčią aikštę medeliais – liepomis, o jos viduryje pastatė akmeninį obeliską papuoštą Vokietijos valstybės ženklu – ereliu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, apie 1927 metus, šis obeliskas buvo panaudotas Nepriklausomybės paminklo kūrimui – erelio vietoje, obelisko viršuje, buvo įdekoruotas Vytauto Didžiojo biustas, o šonuose – Antano Smetonos, Jono Basanavičiaus ir Vyčio bareljefai. Prasidėjus Lietuvos okupacijai, paminklas buvo rusų išniekintas – pagrobtas biustas, nuplėšti bareljefai. Sąjūdžio metais šis Nepriklausomybės paminklas buvo visiškai atstatytas.
  • Regykla „Svirkalnis“ netoli Gražiškių. Tai aukščiausia apylinkės kalva. Papėdėje yra nedidelis ežeras. Iš gilaus slėnio išteka Širvinta, pavasarį tampanti IV kategorijos vandens maršrutu sportininkams ir turistams.
  •  Vilkaviškio katedra. Pirmoji medinė bažnyčia, pavadinta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo vardu, pastatyta 1620 m. Ta bažnyčia XIX a. pradžioje turėjo du bokštus ir iš šonų po koplyčią, buvo kryžiaus pavidalo. 1870 m. pradėta statyti nauja, mūrinė. Baigta 1881m. Bažnyčia, statyta parapijos lėšomis, buvo didelė, dvibokštė, graži, romantiško stiliaus. Ją 1884 m. konsekravo vietos klebonas vyskupas Juozapas Oleka. 1926 m. pertvarkant Lietuvos bažnytinę provinciją, Vilkaviškis tapo vyskupijos centru, o Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – katedra. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m.) katedra buvo apgriauta, o 1952–1954 metų laikotarpiu visiškai sunaikinta. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, pradėta rūpintis katedros atstatymu. Jos vidus suprojektuotas iš esmės naujai: remtasi klasikine architektūros formų teorija, panaudoti dorėninio orderio elementai. Po katedra įrengtas rūsys su dviem šarvojimo salėmis. Atstatyta ankstesnėse vietose buvusi šventoriaus tvora. Katedros pamatai iškilmingai pašventinti 1991 m. rugpjūtį. Katedros statybos reikalais rūpinosi dekanas kanauninkas V.Gustaitis (už nuopelnus atstatant katedrą apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, jam suteiktas Vilkaviškio miesto garbės piliečio vardas, popiežiaus dekretu Vatikanas suteikė Popiežiaus Rūmų garbės prelato vardą). Katedros statybos darbus tvarkė inžinierius statybininkas A. Minelga. 1998 m. liepos 11 d. Vilkaviškio katedra iškilmingai konsekruota.
  • Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Įrengta buvusioje cerkvėje, pastatytoje 1894 m. 1922 m. perduota katalikams. 1944 m., kai buvo nugriauta katedra, į Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią perkeltos šventųjų relikvijos. Bažnyčia yra stačiatikių cerkvėms būdingos struktūros ir ašinės trijų dalių kompozicijos, su varpinės bokštu virš prieangio. Viduje dominuoja aukšta navos erdvė. Yra trys altoriai.
  •  Vištyčio bažnyčiai siūlomas kultūrinės vertės požymius turinčių objektų lygmuo. Vištyčio bažnyčios interjere apskaityti 7 dailės objektai, iš kurių vienas yra vietinės reikšmės paminklas, o visi kiti priskirti kultūros vertybių apskaitos lygmeniui.
  •  Paminklas V. Kudirkai Vilkaviškyje (S. Nėries g., Vilkaviškis).
  •  Paminklas peizažistui I. Levitanui Kybartuose.
  • Skulptoriaus P.Rimšos gimtinė netoli Gižų, kurioje yra išlikusi senoji suvalkietiška sodyba.
  • Kylininkų kraštovaizdžio draustinis.

RENGINIAI IR ŠVENTĖS

Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyksta nemažai renginių ir švenčių. Kas antri metai organizuojamas tarptautinis folkloro festivalis „Žalias, ąžuolėli“, pristatantis Lietuvos, Rusijos, Danijos folklorą. Tradiciniu tampa šiuolaikinio šokio festivalis „Almėja“, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos šokių kolektyvai. Taip pat tradiciniu tampa renginys „Sūduvių amatų šventė“. Be to, vyksta ir daugiau vietinės reikšmės renginių ir švenčių.

Savivaldybėje 2003 m. buvo 15 kultūros centrų. Juose veikia daug meno mėgėjų kolektyvų, kuriuose dalyvauja 412 gyventojų, t.y. apie 1 % nuo visų gyventojų skaičiaus amžiaus grupėje nuo 10 metų.

SAUGOMOS TERITORIJOS

Saugomų teritorijų Vilkaviškio rajone yra nedaug, tai yra:

  • Vištyčio regioninis parkas (plotas – 10833 ha),
  • Širvintos hidrografinis draustinis (plotas – 184 ha);
  • Virbalgirio botaninis zoologinis draustinis (plotas – 364 ha).

Vištyčio regioninis parkas skirtas išsaugoti ir tvarkyti gamtiniu, kultūriniu bei rekreaciniu požiūriu vertingus pietvakarių Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus.
Širvintos hidrografinis draustinis skirtas išsaugoti salpinio slėnio smarkiai vingiuotą Širvintos upės atkarpą vidurupyje.
Virbalgirio botaninis zoologinis draustinis skirtas išsaugoti unikalų liepyną su įvairių rūšių augalais ir gyvūnais.
Savivaldybės saugomi draustiniai Vilkaviškio rajone nėra įsteigti, tačiau yra atrinktos aukštu natūralumo laipsniu ir dideliu bioįvairovės gausumu pasižyminčios teritorijos: Aistiškių (Vidgirių) miškas Gražiškiu sen.; Budavonės miškas Bartninkų sen.; Uosijos miškas Šeimenos sen.; Beržyno miškas Vištyčio sen.; Širvintos upės atkarpa nuo Peletrūnų k. iki Lauckaimio k. Kybartų sen.; Širvintos upelio atkarpos Klausučių sen. bei Šeimenos sen.; Žetvabalės pelkė ir Merkiškių ežeras Keturvalakių sen.; Simaniškių pelkė Klausučių sen.; Vygrelių kaimo apylinkės su 4 ežerais Gražiškių sen.

Išvados:

  • Gamtiniai rekreaciniai ištekliai – vienos iš svarbiausių turizmo ir rekreacijos organizavimui reikalingų išteklių grupės potencialas Vilkaviškio rajone yra palyginti žemas – tai sietina su rekreacijai tinkamų miškų ir vandens telkinių trūkumu, nedidele geomorfologiniu struktūrų, o kartu ir kraštovaizdžio įvairovė. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorija yra areale, turinčiame žemą rekreacinį potencialą. Išsiskiria tik vienas arealas, santykinai turtingesnis gamtiniais rekreaciniais ištekliais: kalvotosios Sūduvos aukštumos (pietinė Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos dalis).
  • Svarbiausias Vilkaviškio rajono gamtinių rekreacinių išteklių problemas formuoja ne tik gamtinių rekreacinių išteklių trūkumas, bet ir nepakankamas turimų išteklių išnaudojimas, neišvystyta rekreacinė infrastruktūra bei itin lėta jos plėtra, informacijos trukumas, visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų juridinis neįteisinimas.
  • Paviršinio vandens resursai nedideli. Jų struktūrą formuoja tankus upių tinklas, kurio specifinė ypatybė yra didelis skaičius smulkių vandentėkmių, tame tarpe reguliuotų atkarpų, nesraunios ir mažai vandeningos, sausomis vasaromis labai nusenkančios upės; negausūs ir nedidelį teritorijos plotą užimantys ežerai bei tvenkiniai. Dabartiniu metu paviršinių vandenų panaudojimas yra ženkliai sumažėjęs, tačiau atsižvelgiant į nepalankias naudojimo sąlygas – netolygus nuotėkis, maži vandens ištekliai, perspektyvoje turėtų būti orientuojamasi į jų naudojimą tik tose ūkio šakose, kur jie nepakeičiami – buityje, žemės ūkyje, rekreacijoje.
  • Savivaldybėje yra nemažai kultūros objektų, kurie yra patrauklūs vietinio turizmo požiūriu. Gražūs piliakalniai ir žymių Lietuvos istorijos veikėjų memorialiniai paminklai turėtų būti įdomūs Lietuvos turistams.
  •  Saugomų teritorijų savivaldybėje yra mažai, todėl turizmo verslo plėtra mažai ribojama. Turimi gamtiniai rekreaciniai ištekliai, tinkamai juos tvarkant, tame tarpe taikant jų rekreacines savybes gerinančias priemones, gali buti vienu iš veiksniu, skatinančiu pažintinės, pramoginės ir verslinės rekreacijos bei bendrojo poilsio gamtoje vystymą.

1.2. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VERTINIMAS

GYVENTOJAI

Statistikos departamento duomenimis 2006 m. sausio 1 d. Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyveno 48838 gyventojai. Gyventojų tankumas (gyventojų skaičius 1 km2) savivaldybėje (39,2) šiek tiek mažesnis nei vidutiniškai apskrityje (41,5) ar Lietuvoje (52,5).

4 lentelė. Gyventojų skaičius apskrityje ir savivaldybėje

Gyventojų skaičius  Gyventojų skaičius  Gyventojų skaičius  Gyventojų skaičius  Teritorija, km² Gyventojų skaičius 1 km² 2005 m. pradžioje
 Metų pradžioje  Metų pradžioje  Vidutinis metinis  Liepos 1 d.
 2004 2005 2004 2005
 Iš viso  3445857  3425324  3435591    3412770  65300   52,5
Alytaus apskritis  184807  182851  183829  183411    5425     33,7

Kauno  apskritis

 691445

 685723

 688584

 682594

 8089

 84,8

Klaipėdos apskritis

 383250

 382179

 382714

 380701

   5209

 73,4

Marijampolės_apskritis

 186736

 185419

 186078

 184417

 4463

 41,5

Kalvarijos sav.

 13680

 13607

  13644

 13555

  441

 30,9

Kazlų Rūdos sav.

 14881

 14869

 14875

 14753

  555

 26,8

Marijampolės sav.

 70305

 69936

 70120

 69690

 755

 92,6

Šakių r. sav.

 38100

 37714

 37907

 37407

 1453

 26,0

Vilkaviškio r. sav.

 49770

 49293

 49532

 49012

 1259

 39,2

Panevėžio_apskritis

 295161

 292376

 293769

 290662

 7881

 37,1

Šiaulių apskritis

 364076

  360755

 362415

 359205

 8540

 42,2

Tauragės apskritis

 132729

 131481

 132105

 131120

 4411

 29,8

Telšių apskritis

 178141

 177008

 177575

 176113

 4350

 40,7

Utenos apskritis

 181113

 178977

 180045

 177595

 7201

     24,9

Vilniaus apskritis

 848399

 848555

  848477

 846952

 9731

  87,2

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2005 m. užfiksuotas natūralus gyventojų sumažėjimas t. y. -221, nes per metus gimė 492, o mirė 713 rajono gyventojų. Migracijos saldo savivaldybėje 2005 m. buvo neigiamas. Atvyko 652 žmonės, o išvyko 886, taigi migracijos saldo -234.

5 lentelė. Gyventojų judėjimas apskrityje ir savivaldybėje 2005 m.

 

 Gimusių skaičius  Mirusių skaičius  Natūralus prieaugis / sumažėjimas  Atvykusių skaičius  Išvykusių skaičius  Migracijos saldo
 Iš viso  30467  43774  -13307  59522  68304  -8782
 Miestas  19837  25044  -5207   38724  46131   -7407
 Kaimas  10630  18730  -8100  20798  22173  -1375
 Alytaus apskritis  1548  2651  -1103  3815  4769  -954
 Kauno apskritis  6130  8464  -2334  11901  14377   -2476
 Klaipėdos apskritis  3456  4464  -1008  7800  8346  -546
Marijampolės apskritis 1657 2506 -849  2842 3539 -697
Kalvarijos sav. 118 210  -92  280 271 9
Kazlų Rūdos sav. 140  211 -71 313 362 -49
Marijampolės sav. 622 753 -131 1102 1342 -240
 Šakių r. sav. 285 619 -334 495 678 -183
Vilkaviškio r. sav. 492 713 -221  652 886 -234
Panevėžio apskritis 2471 3895  -1424 4234  5574  -1340
Šiaulių apskritis 3078 4752 -1674 6212 8264 -2052
Tauragės apskritis 1177  1902  -725 2160  2938 -778
Telšių apskritis 1666  2221 -555  3410 4379 -969
Utenos apskritis 1352 2805 -1453 3070 3894 -824
Vilniaus apskritis 7932 10114 -2182 14078 12224 1854

Šaltinis: Statistikos departamentas

Savivaldybės gyventojų sudėtis pagal amžių nėra labai nepalanki verslo plėtrai. 57,6 proc. gyventojų sudaro darbingo amžiaus žmonės, o paskutinių penkių metų laikotarpiu pastebima darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus didėjimo tendencija.

6 lentelė. Gyventojų sudėtis pagal amžių apskrityje ir savivaldybėje 2005 m.

 Gyventojų skaičius  Gyventojai (0-15 metų amžiaus)  Darbingo amžiaus gyventojai  Pensinio amžiaus gyventojai
 Lietuvos Respublika
2001  3486998  742843  2019388  724767
2002  3475586  717077  2046778  711731
2003  3462553  688798  2076006  697749
2004  3445857  662198  2097316  686343
2005  3425324  637431  2112292  675601
 Marijampolės apskritis
 2001  188775  44485  102660  41630
 2002  188298  43198  104478  40622
 2003  187607  41597  106459  39551
 2004  186736  40224  107831  38681
 2005  185419  38721  108826  37872
 Vilkaviškio r. sav.
 2001  50236  12071  26733  11432
 2002  50206  11764  27306  11136
 2003  50036  11353  27894  10789
 2004  49770  10944  28234  10592
 2005  49293  10517  28414  10362

Šaltinis: Statistikos departamentas

NEDARBAS

Per 2006 m. kovo mėn. Vilkaviškio darbo biržoje užsiregistravo 256 bedarbiai. Tame tarpe 139 (54,3%) moterys, 44 (17,2%) – jaunimo iki 25 m., 141 (55,1%) – kaimo gyventojas.

2006 04 01 darbo biržoje buvo registruoti 1293 bedarbiai, iš jų: 747 (57,8%) – moterys, 681 (52,7%) – kaimo gyventojas, 112 (8,7%) – jaunimo iki 25 m.

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų (2005 metų pabaigoje) – 5,08 proc.

IŠSILAVINIMAS

Vilkaviškio rajone yra 9 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 4 darželiai-mokyklos, 10 pagrindinių mokyklų, 10 vidurinių mokyklų, Kybartų specialioji internatinė mokykla, 3 papildomojo ugdymo įstaigos, Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrius.

2001 m. gyventojų surašymo duomenimis tik 5,9 proc. Vilkaviškio r. savivaldybės gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Tai yra mažiau nei vidutiniškai Marijampolės apskrityje (7,4 proc.) ir 2,3 karto mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje (13,3 proc.). Didelė savivaldybės gyventojų dalis (28,1 proc.) turi tik pradinį išsilavinimą, tai gerokai daugiau nei vidutiniškai apskrityje (25,9 proc.) ar Lietuvoje (21,9 proc.).

7 lentelė. Gyventojai pagal išsilavinimą (10 metų ir vyresni)

 

  Iš viso   aukštasis  aukštesnysis  vidurinis  pagrindinis   pradinis
 Marijampolės apskritis  163771  7,4%   21,7%  27,5%    17,5%  25,9%
  Marijampolės sav.  61800  9,3%   24,5%  29,2%  15,1%  21,9%
 Kalvarijos sav.  11915  4,3%   18,3%   27,2%  20,8%  29,4%
 Kazlų Rūdos sav.  13049  7,1%  20,4%  26,8%  19,5%  26,2%
 Šakių r. sav.  33575  6,9%  19,3%  27,6%  17,0%  29,3%
Vilkaviškio r. sav. 43432 5,9% 20,7% 25,3% 19,9% 28,1%

Šaltinis: Statistikos departamentas

AMATININKAI

Savivaldybėje gausu kūrybingų žmonių – liaudies menininkų. Vilkaviškio rajono savivaldybės duomenimis rajone dirba apie 35 meno kūrėjų – amatininkų.

Daugiausia Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra medžio drožėjų. pynėjų iš vytelių, mezgėjų ir nėrėjų. Kiti populiarūs amatai tarp Vilkaviškio rajono tautodailininkų – tai pynimas iš vytelių, lipdymas iš molio, keramika, audimas, siuvimas.

Išvados:

  • Savivaldybės gyventojų sudėtis pagal amžių nėra nepalanki verslo plėtrai.
  • Pagal įvairius rodiklius (demografiniai, migracijos, nedarbo lygis) savivaldybė yra pakankamai konkurentabili Marijampolės apskrityje.
  • Išsilavinimo rodikliai Vilkaviškio rajono savivaldybėje nėra labai geri – tik 5,9 proc. gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą. Bet gyventojai gali gauti turizmo srities žinių savivaldybėje, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre.
  • Savivaldybėje yra didelis kūrybingų žmonių – amatininkų potencialas. Galima būtų kurti bendrą menų – amatų centrą.

1.3. APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS

2001 m. duomenimis Marijampolės apskrityje susidarė apie 0,3 proc. visų šalies ūkio, buities ir gamybos nuotekų, išleidžiamų į paviršinius vandenis. Jų kokybę turėtų užtikrinti 100 nuotekų valymo įrenginių kompleksų, iš kurių 62 proc. – biologinio valymo. Tačiau tik 59 kompleksai (16 paviršinių lietaus nuotekų valymo; 5 pirminio mechaninio valymo ir 38 biologinio valymo) veikė ir atitiko galiojančius normatyvus, 15 kompleksų iš viso neveikė.

Vilkaviškio r. savivaldybėje 2002 m. į paviršinius vandenis buvo išleista 1022,7 tūkst. kubinių metrų nuotėkų (8,9 proc. visų, išleistų Marijampolės apskrityje). Visas savivaldybėje išleidžiamas nuotekas reikėjo valyti ir jos visos buvo išvalomos iki didžiausios leistinos teršalų normos (tiek 2001 m., tiek ir 2002 m.). Marijampolės apskrityje nuotėkos, kurių nereikia valyti sudarė 42,7 proc. visų nuotėkų, Lietuvoje – 96,4 proc. Užterštos nuotekos į paviršinius vandenis savivaldybėje nėra leidžiamos. Marijampolės apskrityje 2002 m. tokių nuotėkų buvo 0,16 proc., Lietuvoje – 0,03 proc.

8 lentelė. Nuotėkų išleidimas 2004 m. Ūkio, buities ir gamybos nuotėkos, išleistos į paviršinius vandenis (tūkst.m3/m.)

 iš viso  kurių nereikia valyti  išvalytų iki DLT normų  nepakankamai išvalytų  užterštų (be valymo)
 Lietuva  4780600,0  4610200,0 35500,0  133600,0  1300,0
 Marijampolės apskritis  11470,6  4899,0  6498,1  55,5  18,0
 Marijampolės sav.  9265,7  4730,0  4501,4  34,3  –
 Kalvarijos sav.  169,4  –  149,0   2,4  18,0
  Kazlų Rūdos sav.  489,8  169,0  318,0  2,8   –
 Šakių r. sav.  523,0  –  507,0 16,0   –
 Vilkaviškio r. sav.  1022,7  –  1022,7  –  –

Šaltinis: Statistikos departamentas

9 lentelė. Nuotėkų šalinimas 2004 m. Ūkio, buities ir gamybos nuotėkos, išleistos į paviršinius vandenis (tūkst.m3/m.)

 

 iš viso   kurių nereikia valyti  išvalytų iki DLT normų  nepakankamai išvalytų  užterštų (be valymo)
 Lietuva  4170600,0  3999400,0  30500,0  139000,0  1700,0
 Marijampolės apskritis  12180,4  4973,0   2057,0  5135,4  15,0
 Marijampolės sav.  10424,8  4973,0  325,4  5126,4   –
 Kalvarijos sav.  118,0  –  94,0  9,0  15,0
 Šakių r. sav.   622,0  –  622,0  –  –
 Vilkaviškio r. sav.  1015,6  –  1015,6  –  –

Šaltinis: Statistikos departamentas

Nevalytos ir nepakankamai išvalytos nuotekos nuleidžiamos į atvirus vandens telkinius ir dėl to, kad ne visose kaimo gyvenvietėse įrengti kanalizacijos tinklai, valymo įrenginiai. Biologinio valymo įrenginiai dažniausiai techniškai susidėvėję, reikalingas remontas, rekonstrukcija (dažniausiai nėra bendro azoto ir bendro fosforo šalinimo grandies).

10 lentelė. Nuotėkų šalinimas 2004 m.

 

 Nuotakyno linijų ilgis (metų pabaigoje), km   Pašalinta nuotėkų, tūkst. m3  Valyta nuotėkų valyklose iš viso, tūkst. m3   palyginti su visu pašalintu nuotėkų kiekiu, %  biologiškai, tūkst. m3   palyginti su visu pašalintu nuotėkų kiekiu, proc.
  Iš viso  4313,4  168464,3  159209,0  94  130576,8  77
 Marijampolės apskritis  197,9  7117,7  7004,9  98  6899,6   97
 Marijampolės sav.  76,2  5206,0  5160,5   99  5119,0  98
 Kalvarijos sav.  20,7  118,0  118,0  100  79,0  67
 Kazlų Rūdos sav.  5,0  147,0  147,0  100  147,0  100
 Šakių r. sav.  43,9  681,2  614,2  90  604,0  89
 Vilkaviškio r. sav.  52,1   965,5  965,2   100  950,6  98

Šaltinis: Statistikos departamentas

Bendra teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių 2004 m. Vilkaviškio rajono savivaldybėje sudarė 214,3 tonos (11 proc. viso Marijampolės apskrityje susidariusio kiekio). 2002-2004 m. laikotarpiu bendras išmetamų teršalų kiekis Vilkaviškio rajono savivaldybėje sumažėjo 2,1 proc., tuo tarpu apskrityje ir Lietuvoje emituojami teršalų kiekiai išaugo (apskrityje – 19,4 proc., Lietuvoje – 3,3 proc.).

Labiausiai orą teršia stambiausios pramonės įmonės, miestų ir rajonų katilinės. Teršalų emisija į aplinkos orą iš katilinių sudaro 11,6 proc. bendro išmetamo teršalų kiekio. Siekiant mažinti oro taršą pramonės įmonėse bei savivaldybės energetikos įmonėse įdiegtos pažangios technologijos, vietoje tradicinio kuro naudojančios dujas.

Marijampolės apskrityje 2001 m. veikė 23 sąvartynai, iš kurių 11 – neteisėti. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje veikė 11 sąvartynų (neteisėtai įrengti – 4). Problematiškiausias sąvartynas Vilkaviškio rajono savivaldybėje – Vilkaviškio miesto Pavembrių sąvartynas (sąvartynas neaptvertas, atliekos rūšiuojamos dalinai, nevykdomas monitoringas ir pan.).

Apskrities savivaldybėse komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tebėra rengiamos, keturiose savivaldybėse nėra egzistuojančių įrengimų, skirtų pavojingų buities atliekų surinkimui, transportavimui ir laikinam saugojimui. Antrinių žaliavų surinkimas yra ribotas, dėl to didžioji dalis komunalinių atliekų patenka į legalius ar nelegalius sąvartynus. Keturiose savivaldybėse nėra pavojingų, didžiųjų atliekų bei antrinių žaliavų saugojimo įmonių (sistemos), sąvartynuose nėra svarstyklių, nesilaikoma eksploatacijos reikalavimų ir kt. Nemažai anksčiau veikusių, tačiau bankrutavusių įmonių paliko įvairių cheminių medžiagų bei atliekų (galvaninio šlamo, padangų, tepalo filtrų ir pan.) sankaupas, kurioms utilizuoti jos neturi lėšų. Tik dviejose savivaldybės vykdo atskirą antrinių žaliavų surinkimą. Parengtas Marijampolės regiono kietų atliekų tvarkymo sistemos vystymo projektas, numatantis regioninio kietų atliekų sąvartyno įrengimą.

Išvados:

  • Nuotekos savivaldybėje pakankamai gerai valomos. Nepakankamai išvalytos sudaro tik 0,6 proc. bendro skaičiaus.
  • Nors kai kurie aplinkos taršos rodikliai savivaldybėje nėra maži, tačiau įvertinant įvairius veiksnius galima padaryti išvadą, kad Vilkaviškio rajono savivaldybėje aplinkosauginės problemos yra nedidelės.

2. PASLAUGŲ IR PRAMOGŲ POTENCIALO VERTINIMAS

Statistikos departamento duomenimis 2004 metų pabaigoje Vilkaviškio rajono savivaldybėje iš viso veikė 644 įmonės. Rajone yra 107 įmonės ir asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą, kurie teikia įvairias paslaugas. Tačiau poilsio organizavimu, kultūrine ir sportine veikla vertėsi tik 7 fiziniai asmenys ir 5 įmonės. Oficialiais duomenimis savivaldybėje yra 12 maitinimo paslaugas teikiančių įmonių ir 7 įmonės, teikiančios apgyvendinimo paslaugas.

MAITINIMAS

Savivaldybės duomenimis Vilkaviškio rajone yra 10 maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų:

Vilkaviškio mieste:

  • Kavinė „Pegasas“
  • Restoranas „Erdvė“
  •  Kavinė „Arka“
  • Kavinė „Du gaideliai“
  • Kavinė „Bingo“

Vilkaviškio rajone:

  • Kavinė „Aukso ragas“
  • Kavinė „Kapčius“
  • Kavinė „Santa Barbara“

Kybartų mieste:

  • Kavinė „Ledas“
  • Kavinė „Rūta“
  • Kavinė „Senbūviai“

Pilviškiuose:

  • Kavinė „Magija“.

APGYVENDINIMAS

Savivaldybės duomenimis Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 7 apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės:

11 lentelė. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai

 Pavadinimas  Adresas  Tel. elektroninis paštas
 Viešbutis „Širvinta“  J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškis  (8 ~ 342) 51345, 53197,
8 ~ 652 41217
 Kempingas – poilsiavietė VIKTORIJA  Čižikų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r. sav.  (8~342) 47 521, 20 126
8 ~698 70 328, 8~698 75 503 viktorija@viktorija.lt http://www.viktorija.lt
 Kempingas – poilsiavietė PUŠELĖ  Žirgėnų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r. sav.  (8~342) 47 555, 47 509
8 ~ 611 51 121 pusele@ktv.satela.lt http://www.lietuva.lt/pusele
 Petronėlės Arbatauskienė kaimo turizmo sodyba  Žvejų g. 2, Vištytis, Vilkaviškio r. sav.  8~686 79 344
 Jono Mačio kaimo turizmo sodyba  Žirgėnų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r. sav.  (8 ~ 342) 20 720
8~686 75 766
 Juozo Norbuto kaimo turizmo sodyba  Keturvalakių mstl., Keturvalakių sen., Vilkaviškio r. sav.  8~699 35 675
ly2at@marinet.lt http://www.keturvalakiai.lt
 Poilsiavietė VILDEGA  Pakalnių k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r. sav.  (8~342) 69 732 vildega@ktv.satela.lt http://www.vildega.satela.lt

Šiuo metu, įgyvendinant euroregiono ,,Nemunas“ programą, kurioje dalyvauja ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, numatyta statyti kempingą prie Paežerių ežero – rengiami projektiniai dokumentai.

Išvados:

  • Turizmo (apgyvendinimo, maitinimo) ir pramogų paslaugų pasiūla savivaldybėje yra labai maža.
  • Paslaugų kainos yra santykinai mažos, tačiau ir kai kurių paslaugų kokybė yra nepakankama, ypač tarptautinio turizmo plėtros požiūriu.
  • Prioritetas teikiamas poilsiui gamtoje, išnaudojant gamtos išteklius.

3. TURISTINĖS INFRASTRUKTŪROS IŠVYSTYMO IR PLĖTOJIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ

Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kaip ir visoje apskrityje, neišplėtotas turistinių trasų, pakelės poilsio aikštelių ir kempingų tinklas, neįrengti viešieji tualetai, yra mažai kelio ženklų bei nuorodų ir kitos būtinos informacijos. Neretai atvažiavę žmonės iš kitų miestų, valstybių čia pasiklysta. Yra pakankamai sunku surasti net pagrindinius pastatus ar įvairius kitus lankytinus objektus.

Dviračių turizmas. Marijampolės regione dviračių turizmo plėtra sietina su numatytais 4 regioniniais maršrutais: Dzūkijos, Žemaitijos, Aukštaitijos, Suvalkijos. Tai ilgų distancijų (300-500 km) regioninės trasos. Galimas ir tranzitinių dviračių trasų: Vakarai – Rytai (Gumbinė – Kybartai – Marijampolė – Alytus – Trakai – Vilnius – Svyriai – Gėlupė – Vištytis – Lazdijai – Druskininkai – Varėna – Šalčininkai) ir Šiaurė – Pietūs (Jelgava – Žagarė – Šiauliai – Raseiniai – Marijampolė – Lazdijai – Seinai) vystymas.

Suvalkijos dviračių žiedas – tai trasa Marijampolės apskrityje, pristatanti Sūduvos kraštą ir jo kultūros, istorijos, gamtos įžymybes, gražiausius kraštovaizdžius. Ši trasa jungiasi su Lenkijos Suvalkų krašto panašia dviračių turizmo trasa. Suvalkijos dviračių žiedo trasa eina per Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio rajono, Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijas. Pagrindinė trasa, kurios ilgis yra apie 350 km, suka per Marijampolę, Kalvariją, Jurgežerius, Smalnyčėnus, Kuosėnus, Bartninkus, Ožkabalius, Gražiškius, Vištytį, Pajevonį, Užbalius, Vilkaviškį, Kudirkos Naumiestį, Sintautus, Panovius, Slavikus, Sudargą, Kidulius, Šakius, Lukšius, Griškabūdį, Višakio Rūdą, Kazlų Rūdą, Ąžuolų Būdą, Gudelius, Plutiškes, Utaliną, Smalinyčią, Veselavą, Zomčinę, Igliauką, Šventragį, Daukšius, Padovinį ir grįžta į Marijampolę.

Važiuodami Suvalkijos dviračių žiedo trasa, aplankomas Vištyčio regioninis parkas, J. Basanavičiaus ir V. Kudirkos muziejus, Paežerių ir Zyplių dvaras, daug istorijos ir kultūros paminklų.

Taigi šios dviračių trasa nėra vien tik sporto ir judėjimo trasos. Jas galime vertinti ir kaip pažintines (kultūros paveldo, gražių gamtos vaizdų) bei poilsines.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje įrengtas dviračių turizmo maršrutas „Mielas – akiai, malonus – širdžiai”. Dviračiu siūloma važiuoti 80 km ilgio vietiniu maršrutu, aplankant gamtos, architektūros ir etnografinius objektus: Vilkaviškis – Paežerių dvaras ir ežeras – Podvarko poilsiavietė – Kunigiškių piliakalnis – Kylininkų kraštovaizdžio draustinis – Dabravolės piliakalnis – Vištyčio piliakalnis – Vištyčio poilsiavietė – Pavištyčio piliakalnis – Tautos atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose – Piliakalnių piliakalnis – Bartninkai – Vilkaviškis.

Taip pat Vilkaviškio rajone galimas dar vienas turistinis maršrutas – „Senovės piliakalniai ir gyvenvietės dabartiniame kraštovaizdyje“ (dviračiu, pėsčiomis). Maršruto ilgis 80–120 km, aplankoma 7-11 piliakalnių.

Tačiau dviračių takų trasos (danga) nėra įrengtos pagal keliamus reikalavimus, nes jos parinktos didelio eismo intensyvumo automobilių keliuose. Šios trasos yra nesaugios ir dviratininkų gyvybės ir transporto sukeliamos taršos atžvilgiu. Trūksta daugybės ženklų, kurių dėka keliautojai galėtų lengvai orientuotis.

Įrengus tinkamas trasas, jomis galėtų naudotis ne tik keliautojai, bet ir vietiniai gyventojai susisiekimui dviračiais ir t.t. Žiemos metu jomis būtų galima slidinėti ir pan.

Svarbi sritis – rekreacinių paslaugų plėtra. Vilkaviškio rajono savivaldybėje tinkamiausia ir daugiausiai galimybių turinti rekreacinio turizmo zona yra Vištyčio regioninis parkas. Ant Vištyčio ežero kranto (1787 ha) veikia viešbutis „Viktorija“. Netoliese įrengta poilsiavietė – kempingas „Pušelė“, kurioje galima išsinuomoti vandens dviračius, valtis ir paplaukioti bei pažvejoti ežere, išsinuomoti sporto inventorių ir pažaisti įrengtose sporto aikštelėse. Poilsiavietėje yra šaudykla. Taip pat poilsiavietės įrengtos keliose kaimo turizmo sodybose bei privačiuose poilsio namuose.

Prie Vištyčio ežero kalvos žiemą veikia kelios slidinėjimo trasos, yra įrengti keltuvai.

Kultūrinis pažintinis turizmas. Marijampolės apskritis turtinga kultūriniu paveldu. Svarbūs kultūrinio turizmo objektai – dvarai. Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra išlikusios 4 dvarų sodybos su pastatais (Rasių, Kataučiznos, Didvyžių, Paežerių). Paežerių dvaro rūmuose yra įsikūrę Suvalkijos dailės galerija bei Vilkaviškio krašto muziejus. Paežerių dvaro komplekse įsteigtas Suvalkijos (Sūduvos) regioninis kultūros centras. Šiame centre numatoma įkurti kultūrinio turizmo informacijos centrą, kuris visapusiškai pristatytų regiono lankytinas vietas, skleistų informaciją apie krašte vykstančius kultūrinius reginius (festivalius, šventes ir pan.).

Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra įrengta keletas poilsio aikštelių:

  • Vilkaviškio poilsiavietė. Poilsiavietė įsikūrusi prie miesto, ant Paežerių ežero kranto. Joje įrengtas paplūdimys, netoli yra jachtklubo prieplauka, Paežerių dvaro rūmai.
  • Podvarko poilsiavietė. Poilsiavietė įrengta Podvarko miške, ant Podvarko ežero kranto. Puikus pušynas ir kalvotas reljefas traukia poilsiautojus tiek vasarą, tiek žiemą.

Išvados:

  • Sunku surasti pagrindinius objektus, o ir neretai galima pasiklysti, nes nepakanka kelio ženklų, nuorodų bei kitos reikalingos informacijos.
  • Organizuojami keli dviračių maršrutai suteikia galimybę ne tik pakeliauti, bet susipažinti su apylinkėmis, įvairiais paminklais.
  • Dviračių trasos yra nesaugios – neatitinka keliamų reikalavimų, nes jos nėra tinkamai įrengtos. Važiuojama keliais, kurių eismo intensyvumas yra ganėtinai didelis.
  • Nėra sudaryta galimybė apžiūrėti visas apylinkes, nes įrengta mažai poilsio aikštelių.
  • Poilsį kaimo turizmo sodybose mėgstantys turistai Vilkaviškio rajone turi ganėtinai mažą pasirinkimą, nes šiuo metu veikia tik 3 kaimo turizmo sodybos.
  • Dėl mažo paplūdimių ir prieplaukų skaičiaus sunkiai įmanomas vandens turizmo vystymas.

SUSISIEKIMAS. KELIAI

Gerą automobilių kelių tinklo išvystymą Marijampolės regione rodo automobilių kelių tinklo tankumas. Šis rodiklis Marijampolės apskrityje (34 km/km²) yra šiek tiek didesnis už Lietuvos vidurkį (32,4 km/km²). Marijampolės apskrities kelių tinklo ilgis yra pakankamas, tačiau techninė būklė neatitinka didėjančių eismo poreikių. Siekiant regiono ekonominės plėtros, viena iš pagrindinių plėtros priemonių yra žvyrkelių asfaltavimas. Tačiau dėl lėšų stokos jos įgyvendinimas vyksta nepatenkinamai – vietinių kelių su danga ilgis pastaraisiais metais mažėja.

Vilkaviškio r. savivaldybėje miestų gatvių su danga dalis yra mažiausia apskrityje. Tiesa, Kybartų mieste šis rodiklis siekia 100 proc., tačiau vidutiniškai savivaldybėje 2002 m. tik 90,3 proc. gatvių yra su danga (apskrityje – 95,5 proc., Lietuvoje – 92,1 proc.).

12 lentelė. Miestų gatvių ilgis

Bendras iš jų gatvės su danga Gatvių su danga dalis, proc.
 2001  2002  2003  2001  2002  2003  2001  2002  2003
 Lietuva  5753,0  5782,5  5831,3  5239,4  5323,9  5371,0  91,1%  92,1%   92,1%
 Marijampolės apskritis  354,4  322,1  334,4 336,5  308,9  319,4  94,9%  95,9%  95,5%
 Marijampolės sav.  130,0  131,0  131,0  129,0  130,0  130,0  99,2%  99,2%  99,2%
  Kazlų Rūdos sav.  26,6  26,6  26,5  24,4  24,4 24,3  91,7%  91,7%  91,7%
 Kalvarijos sav.  30,3  30,3  30,3  28,9 28,9  28,9  95,4%  95,4%  95,4%
 Šakių r. sav.  66,7 37,4  46,3  66  37,4  45,6  99,0%  100,0% 98,5%
  Šakiai  36,1  15,4  24,3  36,1  15,4  24,3  100,0%  100,0%  100,0%
  Kudirkos Naumiestis  18,9  13,8  13,8  18,2  13,8  13,1  96,3%  100,0%  94,9%
 Gelgaudiškis  11,7  8,2  8,2  11,7  8,2  8,2  100,0%  100,0%  100,0%
 Vilkaviškio r. sav.  100,8  96,8  100,3  88,2  88,2  90,6  87,5%  91,1%  90,3%
 Vilkaviškis  53,6  53,6  57,3  47,0  47,0  49,8  87,7%  87,7%  86,9%
 Virbalis  18,0   14,0  13,8  12,0  12,0  11,6  66,7%  85,7%  84,1%
 Kybartai  29,2  29,2  29,2  29,2  29,2  29,2  100,0%  100,0%  100,0%

Šaltinis: Statistikos departamentas

1999 – 2004 m. laikotarpiu mažėjo keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais tiek Vilkaviškio rajono savivaldybėje, tiek Marijampolės apskrityje, tiek ir Lietuvoje. Analizuojamu laikotarpiu keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais savivaldybėje sumažėjo 44,4 proc., tuo tarpu apskrityje 40 proc., o Lietuvoje – 42,4 proc. 2004 m. Vilkaviškio rajono savivaldybės autobusų parkas pervežė 0,5 mln. keleivių.

Atsižvelgiantį į tai, jog viešojo transporto paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičius paskutiniais metais mažėjo (augo privačių automobilių skaičius), mažinamas ir maršrutų kiekis. Viešojo naudojimo autobusų maršrutų skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje 1999 – 2004 m. sumažėjo gerokai daugiau nei vidutiniškai apskrityje ar Lietuvoje. Marijampolės apskrityje maršrutų skaičius išaugo 13,1 proc. (atsirado 14 naujų maršrutų), tuo tarpu Vilkaviškio rajono savivaldybėje sumažėjo 18,2 proc., o Lietuvoje – 1,4 proc..

Nepaisant to, jog auga privačių vežėjų skaičius, autobusų skaičius mažėja. Marijampolės apskrities savivaldybių autobusų parkų transporto priemonės susidėvėję, privačios keleivinio transporto įmonės perka dėvėtus 8-10 metų senumo autobusus.

Per Marijampolės apskritį praeina tarptautinis transporto TEN I koridorius – automagistralė „Via Baltica“. Šis transeuropinis transporto koridorius yra netoli Vilkaviškio rajono ir jungia Lietuvą su Ryga bei Varšuva ir skirtas Šiaurės – Pietų tranzitiniams transporto srautams. Šios automagistralės eismo intensyvumas yra pakankamai didelis (9495 aut./parą), todėl ir tarša dėl didelio transporto srauto yra nemaža.

Savivaldybės teritoriją kerta svarbi automagistralė Vilnius – Marijampolė – Kaliningradas ir geležinkelio linija Kaliningradas – Vilkaviškis – Kaunas – Vilnius – Maskva. Geležinkeliu šiuo metu vyksta krovininių ir keleivinių traukinių eismas. Geležinkeliu keleiviai iš Vilkaviškio rajono gali nuvykti į Vilnių, Kauną. Geležinkeliu vyksta intensyvus tranzitinių prekinių traukinių eismas. Paskutiniais duomenimis, per parą pravažiuoja 40 tranzitinių prekinių traukinių, 17 tranzitinių keleivinių traukinių.

Išvados:

  • Savivaldybės kelių būklė yra pakankamai gera;
  • Geras bei patogus susisiekimas su didžiaisiais Lietuvos miestais;
  • Intensyvus traukinių eismas, todėl yra galimybė geležinkeliu susisiekti su didžiaisiais Lietuvos miestais.

4. TURIZMO INFORMACIJOS IR RINKODAROS VEIKLOS VERTINIMAS

Šiuo metu savivaldybėje turizmo informavimo ir rinkodaros veiklą vykdo:

  • Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija;
  • Viešoji įstaiga Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras;
  • Turizmo paslaugų teikėjai.

SPAUSDINTINĖ MEDŽIAGA

2005 metais išleistas leidinys „Vilkaviškio kraštas“. Jis pasižymi gera kokybe, patraukliu dizainu bei grafika. Be to jis ganėtinai informatyvus, įdėta daugybė nuotraukų, jį lengva skaityti. Leidinys orientuotas lietuvių ir anglų kalbomis, tačiau palyginti nedideliu tiražu Šis leidinys puikiai populiarina savivaldybę, orientuotas į potencialius lankytojus – turistus.

Šiais metais buvo išleistas leidinys „Vilkaviškio rajono turistiniai maršrutai“, kuriame pateikiama informacija apie lankytinas Vilkaviškio rajono vietas ir galimus turistinius maršrutus. Leidinys išleistas lietuvių kalba.

Leidiniai, bukletai, kita spausdintinė medžiaga daugiausiai dalinama Vilkaviškio rajono savivaldybėje atvažiuojantiems svečiams, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre turistams, taip pat parodų metu, pristatant Vilkaviškio kraštą.

RENGINIAI

Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyksta nemažai renginių ir švenčių. Kas antri metai organizuojamas tarptautinis folkloro festivalis „Žalias, ąžuolėli“, pristatantis Lietuvos, Rusijos, Danijos folklorą. Tradiciniu tampa šiuolaikinio šokio festivalis „Almėja“, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos šokių kolektyvai. Taip pat tradiciniu tampa renginys „Sūduvių amatų šventė“. Be to, vyksta ir daugiau vietinės reikšmės renginių ir švenčių.

Kai kurios šventės (folkloro festivalis „Žalias, ąžuolėli“, Sūduvių amatų šventė) galėtų būti įdomi atrakcija turistams, tačiau jos nėra populiarinamos.

PARODOS

Vilkaviškio rajono savivaldybė turizmo parodose dalyvauja kartu su Marijampolės apskritimi, kaip viena iš jos savivaldybių. Kasmet dalyvauja Tarptautinėje turizmo, sporto ir laisvalaikio parodoje VIVATTOUR (Vilnius).

NUORODOS IR INFORMACINIAI STENDAI

Savivaldybėje trūksta ženklų bei nuorodų į lankytinas vietas. Aktyvesnės rinkodaros turizmo paslaugų teikėjai nesiima. Jų teikiamos paslaugos trumpai aprašytos VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras interneto svetainėse.

BENDRADARBIAVIMAS SU UŽSIENIO ŠALIMIS

Rajono savivaldybė palaiko glaudžius ryšius su daugeliu Europos miestų: tarp Vilkaviškio ir Marly (Prancūzija), Lepe (Ispanija), Olecko (Lenkija), Valmieros (Latvija) pasirašytos susigiminiavusių miestų bendradarbiavimo sutartys. Visose sutartyse numatyta skatinti bendrą kultūros, švietimo, sporto ir turizmo plėtrą, ruošti bei realizuoti bendras programas, projektus šiose srityse.

Sėkmingai dirbama plėtojant pasienio regionų bendradarbiavimą ekonomikos, kultūros, švietimo, aplinkos apsaugos, teritorinio planavimo ir turizmo srityse. 1997 m. birželio 6 d. buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos dėl Europos regiono „Nemunas“ įkūrimo. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija yra aktyvi Europos regiono „Nemunas“ Marijampolės biuro narė.

Kol kas realios naudos šios sutartys nedavė, nes savivaldybėje labai maža turizmo paslaugų ir pramogų pasiūla, tuo labiau nėra tarptautinio lygio turizmo paslaugų.

INTERNETO SVETAINĖ (WWW.VILKAVISKIS.LT)

Turizmo informacija svetainėje yra lengvai randama. Norint rasti turizmo informaciją reikia eiti į nuorodą „Turizmas“. Tačiau svetainėje yra labai mažai informacijos, ji pateikiama tik lietuvių kalba. Svetainė neįregistruota lietuviškuose paieškos serveriuose (pvz. www.atostogoskaime.lt, www.google.lt). Galima teigti, jog interneto svetainė nevykdo informacijos skleidimo ir krašto populiarinimo funkcijos.

Išvados:

  • Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra institucija (VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras), kurios viena iš pagrindinių funkcijų – informacijos sklaida;
  • Savivaldybėje prioritetinės rinkodaros priemonės yra spausdintinė medžiaga, internetas bei savivaldybėje organizuojami renginiai;
  •  Viena geriausių rinkodaros priemonių, vykdančių informacijos apie Vilkaviškio rajono savivaldybę skleidimo ir krašto populiarinimo funkcijas, galėtų būti interneto svetainė, kurioje skaitytojai galėtų rasti informaciją apie rajono turistinius objektus keliomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų ir lenkų;
  • Rinkodarą vykdančios institucijos, populiarindamos savivaldybę, pagrindinį dėmesį akcentavo į kultūrines vertybes bei gražią gamtą, nes turizmo paslaugų pasiūla yra ganėtinai maža, be to ir paslaugų kokybė dar yra nepakankama.

5. TYRIMŲ REZULTATAI

Siekiant tiksliau nustatyti ir įvertinti vietos verslo, paslaugų teikėjų, turizmo ekspertų ir galimų turizmo paslaugų vartotojų nuomonę apie savivaldybės turizmo išteklius, įvaizdį, paslaugas, turizmo plėtros galimybes atlikome du tyrimus:

  • Vietos ekspertų ir turizmo paslaugų teikėjų anketinė apklausa;
  • Galimų turizmo paslaugų vartotojų apklausa telefonu.

5.1. ANKETINIO TYRIMO REZULTATAI VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE

Norint įvertinti turizmo verslo poreikius ir aplinką bei atlikti turizmo rinkos vertinimą bei turistų srautų kitimo prognozę, buvo atlikta keletas tyrimų.

Tyrimu buvo bandoma atsakyti į tokius klausimus:
– Kokie Vilkaviškio rajono turizmo verslo poreikiai?
– Kokia dabartinė Vilkaviškio rajono turizmo situacija; esami turizmo objektai, infrastruktūra, resursai, aplinka?
– Rinkodaros priemonių panaudojimas?
– Turistų rinkų vertinimas?
– Turistų srautų kitimo prognozė?

Atliekant tyrimą buvo remtasi specialistų nuomone. Tuo tikslu buvo sudaryta anketa. Respondentais nuspręsta pasirinkti šių sričių atstovus:

  • Vilkaviškio rajono savivaldybės specialistai
  • Maitinimo įstaigų Vilkaviškio rajono savivaldybėje atstovai
  • Apgyvendinimo įstaigų Vilkaviškio rajono savivaldybėje atstovai
  • Kaimo turizmo sodybų savininkai
  • Turizmo organizatoriai Kaune, Marijampolėje ir Vilniuje
  • Aplinkosaugos agentūros darbuotojai
  • Turizmo informavimo centrai Kaune, Marijampolėje ir Vilniuje

Būtina paminėti, kad apklaustų specialistų skaičius nebuvo didelis, kadangi Vilkaviškio rajono savivaldybė nėra didelė, kita vertus, nėra daug veikiančių maitinimo, apgyvendinimo bei su kitomis poilsio rūšimis susijusių ūkio subjektų.

Kaip anketos priedas buvo paruoštas atskiras klausimas apie sąlygas, kurioms esant suinteresuoti verslo subjektai sutiktų plėsti savo turizmo paslaugų verslą Vilkaviškio rajono apylinkėse.

Esamų turizmo gamtos ir kultūros bei žmogiškųjų išteklių potencialo ir panaudojimo turizmui bei aplinkos kokybės vertinimas.

Vienas pagrindinių klausimų, kuris buvo keliamas, kas yra tie objektai, kuriuos galėtų aplankyti į Vilkaviškio rajono savivaldybę atvykę turistai. Tai klausimas, kuris susijęs ir su šios savivaldybės turizmo resursais.

Daugiausia paminėti buvo šie savivaldybės objektai:

  • Vištyčio regioninis parkas
  • Paežerių dvaras
  • Dr. J. Basanavičiaus tėviškė
  • Vinco Kudirkos klėtelė
  • Piliakalnių piliakalnis
  • Kaimo turizmo sodybos rajone
  • Vilkaviškio katedra

Objektai ir paslaugos, galinčios sudominti užsienio turistus:

  • Vištyčio regioninis parkas
  • Paežerių dvaras
  • Dr. J. Basanavičiaus tėviškė
  • Vinco Kudirkos klėtelė
  • Piliakalnių, Kunigiškių, Vištyčio piliakalnis
  • Kaimo turizmo sodybos rajone
  • Vilkaviškio katedra ir kitos rajono bažnyčios
  • Dviračių takas
  • Krašto bažnyčios
  • Autentiškos Suvalkijos sodybos, natūrali, pramonės nepaliesta gamta

Šis sąrašas nelabai skiriasi nuo to, kas siūloma vietiniams lankytojams, išskyrus tai, kad buvo minimos dviračių trasos, kurios domintų užsienio turistus.

Įdomu tai, kad, nors tarp lankytinų objektų buvo išvardinta nemažai kultūros paveldo objektų, bet, kaip turizmo ištekliai, kultūros paveldas buvo menkai įvertintas. Panašiai buvo įvertintos ir autoturizmo trasos.

Apibendrinimas:

Apklausti vietos ekspertai, panašiai kaip ir telefoninės apklausos respondentai, geriausiai įvertino Vištyčio regioninį parką kaip turizmo išteklių. Vištyčio ežeras, gamta, miškai yra vertinami geriausiai. Kiti vandens telkiniai nebuvo minimi tarp didžiausių turizmo išteklių, todėl daroma išvada, kad jie nėra pakankamas motyvas atvykti į Vilkaviškio rajoną poilsiauti.

Tarp lankytinų objektų buvo išskirti pirmiausiai kultūros paveldo objektai (Paežerių dvaras, Dr. J. Basanavičiaus tėviškė su Tautos atgimimo ąžuolynu, piliakalniai ir kt.). Tačiau jie nebuvo išskirti kaip ypatingos turistų traukos objektai. Vilkaviškio rajono savivaldybėje esantys kultūros paveldo objektai turizmo plėtros požiūriu turi daugiau „pridėtinę vertę“.

Apklausų metu respondentai pažymėjo, kad švarią aplinką vertina kaip neabejotiną privalumą.

Paslaugų (kaimo turizmo, kitų apgyvendinimo paslaugų, maitinimo paslaugų) ir pramogų potencialo bei pasiūlos ir paklausos įvertinimas

Specialistų anketos respondentai kaip geriausią galimybę gauti turizmo paslaugas įvardino kaimo turizmo sodybų paslaugas, žiemos turizmo bei kelionių organizavimo paslaugas.

Blogiausiai yra įvertinta galimybė gauti pramogų.

Apibendrinimas:

Kaimo turizmo, maitinimo, apgyvendinimo, pramogų pasiūla Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra menka arba jos nėra. Iš tyrimų aiškėja, kad esant pasiūlai, būtų ir paklausa. Kaip prasčiausias prielaidas turizmui Vilkaviškio rajone plėtoti, respondentai įvardino laisvalaikio – pramogų rinką.

Turistinės infrastruktūros išvystymo ir jos plėtojimo galimybių analizė

Turistinė infrastruktūra išvystyta labai silpnai. Tarp respondentų buvo aktyviau minimi šios sritys dviračių – pėsčiųjų trasos, įrengtos poilsio aikštelės. Mažiausiai dėmesio, kaip resursai, susilaukė ežerai bei upės. Menkai įvertintos autoturizmo trasos.

Nors anketoje nebuvo įtrauktas toks atsakymo variantas, tačiau respondentai, atsakydami į klausimą „kita poilsio forma“, nurodydavo reabilitaciją, sanatorijas, gydyklas. Verta būtų atkreipti dėmesį į pėsčiųjų takų įrengimą ir miško išnaudojimą turizmo ir gydymo tikslais.

Vertinant turizmo plėtros prielaidas, pirmiausia norisi atkreipti dėmesį į daugelio respondentų paminėtą ir gerai įvertintą susisiekimą. Tokio vertinimo pagrindas yra automagistralė Vilnius – Kaliningradas bei geležinkelis, įgalinantis gerą susisiekimą ne tik su Kaunu ir Marijampole, bet ir su tolimesniais rajonais ar net užsienio šalimis (Kaliningrado sritimi). Neblogas susisekimas autobusais ir mikroautobusais. Nebloga vietinių kelių būklė rajone, nors yra ir nemažai minusų. Pažymėtina, kad keliai į savivaldybės gilumą yra neasfaltuoti, nėra pakankamai aiškios ir geros kelių nuorodų sistemos.

Apibendrinimas:

Kalbant apie Vilkaviškio rajono turizmo plėtros galimybes, nebuvo kategoriškai teigiančių, kad tokių galimybių nėra, ar kad jos yra milžiniškos. Daugelio vertinimas buvo gana rezervuotas ir sietinas su tam tikromis sąlygomis. Tie, kurie teigė, kad galimybės mažos, rėmėsi daugiausia šiais argumentais: nėra patrauklių lankytinų objektų, vandens telkinių, pramogų. Tie, kurie žiūrėjo į perspektyvas optimistiškiau, akcentavo, kad reikalingos investicijos į turizmo infrastruktūrą.

Kaip vienas didžiausių pliusų regiono infrastruktūrai plėtoti, jau sukurta nebloga susisiekimo sistema, pasižyminti didele transporto rūšių įvairove (geležinkelis, autobusai, mašinos, dviračiai).

Respondentai neatsitiktinai paminėjo kitas poilsio formas (sveikatingumo centrus, sanatorijas, gydyklas). Nuo seno yra žinoma apie Vištyčio švento šaltinėlio gydomąsias galias. Todėl tikslinga svarstyti tokių paslaugų plėtros galimybes Vištyčio regioninio parko vietovėje.

Turizmo informacijos ir rinkodaros veiklos įvertinimas

Iš specialistų apklausos yra aišku, kokias rinkodaros priemones naudojo Vilkaviškio rajono savivaldybė ar kiti turizmo verslo subjektai, vystydami turizmo verslą pastaraisiais metais.

Kaip pagrindinės rinkodaros priemonės buvo paminėtos – bukletai, lankstinukai bei internetas. Toliau naudojama buvo spauda ir lauko reklama. Kiek mažiau naudotos buvo bei. Tokios priemonės, kaip TV reklama, radijo reklama, parodos nebuvo iš viso paminėtos. Taip pasiskirstęs rinkodaros priemonių panaudojimas greičiausiai reiškia tai, kad Vilkaviškio rajono savivaldybėje rinkodarai plėtoti buvo skirta nedaug lėšų (aktyviausiai naudojamos buvo priemonės, turinčios mažiausius kaštus).

Vertinant rinkodaros priemonių veiksmingumą, nebuvo vienareikšmiškai išskirtų priemonių, išskyrus TV reklamą. Prieštaringai vertinamos buvo ir valstybės bei savivaldybių rinkodaros priemonės (tos pačios priemonės, tik organizuojamos valstybinių institucijų). Gana aukštai buvo įvertintas interneto veiksmingumas.

Spauda ir radijo reklama buvo įvertintos kiek geriau nei vidutiniškai. Sąlyginai gerai įvertintas ir parodų veiksmingumas.

Respondentai gana palankiai įvertino savivaldybės turizmo išteklius (kuriuos jau aptarėme aukščiau). Dėl savivaldybės pristatymo Lietuvoje ir užsienyje nuomonės išsiskyrė, taip kaip ir dėl turizmo sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos. Kadangi, savivaldybė teritoriniu ir instituciniu požiūriu yra maža, todėl neturi atskiro skyriaus, kuris užsiimtų vien turizmo plėtra. Tokie respondentų vertinimai turėtų būti priimami rezervuotai t.y. kai beveik nieko nėra, sunku apie tai ir kalbėti.

Patys Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovai savo savivaldybės įvaizdį Lietuvos mastu vertina vidutiniškai t.y. nei pernelyg teigiamai ar neigiamai, nei Vilkaviškio rajoną laiko per daug patraukliu ar nepatraukliu. Tačiau jie įvaizdžio kitimo tendencijas vertina labiau teigiamai, teigdami, kad savivaldybės įvaizdis yra pagerėjęs. Dėl turizmo, kaip savivaldybės plėtros veiksnio, svarbos nuomonės išsiskyrė nuo labai nesvarbaus iki labai svarbaus.

Apibendrinimas:

Savivaldybėje buvo ir yra naudojamos tradicinės rinkodaros priemonės. Išskyrus televiziją, nebuvo kitos tokios priemonės, kuri būtų vienareikšmiškai įvertinta kaip veiksminga. Tai yra natūralu, nes skirtingoms paslaugoms ar sritims reikalingas individualus komunikavimo būdas. Tačiau, kalbant apie rinkodaros priemones, reikia pasakyti, kad jos negali būti pilnai realizuojamos, jei nėra paslaugų t. y. nėra „vertės“ apie kurią galima būtų kalbėti.

Atlikti anketinį tyrimą turizmo verslo poreikių bei verslo aplinkos įvertinimui  Kaip svarbiausią sąlygą plėsti turizmo paslaugų verslą Vilkaviškio rajono savivaldybės apylinkėse, respondentai nurodė savivaldybės iniciatyvą sukuriant turizmo paslaugų infrastruktūrą vasarą ir žiemą. Respondentų nuomone, savivaldybė turėtų pagerinti privažiavimą prie turizmo objektų, nutiestų dviračių/pėsčiųjų/riedučių takus, kuriuos žiemos laikotarpiu būtų galima panaudoti slidžių trasoms ir ledo pramogoms (rangavimo koeficientas 1,69).

Maždaug vienodai svarbios yra kitos sąlygos:

  • sumažintų nuo savivaldybės priklausančių mokesčių dydį (koeficientas – 3,6);
  • padėtų vykdyti bendras rinkodaros priemones (koeficientas – 3,9);
  •  sukurtų bendrą interneto svetainę (koeficientas – 4).

Mažiausiai svarbi yra savivaldybės pagalba organizuojant įvairius renginius (koeficientas – 4,46).

Apibendrinimas:

Siekiant pritraukti privatų kapitalą į regiono turizmo sritį, reikėtų didesnių savivaldybės pastangų sukuriant paslaugų infrastruktūrą vasarai ir žiemai bei nustatant patrauklius mokesčius.

Kad savivaldybės iniciatyvos būtų efektyvios, remiantis sukurtu verslo planu, pirmiausiai reikėtų atrasti finansavimo šaltinius, išnaudojant ES fondus.

Turistų srautai

Turistų srautai – vienas iš kebliausių klausimų respondentams, nesvarbu kokiai sričiai jie atstovautų. Nesant turizmo politikos savivaldybės lygmenyje iš tiesų sunku ką pasakyti. Dažniausiai klausimas apie turistų srautus likdavo net nepaliestas. Keletas respondentų pažymėjo, kad 2004 ir 2005 metais savivaldybės apylinkėse galėjo apsilankyti panašus skaičius turistaujančių t.y. apie 20000 – 25000 žmonių. Kokia turistaujančių struktūra galima tik spėti. Yra manoma, kad į Vilkaviškio rajono savivaldybę dažniausiai atvyksta turistų grupės, kurios važiuoja į J. Basanavičiaus tėviškę, Kudirkos klėtelę, Vištyčio regioninį parką, įvairius renginius.

5.2. PASLAUGŲ VARTOTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI

Apklausta 80 respondentų, po 40 Kauno ir Marijampolės miestų gyventojų. Respondentų nuomonės teirautasi šiais klausimais:

1.    Su kuo Jums labiausiai asocijuojasi Vilkaviškio rajono savivaldybė?
2.    Ar galėtumėte įvardinti konkrečias vietoves tinkamas poilsiui tame regione?
3.    Kokia laisvalaikio praleidimo forma Jus labiausiai domintų Vilkaviškio rajono apylinkėse:
a)    aktyvus poilsis
b)    grybavimas
c)    medžioklė
d)    kaimo turizmas
e)    ten ilsėtis nevažiuočiau
f)    kita
4.     Respondento amžius, išsilavinimas, lytis

Su kuo labiausiai asocijuojasi Vilkaviškio rajono savivaldybė

Į pirmąjį klausimą net 41,5 proc. respondentų, gyvenančių Marijampolėje, atsakė, jog jiems Vilkaviškio rajono savivaldybė visų pirma asocijuojasi su Vištyčio ežeru ir jo apylinkėmis. 26,2 proc. marijampoliečių galėjo pasakyti tik tiek, jog tai pasienis su Kaliningrado sritimi; net 13,8 proc. respondentų negalėjo pasakyti jokios asociacijos ar atsakė „nežinau“. Neretai šie respondentai, atsakę „nieko“ ar “nežinau”, vėliau pasakydavo, kad žino tą vietovę ir joje ilsėtųsi, nes ten gražios vietos, gražus ežeras.

Kauniečiams kiek mažiau Vilkaviškio rajonas asocijuojasi su poilsiu prie ežero, viso 31,6 proc., tiek pat respondentų negalėjo paminėti jokios asociacijos. 26,3 proc. Kauno respondentų siejo Vilkaviškio rajoną tiesiog su vietovės pavadinimu.

Konkrečių vietovių tinkamų poilsiui įvardijimas

Tiek Kauno, tiek Marijampolės gyventojai nežino konkrečių vietovių poilsiui Vilkaviškio rajono regione, atitinkamai 68 proc. ir 57,6 proc. Bent kartą buvo paminėtos šios vietovės: Vištytis, Paežeriai, Gražiškiai, Pilviškiai. Labiausiai žinoma iš paminėtų vietovių Vištytis, ją minėjo 12 proc. kauniečių ir 27 proc. marijampoliečių; 5,8 proc. pastarųjų žino Paežerius. 2 proc. Kauno gyventojų paminėjo Paežerius; 3,8 proc. Marijampolės respondentų paminėjo Gražiškius.

Laisvalaikio praleidimo forma, dominanti Vilkaviškio rajono savivaldybėje

Šiek tiek daugiau nei 30 proc. Kauno (31,7 proc.) ir Marijampolės (32,4 proc.) gyventojų nesirinktų Vilkaviškio rajono poilsiui. Marijampoliečiai kaip alternatyvą dažnai minėjo poilsį pajūryje ar prie kito vandens telkinio, argumentuodami, jog kaimo ir miškų toli ieškoti jiems nereikia, esą patys gyveną praktiškai kaime ir norėtųsi ko nors įdomesnio. Visgi net 30,9 proc. marijampoliečių vyktų į Vilkaviškio rajono apylinkes poilsiauti, tuo pačiu tikslu šiose apylinkėse apsilankytų 25,4 proc. kauniečių. Marijampolės gyventojams būtų įdomus ir kaimo turizmas – 20,6 proc., respondentai teigė, kad šios rūšies poilsio pasiūla rajone menka ir tai jiems būtų visai įdomu. Tuo tarpu tik 15,9 proc. Kauno gyventojų būtų įdomus kaimo turizmas, ir net 19 proc. norėtų aktyvaus poilsio. Mažiausiai populiari medžioklė ją minėjo 4,8 proc. kauniečių ir 4,4 proc. marijampoliečių. Tarp kitų poilsio variantų buvo minimos sanatorijos, reabilitacijos centrai, kempingai, stovyklavimas.

Tyrimo duomenų analizė pagal skirtingus pjūvius

Tyrimo duomenų analizė pagal skirtingus pjūvius nepateikė jokių netikėtumų.

Pagal amžiaus grupes

Daugiau nei keturiasdešimt proc. visų amžiaus grupių marijampoliečių Vilkaviškio rajoną siejo su Vištyčiu (iki 30 m. – 41,7 proc.; 31 – 49 m. – 65,2 proc.; virš 50 m. – 46,7 proc.). Čia išsiskyrė kauniečiai, iki 30 m. amžiaus grupėje 46,7 proc. respondentų tiesiog nežinojo ar su niekuo nesiejo minėtos vietovės pavadinimo. Apie 46 proc. likusių dviejų amžiaus grupių kauniečių Vilkaviškio rajoną siejo su Vištyčiu. Tiesa, didžiausia su niekuo Vilkaviškio rajono nesiejanti amžiaus grupė tarp Marijampolės respondentų buvo taipogi iki 30 m. – 25 proc. atsakė „nieko“ ar „nežinau“. Dažniau marijampoliečiai nei kauniečiai sakė, kad tai tiesiog vietovės pavadinimas – 33,3 proc. iki 30 m. (Kaune – 26,7 proc.), 17,4 proc. 31-49 m. (Kaune – 12,5 proc.), 13,3 proc. virš 50 m. (Kaune – 0 proc.).

Konkrečios vietovės visoms amžiaus grupėms vienodai menkai žinomos abiejuose miestuose.

Aktyvus poilsis populiariausias amžiaus grupėje iki 30 m. tiek kauniečių – 40 proc., tiek marijampoliečių – 33,3 proc. tarpe. Populiariausias grybavimas tarp 31 – 49 m. marijampoliečių – 59,1 proc. (Kaunas, 31 – 49 m. – 37,5 proc.). Gana populiarus kaimo turizmas tarp iki 30 m. (33,3 proc.) ir 31 – 49 m. (31,8 proc.) amžiaus marijampoliečių, tuo tarpu tik atitinkamai 20 proc. ir 20,8 proc. kauniečių rinktųsi kaimo turizmą. 50 ir daugiau procentų respondentų nenorinčių apsilankyti poilsio tikslais Vilkaviškio rajono apylinkėse tarp vyresnių kaip 50 metų kauniečių (54,5 proc.) ir iki 30 metų marijampoliečių (50 proc.). Mažiausias nenorinčių apsilankyti Vilkaviškio rajono apylinkėse poilsio tikslais procentas tarp iki 30 metų amžiaus kauniečių, tik 26,7 proc.

Pagal išsilavinimą

Pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turintiems kauniečiams dažniausiai Vilkaviškio rajono pavadinimas nieko nesako (60 proc.), o to paties išsilavinimo marijampoliečiams šis pavadinimas dažniausiai siejasi su pasienio rajonu (50 proc.). Vidurinį ir spec. vidurinį išsilavinimą turintiems marijampoliečiams Vilkaviškio rajoną dažniausiai siejasi su poilsiu prie Vištyčio (56,7 proc.), to paties išsilavinimo kauniečiams arba nesako nieko (41,4 proc.) arba taipogi siejasi su Vištyčiu (31 proc.). Aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turintiems kauniečiams ir marijampoliečiams Vilkaviškio rajonas dažniausiai siejasi su Vištyčiu (56,3 proc.), tačiau net 31,3 proc. tokio išsilavinimo marijampoliečių Vilkaviškio rajonas siejasi tik su vietovės pavadinimu.

Bet kurio išsilavinimo žmonės tiek Kaune, tiek Marijampolėje negalėjo įvardinti vietovių tinkančių poilsiui (nuo 45 iki 61 proc.). Tačiau net 12,5 proc. virš 50 metų marijampoliečių paminėjo Vištytį, o vienas iš dešimties 31 – 49 m. amžiaus respondentų žinojo Vištytį ir Kybartus (10 proc.).

80 procentų pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčių kauniečių nevyktų į Vilkaviškio rajono apylinkes ilsėtis. Poilsiui šių apylinkių nesirinktų 43,8 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių kauniečių ir marijampoliečių, 50 proc. pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčių marijampoliečių, 44,8 proc. vidurinį ir spec. vidurinį išsilavinimą turinčių marijampoliečių. Labiausiai pagrindinį ir pradinį išsilavinimą turinčius marijampoliečius domintų grybavimas (75 proc.), šio miesto gyventojus turinčius vidurinį, spec. vidurinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą taipogi domina grybavimas (37,9 ir 43,8 proc.) bei kaimo turizmas (31 ir 31,3 proc.). Spec. vidurinį ir vidurinį išsilavinimą turintys kauniečiai tolygiai paskirstė savo simpatijas: 20,7 proc. rinktųsi kaimo turizmą, 37,9 proc. grybavimą, 27,6 proc. aktyvų poilsį. Tik 27,6 proc. šios išsilavinimo grupės respondentų nevyktų ilsėtis į Vilkaviškio rajono apylinkes, tai mažiausias procentas. 25-31 proc. kauniečių turinčių aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą rinktųsi grybavimą, aktyvų poilsį ar kaimo turizmą.

Pagal lytį

Net 52,2 proc. kauniečių vyrų Vilkaviškio rajonas su niekuo neasocijuojasi (22,2 proc. moterų), tuo tarpu Marijampolėje Vilkaviškio rajono su niekuo nesisieja 13 proc. vyrų ir 22,2 proc. moterų. 52,2 procentai marijampoliečių vyrų ir 55,6 proc. moterų vietovę sieja su Vištyčio ežeru ir miškais. Tuo tarpu Kaune su Vištyčio ežeru ir miškais Vilkaviškio rajonas siejasi 30,4 proc. vyrų ir 40,7 proc. moterų. Po 17 proc. Marijampolės vyrų Vilkaviškio rajoną sieja su vietovės pavadinimu; 22,2 proc. moterų su vietovės pavadinimu. Kaune beveik 26 proc. moterų Vilkaviškio rajonas sieja tik su vietovės pavadinimu, 22,2 su pasieniu. Reikia pastebėti, kad įvairesnių sąsajų išsakė Kaune vyrai, o Marijampolėje moterys.

Kaune 65 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų negalėjo įvardinti konkrečių vietovių tinkančių poilsiui. Tuo tarpu poilsiui tinkančių vietovių pavadinimų daugiausiai žinojo Marijampolės vyrai.

37 proc. kauniečių moterų ir 43,5 proc. vyrų nevyktų ilsėtis į Vilkaviškio rajono apylinkes (atitinkamai 43,5 ir 46,2 proc. Marijampolės moterų bei vyrų). Tiek vyrus, tiek moteris iš Marijampolės labiausiai domina poilsis prie ežero (atitinkamai 43,5 ir 42,3 proc.). Daugiau moterų nei vyrų Marijampolėje domina kaimo turizmas (vyr.: 21,7 proc., mot.: 34,6 proc.). Tačiau vyrus labiau domina aktyvus poilsis ir medžioklė. 30 – 33 proc. Kauno vyrų bei moterų rinktųsi grybavimą, 21 – 26 proc. aktyvų poilsį, 17 – 22 proc. kaimo turizmą.

Išvados:

  • Daugeliui respondentų Vilkaviškio rajonas siejasi su Vištyčio ežeru, pušynais ir miško gėrybėmis, kita dažnai pasitaikanti asociacija – pasienis su Kaliningrado sritimi;
  • Labai mažas procentas respondentų (Marijampolėje – 23,1 %; Kaune – 8 %) sugebėjo nurodyti konkrečias Vilkaviškio rajono savivaldybės vietoves tinkamos poilsiui;
  • Tarp galimų laisvalaikio praleidimo formų populiariausios – kaimo turizmas ir aktyvus poilsis. Rečiau pasitaikančios, tačiau taip pat minimos – stovyklavimas, kempingas, reabilitacijos centrai, sanatorijos.

6. VIETOS IR UŽSIENIO TURISTŲ RINKŲ VERTINIMAS

EISMO SRAUTAI SVARBIAUSIUOSE SAVIVALDYBĖS KELIUOSE

Pagal 13 lentelėje pateiktus duomenis matome, kad intensyviausias eismas buvo automagistralėje, tačiau tikėtina, kad didžiausią dalį sudarė tranzitiniu maršrutu važiuojantys automobiliai. Pakankamai didelis intensyvumas yra ir krašto keliuose.

13 lentelė. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritoriją kertančių magistralinių ir krašto kelių vidutinis metinis paros eismo intensyvumas 2000-2004 m.

Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas
 Kelio pavadinimas  Kelio Nr.  Kelio reikšmė  2000 m.  2001 m.  2002 m.  2003 m.  2004 m.
 Kaunas-Marijampolė-Kaliningradas  A7 (E28)  Magistralinis  3892-4868-4032  3621-3161-3354  3898-3411-3518   4379-3483-3418 4313-3647-3679
 Vilkaviškis-Vinčai-Pilviškiai  136  Krašto  1789   1568  1637  1642-1690  1519-1663
 Vilkaviškis-Kudirkos Naumiestis-Šakiai 138  Krašto  1105-1047-987-934  *  1115-1050  1084  827
 Vilkaviškis-Gražiškiai  185  Krašto  517  * 543  560   571
 Kybartai-Vištytis  186  Krašto   703  *  698  720  734
 Kalvarija-Gražiškiai-Vištytis  200  Krašto  156  *   341-138  352-142  447-145
Gižai-Pilviškiai 187 Krašto  1181 * 1192 1230 1255

* – nėra duomenų

Kol kas nėra galimybių įvertinti, kuri dalis šio transporto srauto yra autoturistai.

Krašto keliuose 2003 metais lengvasis transportas sudarė 90,19 proc. bendro srauto (0,6 proc. daugiau nei 2001 m.), sunkusis transportas – 9,71 proc. (5,7 proc. mažiau nei 2001 m.). Rajoniniuose keliuose lengvasis transportas sudarė 91,47 proc. bendro srauto, sunkusis transportas – 8,53 proc. Iš ankstesnio paveikslo matyti, kad magistraliniu keliu pravažiuojančių transporto priemonių priskirtinų lengvųjų transporto priemonių grupei buvo 70 proc. Tai rodo labai didelį tranzitinį srautą per Vilkaviškio rajoną.

TURISTŲ SRAUTAI

Atvykstamasis turizmas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t. y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais. Daugiausia lankytojų buvo iš kaimyninių šalių: Latvijos (28,9%), Rusijos (24,4%), Baltarusijos (14,1%), Lenkijos (10,3%). Beveik dešimtadalį lankytojų sudarė svečiai iš Europos Sąjungos šalių: 9,3%. Lankytojų skaičius iš atskirų šalių, lyginant su 2002 metais, keitėsi taip: sumažėjo iš Rusijos (-24,4%), iš Latvijos (-8,4%), iš Baltarusijos (-20,8%), kitų NVS šalių (-4,3%), padidėjo iš Lenkijos (23,2%), iš Europos Sąjungos šalių (19,7%): Ispanijos (47,3%), Italijos(51,6%), Austrijos(37,2%), Jungtinės Karalystės (34,8%), Vokietijos (18,2%).

Užsienio turistų skaičius Lietuvoje auga, tačiau palyginus lėtai. 2001 m. į Lietuvą atvyko 4.195 tūkst. užsieniečių, 2,5 % daugiau, nei 2000 m. Turizmo paslaugų eksportas 2000 m. sudarė 8% viso bendrojo Lietuvos eksporto. Daugiausia užsienio lankytojų atvyko iš Rusijos (29 %), Latvijos (28 %), Baltarusijos (16 %) ir Lenkijos (8 %). Per 1997 – 2001 m. užsienio turistų skaičius išaugo 13 % (493 tūkst. litų), o per tą patį laikotarpį iš užsieniečių gautos pajamos padidėjo 6 % (140 tūkst. litų), tačiau vidutinis metinis vakarų šalių turistų skaičiaus augimas po 2-3 % negali kompensuoti per paskutinį dešimtmetį 18 kartų sumažėjusio Rusijos ir NVS šalių turistų skaičiaus. Kita vertus dabartiniai pasikeitimai ES turi sukurti savo lankytojų srautą.

Dar vienas labai svarbus turizmą įtakojantis faktorius Lietuvoje yra sezoniškumas. Valstybinio turizmo departamento duomenimis daugiausia užsienio turistų į Lietuvą atvyksta vasaros sezono, atostogų metu, t.y. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Tuo tarpu mažiausias atvykstančiųjų turistų skaičius Lietuvoje užregistruojamas sausio mėnesį.

Vietinis turizmas. Svarbiausi ir didžiausi turistų srautai galėtų susidaryti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kiek mažesni – Utenoje ir Panevėžyje. Vilniaus ir Kauno miestai yra pakankamai netoli nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės: Vilnius maždaug per 2,5 val. pasiekiamas automobiliu, Kaunas dar arčiau – tik apie 1,5 valandos. Kitas didesnis miestas, esantis netoli nuo savivaldybės – Marijampolė, tačiau šioje rinkoje turistų srautai nebūtų labai dideli. Taigi iš šių dviejų miestų tikėtini pastovesni savaitgalio poilsio srautai tiek žiemą, tiek vasarą.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis Kaune ir Marijampolėje yra apie 126000 gyventojų (10 – 30 metų amžiaus), kuriuos domintų aktyvus poilsis gamtoje, kaimo turizmas savaitgaliais. Į šią rinką turėtų orientuotis Vilkaviškio rajono savivaldybė, plėtodama turizmą savo teritorijoje.

Kiti didieji Lietuvos miestai yra nutolę nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės, todėl šių miestų gyventojams rajonas galėtų būti daugiau patrauklus atostogų, šeimyniniam poilsiui. Kadangi toks poilsis galimas tik vasarą, tai turistų srautai iš šių miestų bus sezoniniai ir nedideli. Rajonai, turintys nepalyginamai geresnius turizmo išteklius, nukonkuruotų turistų srautą.

Vietinio ir užsienio turizmo apskaita Lietuvoje dar nėra vedama pagal vieningą sistemą, todėl yra sunku įvertinti vietinių turistų srautą atskirose savivaldybėse ar kitose lankytinose vietose. Tokiu būdu analizei yra atliekamos anketinės apklausos, kurias inicijuoja vietinės institucijos. Tačiau šios studijos metu, nebuvo galima atlikti anketinės apklausos, kadangi studija daroma ne turistinio sezono metu todėl tikėtini rezultatai tikrai neatitiks vasaros sezono tikrovės.

SRAUTŲ PROGNOZĖ

Vilkaviškio rajono turizmo išteklių svarbiausi vartotojai yra miestiečiai, kurie nori pailsėti nuo miesto aplinkos, tikisi kaimo ramybės, gamtos grožio, poilsio gamtoje egzotikos. Taigi tikėtina, kad turistų srautai didės palaipsniui jeigu paslaugų pobūdis atitiks poreikį. Artimiausiu metu tikslinga siekti, kad savivaldybę per metus aplankytų 30 – 40 tūkst. žmonių. Išplėtojus paslaugas per 5 metus galima tikėtis padidinti turistų srautus iki 50 tūkst. žmonių per metus.

Turistų srautus taip pat galima būtų padidinti bendradarbiaujant su gretimų rajonų (Kauno, Marijampolės, Šakių), taip pat Lenkijos pasienio rajonų bei Kaliningrado srities turizmo organizatoriais ir savivaldybėmis. Bendromis pastangomis reikėtų paruošti turizmo produktus, reprezentuojančius kraštą, jo gamtines ir kultūros vertybes.

7. VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO LĖŠOS Į TURIZMO PLĖTRĄ VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE

Vilkaviškio rajono savivaldybė biudžete yra numačiusi lėšų smulkiam ir vidutiniam verslui remti bei investicinių ir mažųjų projektų bendrafinansavimui. Savivaldybė tikisi pritraukti investicijų turizmo infrastruktūros plėtrai, pastatų renovacijai, vandens valymo įrenginių statybai.

Vilkaviškio rajono savivaldybės duomenimis, 2005 metais sveikatingumui (sportui), rekreacijai bei kultūrai iš savivaldybės biudžeto buvo skirta apie 320 tūkst. litų.

8. SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTRA IR SU TUO SUSIJĘ DOKUMENTAI

NACIONALINIO LYGMENS PLANAVIMO DOKUMENTAI

Vilkaviškio rajono savivaldybės turizmo plėtra susijusi su nacionalinio lygmens turizmo plėtros dokumentais:

  • LR teritorijos bendrasis planas. Šalies rekreaciniai ištekliai bei jų savybės formuoja rekreacinį teritorijų patrauklumą. Nustatytos penkios išskirtų rekreacinių arealų resursinio potencialo kategorijos: 1) labai didelis; 2) didelis; 3) vidutinis; 4) gana mažas ir 5) mažas. Pagal tokią Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos koncepciją, Vilkaviškio rajono priklauso didelio potencialo kategorijai.
  • 2002 m. Lietuvoje buvo parengtas Turizmo plėtros strategija iki 2015 m., kuri yra Ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonominės) plėtros iki 2015 m. strategijos sudėtinė dalis, kurioje numatytos ilgalaikės prioritetinės plėtros kryptys, turizmo verslui skatinti ir turimam potencialui išnaudoti.
  •  Nacionalinė turizmo plėtros programa (2003, Vilnius), kurios tikslas yra – įvertinti turizmo plėtros tendencijas ir, vadovaujantis nacionaliniais ir turizmo sektoriaus strateginiais dokumentais, numatyti Lietuvos turizmo plėtros prioritetines kryptis ir priemones joms įgyvendinti laikotarpiui iki 2006 metų. Programoje vertinami šie pagrindiniai aspektai: institucinė struktūra bei planavimo praktika turizmo sektoriuje; turizmo ištekliai ir pagrindiniai turizmo produktai bei rinkos; turizmo marketingo priemonių efektyvumas, o taip pat identifikuojami prioritetiniai turizmo projektai. Programos rėmuose atlikta turizmo verslo atstovų apklausa, kurios tikslas yra identifikuoti pagrindines atvykstamojo turizmo plėtros problemas, plėtros prielaidas bei vykdomų rinkodaros priemonių efektyvumą. LRV nutarimu patvirtintoje Lietuvos turizmo plėtros programoje, laikotarpiui iki 2006 metų nustatomi trys turizmo plėtros tikslai ir uždaviniai, kaip juos pasiekti:

Pirmasis tikslas – sukurti racionalią turizmo išteklių planavimo ir valdymo sistemą.
Sprendžiami šie uždaviniai:

  • pagerinti turizmo plėtros planavimą ir administravimą;
  • ugdyti turizmo sektoriuje žmonių gebėjimus.

Antrasis tikslas – sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą, skatinančią turizmo paslaugų verslo plėtrą. Sprendžiami šie uždaviniai:

  •  plėtoti kultūrinio ir kito pažintinio turizmo infrastruktūrą;
  • sukurti jūrinio ir vidaus vandenų turizmo infrastruktūrą;
  • plėtoti aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūrą;
  • plėtoti kurortų viešąją infrastruktūrą;
  • remti kaimo turizmo plėtrą.

Trečiasis tikslas – tobulinti šalies turizmo galimybių pristatymą vidaus ir tarptautinėse turizmo rinkose. Sprendžiami šie uždaviniai:

  •  formuoti Lietuvos turizmo įvaizdį;
  • plėtoti nacionalinės turizmo informacijos sistemos galimybes.
  •  Bendrojo programavimo dokumentas, patvirtintas Europos Komisijos sprendimu 2004 m. birželio 18d., kuriame išdėstytas Lietuvos nacionalinis strateginis socialinės ir ekonominės plėtros 2004-2006 metų planas, pagrįstas ankstesniais nacionaliniais ekonominės plėtros ir sektorių strategijos dokumentais. Remiantis BPD nuostatomis: gamtinių (rekreacinių) ir kultūrinių resursų teritorinė koncentracija leidžia išskirti atskirus šalies regionus, turinčius palankiausias sąlygas turizmo plėtrai. Vilkaviškio rajono savivaldybė yra svarbi ir tuo, kad jis yra pasienio su Lenkija ir Rusijos Kaliningrado sritimi regionas, kas dar labiau sustiprina jos turistinį potencialą.
  • Bendrojo programavimo dokumento priedas, patvirtintas 2003 m. vasario 5 d Laikinojo priežiūros komiteto, kuriame numatomi pagrindiniai prioritetai ir priemonės Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti 2004–2006 m.
  • Valstybės ilgalaikės raidos strategija ( Žin., 2002, Nr. 113-5029)
  • Vietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija (Žin., 2002, Nr. 60-2424)
  •  Regionų kultūros plėtros programa (LRV, Žin,.2002, Nr. 82-3521)
  • Etninės kultūros plėtros programa (LRV, Žin., 2003, Nr. 60-2725)

Detaliai nagrinėjome tik tai, kas tiesiogiai susiję su Vilkaviškio rajono savivaldybės turizmo ištekliais. Dauguma minėtų dokumentų nustato strategines (bendrąsias) atitinkamos veiklos kryptis, tikslus ir uždavinius, siūlo priemones tikslams pasiekti, tačiau nenagrinėja problemų sklaidos Lietuvos teritorijoje. Todėl sunku nustatyti konkrečiai kokiai vietovei ar objektui taikoma viena ar kita nuostata, viena ar kita priemonė.

REGIONINIO LYGMENS PLANAVIMO DOKUMENTAI

  • Marijampolės apskrities bendrasis planas
  • Marijampolės regiono plėtros planas 2006-2013 metams
  • Turizmo vystymo Marijampolės apskrityje programa 2003-2006 m.

VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS PLANAVIMO DOKUMENTAI

  • 2005 m. vasario 25 d. buvo patvirtintas Vilkaviškio rajono savivaldybės 2004-2010 metų plėtros strateginis planas, kurio vizija – Vilkaviškio rajonas – tai saugus ir savitas Lietuvos pasienio kraštas, kuriame moderni pilietinė visuomenė kuria gerovę.

Strateginiame plane numatytos priemonės, tiesiogiai susijusios su turizmo plėtra, didinančios savivaldybės patrauklumą ir konkurencingumą turizmo rinkoje: sukurti vandens turizmo, dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą; puoselėti krašto kultūrą; sukurti žiemos turizmo infrastruktūrą; išplėtoti kultūrinio turizmo infrastruktūrą; remti besikuriančias kaimo turizmo sodybas; organizuoti mokymus ir seminarus kaimo turizmo sodybų steigimo klausimais ir kitos.

  • Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios turizmo infrastruktūros plėtros programa, patvirtinta Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 14 d.

9. SSGG ANALIZĖ

STIPRYBĖS

  • Vilkaviškio rajono savivaldybė išsiskiria savo istoriniais ir kultūriniais ištekliais – yra daug vaizdingų piliakalnių, išlikę gražių dvarų sodybų, unikali gamta Vištyčio regioniniame parke.
  • Arti yra antras pagal dydį Lietuvos miestas – Kaunas bei vidutinio didumo miestas Marijampolė, kurių gyventojai galėtų būti potencialiais lankytojais/turistais.
  • Gerai susisiekimas, nes šalia yra automagistralės Vilnius – Kaliningradas ir Via Baltica, geležinkeliai Vilnius – Karaliaučius, Sankt Peterburgas – Varšuva.
  • Švari ir mažai urbanizuota aplinka.
  •  Keliai yra geros būklės, prižiūrimi.
  • Santykinai nedidelės turizmo paslaugų kainos.

SILPNYBĖS

  • Savivaldybėje iki šiol nėra patvirtintų ar parengtų turizmo planavimo dokumentų
  • Neigiamas natūralus gyventojų prieaugis.
  • Labai maža užimtųjų dalis aptarnavimo sferoje.
  • Neišvystyta viešoji turizmo infrastruktūra (turistinės trasos, poilsio aikštelės, stovyklavietės, informacijos ženklai ir stendai).
  • Dauguma iš išlikusių dvarų neprižiūrimi praranda savo vertę ir autentiškumą.
  •  Neišvystyta turistinės informacijos Vilkaviškio rajono savivaldybėje sistema.
  • Nesukurta lankytojų aptarnavimo sistema: trūksta apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, ypač vasaros sezono metu.
  • Keliai nepritaikyti turistams, mėgstantiems važiuoti dviračiais.
  • Turistiniai ištekliai yra minimaliai pritaikyti lankymui.
  •  Menkos paslaugų teikėjų užsienio kalbų, rinkodaros ir kitos turizmo verslo plėtrai būtinos žinios.
  •  Nesukurtas krašto turizmo įvaizdis Lietuvoje ir artimiausiame užsienyje.
  • Potencialios darbo jėgos išsilavinimo, kvalifikacijos trūkumas.

GALIMYBĖS

  • Augantis savivaldybės teritoriją kertančių lankytojų ir turistų srautas.
  • Gerėjanti Lietuvos ekonominė padėtis, augantys tarptautiniai ryšiai, efektyvus turizmo plėtros planavimas leis pritraukti daugiau turistų.
  •  Galimas vietinių resursų bei ES fondų panaudojimas kultūros išteklių bei kitų potencialių turistinių objektų priežiūrai, atstatymui, renovacijai ir paslaugų plėtrai.
  • Viešosios turizmo infrastruktūros galimybių plėtra ir vystymas, kuriant stovyklavietes ir poilsiavietes.
  • Galimas turistinių paslaugų projektų finansavimas pasinaudojant ES Struktūriniai fondais.

GRĖSMĖS

  • Delsiant įdiegti turizmo skatinimo programas, savivaldybė gali tapti tik tranzitiniu regionu.
  • Dėl gyventojų senėjimo proceso savivaldybė pritruks žmogiškųjų išteklių.
  • Nesugebėjimas konkuruoti Lietuvoje besikuriančioje turizmo sistemoje.
  •  „Laukinio turizmo“ poveikis gamtai yra žalingas bet kokiame lankomame objekte, o ypač Vištyčio regioniniame parke, jei lygiagrečiai su pasiūla nesukuriama ir reikalinga infrastruktūra.
  • Nesugebėjimas pasinaudoti ES parama, parengiant investicinius projektus ar kitus turizmo planavimo dokumentus paramai gauti.

10. PASIŪLYMAI TURIZMO PASLAUGOMS IR PRODUKTAMS PLĖTOTI

Vilkaviškio rajono turizmo plėtros projektai turi orientuotis į Lietuvos turistų rinką (Marijampolės apskrities viduriniosios klasės gyventojai, moksleivių ir pagyvenusių žmonių ekskursijos), taip pat Lenkijos ir Kaliningrado pasienio regionų viduriniosios klasės gyventojus.

Pirmajame etape tikslinga sukurti potencialios rinkos rajonuose Vilkaviškio rajono turizmo įvaizdį ir minimalų turizmo paslaugų ir produktų paketą, atitinkantį rinkos poreikius bei perkamąją galią. Antrajame etape tikslinga papildyti turizmo paslaugų ir produktų paketą naujomis aukštesnės kokybės paslaugomis, skirtomis tarptautinio turizmo rinkai.

Tikslinga plėtoti turizmo infrastruktūrą ir paslaugas skirtas:

•    patogiam turistų judėjimui rajone svarbiausiais keliais ir maršrutais;
•    savaitgalio poilsiui;
•    šeimyniniam atostogų poilsiui;
•    trumpalaikėms atrakcijoms ir netikėtiems įspūdžiams (žūklė, proginiai ir tradiciniai renginiai, medžioklė, tematinės ekskursijos ir kt.);
•    vietos amatų kultūrai reprezentuoti;
•    įsijungti į esamus arba sukurti naujus turizmo trasas (vandens turizmo, dviračių turizmo, autoturizmo).
•    edukacinėms programoms;

Būtina glaudžiai bendradarbiauti su Marijampolės, Kazlų Rūdos, Šakių, Kalvarijos savivaldybėmis, Marijampolės, Šakių ir Kauno turizmo informacijos centrais, taip pat Suvalkų (Lenkija) miesto turizmo informacijos centru bei turizmo organizatoriais.

Rajono turizmo įvaizdžiui formuoti siūlome naudoti šiuos objektus:
•    Vilkaviškio katedrą;
•    Paežerių dvarą;
•    J. Basanavičiaus memorialinį muziejų ir Lietuvos tautinio atgimimo sodybą – ažuolyną;
•    V. Kudirkos klėtelę;
•    Piliakalnius (Dabravolės, Pavištyčio, Vištyčio, Piliakalnių, Pajevonio);
•    Vištyčio regioninį parką.

10.1 . GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS TURIZMO PRODUKTAMS KURTI

GAMTOS IŠTEKLIAI

Žvejyba. Skirtinguose ežeruose veisiasi skirtingos žuvys. Šitą momentą galima sėkmingai panaudoti kuriant pramoginės žvejybos turizmo produktus, skirtus pavieniams asmenims arba jų grupėms, žvejams mėgėjams ir nemokantiems žvejoti. Kaimo sodybų, kempingų ar motelių šeimininkai galėtų siūlyti žvejų mėgėjų pramoginius mokymus. Gali būti organizuojamos ir specializuotos stovyklos moksleiviams. Kaimo turizmo sodybos, esančios prie skirtingų ežerų galėtų būti organizuotos į tinklą. Propaguojant tokius turizmo produktus kartu turėtų plėtotis ir kitos paslaugos, tokios kaip žvejybos inventoriaus nuoma, gamyba senovinio žvejybos inventoriaus, taip pat etnografinių ir tradicinių žuvies patiekalų gaminimas, degustavimas, mokymas gaminti. Taigi siūlome pramoginės žvejybos produktą: žvejų sodybų tinklą.

Reikalinga infrastruktūra:
•    Paslaugų – privatus sektorius;
•    Kelių, sujungiančių sodybas į tinklą, – viešasis sektorius (Vilkaviškio rajono savivaldybė);
•    Nuorodų ir informacinių ženklų – viešasis sektorius (savivaldybė);
•    Reklamos – viešasis (savivaldybė) ir privatus sektorius.
Medžioklė. Rajono miškuose yra medžiojamų žvėrių (elnių, šernų, vilkų, lapių, kiškių ir kt.), tačiau nėra komercinės medžioklės plotų. Pramoginės ekskursijos po mišką su pėdsakų stebėjimu, žiniomis apie medžiojamų žvėrių gyvenimo būdą, įpročius, pasivaikščiojimai žvėrių takais, medžioklės suvenyrų gamyba, pardavimas, Etnografinių ir tradicinių patiekalų iš žvėrienos gaminimas, degustavimas, mokymas gaminti, tradicinė medžiotojų šventė galėtų sudominti pavienius turistus, jaunimą, atostogaujančias šeimas. Siūlomi produktai:
•    Medžioklės organizavimas profesionalams ir mėgėjams;
•    Žygiai po medžioklės plotus su medžiotoju.

Reikalinga infrastruktūra:
•    Paslaugos – privatus sektorius, iš dalies savivaldybė (patalpos renginiams, ekspozicijoms ir kt.);
•    Keliai, apžvalgos ir poilsio aikštelės, takai žygiams – savivaldybė, iš dalies privatus sektorius;
•    Reklama – viešasis (savivaldybė) ir privatus sektorius.

Vandens pramogos.
•    Vandens turizmo maršrutai (trasos), plaukimas valtimis, baidarėmis, kanojomis, plaustais :
o    Šešupės upe nuo Vilkaviškio r. ribos ties Antanavu iki Kudirkos Naumiesčio;
o    Širvintos upe nuo Svirkalnio iki Šešupės.
o    Vandens priemonių nuoma ir remontas
•    Poilsis prie upių ir ežerų.

Reikalinga infrastruktūra:
•    Paslaugos – privatus sektorius;
•    Poilsio aikštelės, paplūdimiai, stovyklavietės – savivaldybė, iš dalies privatus sektorius;
•    Nuorodos ir informaciniai ženklai – viešasis sektorius (savivaldybė);
•    Reklama – viešasis (savivaldybė) ir privatus sektorius.

Siūlomi poilsio gamtoje produktai turi būti papildomi kulinarinio paveldo, amatų, miško gėrybių turizmo produktais. Vilkaviškio rajone svarbu pasiūlyti kompleksišką (turintį keletą skirtingų paslaugų) turizmo produktą tam, kad sudominti atostogaujančias šeimas ir tikslines vartotojų grupes.

KULTŪROS PAVELDAS

Vilkaviškio rajono kultūros paveldas tinkamas edukacinėms programoms ir tematinėms ekskursijoms. Siūlome parengti tokias edukacines krašto pažinimo programas, skirtas Vilkaviškio rajono ir kitų Lietuvos rajonų bei miestų moksleiviams:

•    Vilkaviškio krašto meno ir architektūros paminklai (žymiausi architektūros paminklai rajone, jų stilistika, architektai, meistrai, statybos tradicijos, puošyba, mažoji architektūra ir kt.);
•    Vilkaviškio krašto miesteliai – miestelių, paskirtis, istorija, tradicijos, šventės, žymūs žmonės, krašto istorijos ir memorialinės vietos, muziejai;

Siūlome parengti tokias tematines ekskursijas, skirtas įvairioms interesų grupėms:

•    Provincijos pramogos (savaitgalio ekskursija sutapatinta su tradicinėmis, kalendorinėmis rajono ir miestelių šventėmis);
•    Amatų turas;
•    Vilkaviškio krašto kulinarijos paveldas (išvykos).

Šių kultūros paveldo objektų tinklo pagrindu siūlomos autoturizmo ir dviračių turizmo trasos.

Paežerių dvarą, kuriame šiuo metu veikia Vilkaviškio krašto muziejus ir Suvalkijos regioninis kultūros centras, tikslinga plėtoti kaip regiono kultūros ir turizmo centrą. Čia siūlome organizuoti renginius, kurie reprezentuotų Lietuvos dvarų kultūrą: tradicijas (namų muzikavimas, kultūrinės diskusijos, kultūros renginiai ir kt.), pramogas (koncertai, tradicinės šventės). Tam tikslui reikėtų:

•    Plėtoti dvaro parką (jame įrengti aikštele lauko renginiams: koncertams, literatūriniams skaitymas ir kt.);
•    Rekonstruoti dvaro pastatus, kuriuose tikslinga įrengti:
o    maitinimo įstaigą su galimybe išplėsti renginių metu;
o    patalpas konferencijoms ir renginiams;
o    suvenyrų ir turistinės informacijos prekybos kioską;
o    išplėsti muziejaus ekspoziciją.

MASINIAI RENGINIAI IR ŠVENTĖS

Masiniai tradiciniai renginiai geriausiai išgarsina vietovę, norinčią pristatyti save turizmo rinkoms. Todėl siūlome Vilkaviškio rajone organizuoti tęsti ir šiuo metu organizuojamus tradicinius masinius renginius:

•    Sūduvių amatų šventę;
•    Šiuolaikinio šokio festivalį „Almėja“;
•    Tarptautinį folkloro festivalį „Žalias, ąžuolėli“;
•    Tarptautinė regata Vištyčio ežere „Vėjų vėliavos“

Siūlome organizuoti įvairius renginius (plenerus, susitikimus ir kt.) J. Basanavičiaus tėviškėje, nes tai yra didelis turistų traukos centras.

Aktyviais visų švenčių dalyviais turi būti rajono amatininkai ir kultūros paveldo atstovai. Švenčių rengimo laiką reikėtų parinkti taip, kad apie Vilkaviškio rajoną Lietuvos turistams būtų priminta pavasario pabaigoje (prieš turizmo sezoną), vasarą (turizmo sezono metu ir žiemos pradžioje (prieš žiemos turizmo sezoną).

10.2. PASIŪLYMAI DĖL TURIZMO PASLAUGŲ OBJEKTŲ TINKLO IŠVYSTYMO GALIMYBIŲ

KAIMO TURIZMO

Kaimo turizmo sodybas tikslinga plėtoti Vištyčio ežero apylinkėse, taip pat miesteliuose ir kaimuose, kurie yra prie poilsiui ir žvejybai tinkamų ežerų (Paežerių, Dunojevo, Talaikės, Vygrio) bei vandens turizmui tinkamų Šešupės ir Širvintos upių. Tikslinga kurti ir kaimo turizmo sodybas, kurios neturi šalia poilsiui tinkamo vandens telkinio. Tokios sodybos galėtų siūlyti specifines turizmo pramogas – amatų, grybavimo, uogavimo, jodinėjimo, žygių su karietomis ar vežimais, nakvynė dviračių turistams ir kt.

Tikėtina, kad konkurencijos požiūriu patrauklesnės bus sodybos, lengvai pasiekiamos nuo kelio Marijampolė – Vilkaviškis – Kybartai – Karaliaučius, taip pat nuo kelio Vilkaviškis – Gražiškiai – Vištytis.

Kaimo turizmo sodybos, esančios prie kelio Marijampolė – Vilkaviškis – Kybartai – Karaliaučius, taip pat prie Vištyčio apylinkėse, galėtų būti parengtos ne tik vasaros poilsiui, bet ir žiemos savaitgaliams, turėti patalpas, skirtas pokyliams, vasaros stovykloms, atostogų nameliams ant ratų. Papildomai turėtų būti teikiamos turizmo informacijos (informacija apie apylinkėse esančias lankytinas vietas, turizmo produktus ir maršrutus), kulinarijos, amatų, turistinio inventoriaus nuomos ir kitas paslaugas.

KEMPINGŲ

Pirmajame etape siūlome (vadovaujantis atlikta „Kempingų plėtros Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione galimybių studija“) įrengti kempingą sklype šalia Vilkaviškio miesto poilsio zonos, šiaurės rytiniame paežerių ežero krante. 2 ha sklypas kempingui įrengti šiuo metu yra miesto gyventojų poilsio zona gausiai lankoma vasaros metu. Joje organizuojamos ir miesto šventės, paplūdimio tinklinio varžybos. Teritorija tinkama kempingui, nėra per daug apsodinta medžiais, visos komunalinės linijos ir kanalizacijos tinklai yra netoliese, sklypo nusausinti nereikia. Dėl esančio ežero, ši vieta puikiai tinka ne tik kempingui, bet ir poilsio parkui įrengti. Šalia gyvenantys žmonės, turintys laisvos neišnaudojamos žemės yra susidomėję turizmo verslo vystymu, todėl tikslinga jau dabar pradėti su jais bendradarbiauti.

Atsiradus galimybei padidinti teritoriją iki 4-6 ha, siūloma įrengti 3*/4* kempingą. Įvažiavimas į sklypą yra nuo magistralinio kelio Vilkaviškis – Karaliaučius, gatvė praeina pro sodų sklypus ir jachtų prieplauką. Kitoje sklypo pusėje esančios jachtų prieplaukos valdytojai susidomėjo bendro projekto idėja, todėl, jei pavyktų apjungti visų suinteresuotųjų jėgas, būtų atvertas kelias gana įdomiai perspektyvai: poilsio parkas/kurortas, kuriame laisvalaikio praleidimas yra apjungiamas su kempingo veikla, vandens pramogomis ir visa kita reikalinga infrastruktūra. Kitoje ežero pusėje yra įsikūrę Paežerių dvaro rūmai, Vilkaviškio krašto muziejus ir Suvalkijos regioninis kultūros centras.

Antrame etape siūloma svarstyti kempingo Patunkiškių kaime, šiaurės vakariniame Paežerių ežero krante įrengimo klausimą. Kol kas tai yra plynas laukas. Taip pat jis sunkiai pasiekiamas, nėra jokių turizmo objektų, galinčių pritraukti ir sudominti turistus. Sklypas visiškai neapželdintas, todėl norint suformuoti patrauklų, savitą landšaftą, reikėtų investuoti daug lėšų. Šioje teritorijoje taip pat būtų sudėtinga sukurti visą būtiną inžinierinę infrastruktūrą. Dėl minėtų priežasčių, šiuo metu kempingo įrenginėti nerekomenduojama, tačiau būtina tam ruoštis: priiminėti atitinkamus sprendimus ir ieškoti finansavimo šaltinių.

MOTELIŲ IR VIEŠBUČIŲ

Motelių (viešbučių) paslaugas siūlome plėtoti Kybartuose bei palei kelią Marijampolė – Vilkaviškis – Kybartai – Karaliaučius. Turėtų atsirasti bent keli viešbučiai ar moteliai, kuriuose galima būtų iki 50 turistų. Jų teikiamos paslaugos turėtų atitikti Lietuvos turistų poreikius ir perkamąją galią. Aukštesnės kokybės paslaugos pirmajame plėtros etape galėtų būti teikiamos tik Vilkaviškyje.

MAITINIMO ĮSTAIGŲ

Maitinimo paslaugas siūlome plėtoti Vilkaviškyje, Kybartuose bei palei kelią Marijampolė – Vilkaviškis – Kybartai – Karaliaučius. Jų teikiamos paslaugos turėtų atitikti Lietuvos turistų poreikius ir perkamąją galią.

Maitinimo įstaigoms ir kaimo turizmo sodyboms siūlome plėtoti kulinarijos paveldo programą ir jungtis į tokias paslaugas teikiančių įstaigų rajono tinklą.

10.3. PASIŪLYMAI DĖL TURIZMO INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪROS GERINIMO

Vilkaviškio rajono seniūnijose gausu istorinių, kultūrinių paminklų, tačiau nepakanka informacijos, nuorodų į šiuos objektus. Turizmo informacinių stendų įrengimas padės turistams orientuotis ar gauti reikiamą informaciją bet kuriuo paros metu, savaitgaliais. Siūloma įrengti: 6 informaciniai stendai su Vilkaviškio rajono žemėlapiu ir miesto planu bei sužymėtais turistiniais objektais bei 11 informacinių stendų visose Vilkaviškio rajono seniūnijose su rajono ir seniūnijų žemėlapiais, nuorodomis į svarbiausius lankytinus objektus.

Siūloma įrengti kelio ženklus su nuoroda į Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centrą šiuose keliuose:

•    Marijampolė – Vilkaviškis – Kybartai – Karaliaučius
•    Pilviškiai – Vilkaviškis
•    Šakiai – Kudirkos Naumiestis – Vilkaviškis

10.4. PASIŪLYMAI DĖL VANDENS, DVIRAČIŲ, PĖSČIŲJŲ, AUTOTURIZMO TRASŲ INFRASTRUKTŪROS IŠVYSTYMO

VANDENS TURIZMO INFRASTRUKTŪRA

Siūloma sukurti vandens turizmo infrastruktūrą Šešupės upe Vilkaviškio rajono dalyje.

Šiai trasai aptarnauti reikalinga:

o    Įrengti 5 sustojimo – poilsio aikštelės;
o    Įrengti nakvynės vietą Matarnų poilsiavietėje;
o    Įrengti ženklus upės pakrantėse su nuorodomis į poilsio aikšteles, lankytinas vietas;

Siūloma sukurti buriavimo infrastruktūrą Paežerių ežere:

•    įrengti kempingą;
•    įrengti tris prieplaukas jachtoms;
•    įrengti 10-15 poilsio aikštelių žvejams ir poilsiautojams.

Siūloma sukurti III sudėtingumo kategorijos trasą baidarininkams Širvintos upe ties Svirkalniu:

•    įrengti starto ir finišo poilsio aikšteles;
•    pastatyti reikalingus ženklus.

Siūloma įrengti poilsio infrastruktūrą (poilsiavietes) prie vandens telkinių:

•    Paežerių ežero;
•    M. Paežerių ežero;
•    Keturvalakių tvenkinio;
•    Karklinių tvenkinio;
•    Beržinio ežero;
•    Dotamų ežero;
•    Kybartų molio karjero;
•    Pilviškių molio karjero;
•    Grigaičių kaimo ežero;
•    Svirkalnio tvenkinio

DVIRAČIŲ TURIZMO INFRASTRUKTŪRA

Tarptautiniu mastu siūloma parengti tarptautinį maršrutą dviratininkams aplink Vištyčio ežerą ir Romintos girią Kaliningrado srityje ir Lenkijos Respublikoje.
Lietuvos turizmo rinkos požiūriu siūloma plėsti „Suvalkijos dviračių žiedo“ infrastruktūrą.

Šioje trasoje reikėtų:

•    įrengti poilsio aikšteles su baldais;
•    įrengti stovyklavietes;
•    įrengti takus prieiti ir privažiuoti prie lankytinų vietų;
•    parengti trasoje esančius piliakalnius ir kitas lankytinas vietas apžiūrėjimui ir lankymui;

Siūloma sukurti dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą aplink paežerių ežerą ir Uosijos miško parką. Tam būtina:

•    nutiesti 6 km. dviračių taką;
•    įrengti 7 poilsio aikšteles;
•    sustatyti reikalingus ženklus

Taip pat siūloma parengti maršrutą kalnų dviratininkams Pajevonio seniūnijoje ir Kylininkų kraštovaizdžio draustinyje.

PĖSČIŲJŲ TURIZMO INFRASTRUKTŪRA

Siūloma Vilkaviškio rajone įrengti tris pėsčiųjų turizmo trasas:

  • sukurti maršruto „Senovės piliakalniai ir gyvenvietės dabartiniame kraštovaizdyje“ infrastruktūrą:
  •  pritaikyti 5 piliakalnius lankymui;
  • įrengti lankymo takus;
  • įrengti senovės gyvenvietę;
  • įrengti 5 poilsio aikšteles ir regyklas;
  • pastatyti reikalingus informacinius ženklus.
  • sukurti maršruto palink Svirkalnį ir jo apylinkes infrastruktūrą:
  • įrengti 3 poilsio aikšteles su lauko baldais;
  • atstatyti senovės Sūduvių inžinierinį statinį – lieptą per Širvintos upelį;
  • įrengti trąsos ruožą upelio dugnu (akmenimis), išvalant upelio vagą, sutvarkant krantus ir įrengiant laiptus upelio šlaituose.
  •  sukurti maršruto po Kylininkų kraštovaizdžio draustinį infrastruktūrą:
  • Įrengti 10 poilsio ir apžvalgos aikštelių su lauko baldais.

AUTOTURIZMO TRASOS

Siūloma populiarinti esamą maršrutą automobiliu „Du ąžuolai Tautos Atgimimo ąžuolyne“, skleidžiant informaciją įvairiomis priemonėmis, įtraukiant jos aprašymą į žemėlapius ir pan.

11. PASIŪLYMAI TURIZMO RINKODAROS PRIEMONĖMS IR VEIKLAI

Atsižvelgiant į esamą turizmo situaciją Vilkaviškio rajone galima išskirti šiuos pagrindinius rinkodaros tikslus:

•    Paskatinti naujų turizmo paslaugų įmonių steigimąsi;
•    Paskatinti naujų turizmo paslaugų atsiradimą;
•    Padidinti apsilankiusių turistų skaičių ir jų viešėjimo rajone trukmę;
•    Aktyviau formuoti teigiamą rajono įvaizdį.

TURIZMO RINKODARĄ VYSTANČIOS INSTITUCIJOS

Siūloma ir toliau remti viešosios įstaigos Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro veiklą, skatinant plėtoti turistinės informacijos rinkimą, kaupimą ir teikimą vartotojams, turizmo paslaugų teikimą, turizmo propagavimą Vilkaviškio rajone, informacinių ir kartografinių leidinių apie turizmo paslaugas, objektus ir vietoves rengimą, leidimą ir platinimą, tyrimų atlikimą, duomenų bazių tvarkymą ir programų bei projektų rengimą.

Siūloma skatinti glaudesnį vietos turizmo institucijų ir verslo atstovų bendravimą. Savivaldybės iniciatyva siūloma rengti reguliarius susitikimus, kuriuose dalyvautų visų svarbiausių turizmo institucijų atstovai rajono savivaldybė, turizmo ir verslo informacijos centro bei privataus verslo atstovai.

Laukiama priemonės įgyvendinimo įtaka:

•    Institucijų bendradarbiavimas sudarys sąlygas aiškiau identifikuoti strategines turizmo vystymosi kryptis, o kartu ir išskirti segmentus, į kuriuos turėtų būti nukreipta rajono rinkodara bei sudarys sąlygas geriau identifikuoti efektyviausias rinkodaros priemones;
•    Turėtų sudaryti sąlygas labiau konsoliduoti skirtingų turizmo institucijų rinkodaros biudžetus;
•    Turėtų paskatinti privataus verslo iniciatyvą naudojant rinkodarą;
•    Atsirastų palankesnės sąlygos institucijų jungtiniams projektams (jungtiniai investiciniai projektai; bendras rajono švenčių organizavimas; vieningas rajono turizmo pristatymas turizmo parodose; jungtinė spausdintinė medžiaga, informaciniai stendai ir pan.);
•    Kiekviena turizmo institucija turi savus informacijos paskirstymo kanalus. Institucijų bendradarbiavimas sudarys sąlygas efektyvesniam informacijos paskirstymui;
•    Turėtų pritraukti ir konsoliduoti rajono verslininkus rajono įvaizdžio formavimui.

Siūloma skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su Lenkijos ir Kaliningrado srities turizmo institucijomis.

Laukiama priemonės įgyvendinimo įtaka:

•    Sukuriami nauji informacijos platinimo kanalai pakankamai perspektyvioje rinkoje;
•    Bendradarbiavimo dėka atsiranda galimybės sukurti naujus turizmo produktus (bendros šventės, pažintinės ekskursijos ir kt.);
•    Lenkijoje ir Kaliningrado srityje aktyviau kuriamas teigiamas Vilkaviškio rajono įvaizdis.

Institucijų darbuotojų apmokymai ir institucijų materialinės bazės stiprinimas sudarytų sąlygas institucijoms teikti įvairesnes rinkodaros priemones, o kartu ir labiau įtakoti privatų turizmo verslą bei rajono lankytojus. Didžioji dalis šių projektų (institucijų materialinės bazės gerinimas, darbuotojų apmokymai, rinkodaros leidiniai ir kt.) galėtų būti finansuojama ES fondų ir savivaldybės lėšomis.

Laukiama priemones įgyvendinimo įtaka:

•    Didėja rinkodarą vykdančių institucijų kompetencija (dėl darbuotojų apmokymų programų);
•    Atsiranda galimybė dalį rinkodaros medžiagos leidybos kaštų padengti fondų lėšomis;
•    Turizmo institucijoms sudaromos techninės sąlygos pačioms vykdyti apmokymus (tame tarpe ir rinkodaros).

Siūloma plėtoti šiuo metu vykdomą vaikų užimtumo programą „Kelias iš praeities į dabartį“, skatinant plėsti vaikų ir jaunimo akiratį, domėtis tautos praeitimi, kurti ateities vizijas.

RINKODARA ORIENTUOTA Į PRIVATŲ TURIZMO VERSLĄ

Privataus verslo skatinimas rinkodaros priemonėmis turėtų būti prioritetinė kryptis siekiant turizmo plėtrai Vilkaviškio rajone užtikrinti. Siūlomos šios rinkodaros priemonės nukreiptos verslumo skatinimui turizmo srityje:

Privačių turizmo įmonių darbuotojų apmokymai rinkodara, vadyba ir kt.;

Laukiama priemonės įgyvendinimo įtaka:

•    Gerinama rajone teikiamų paslaugų kokybė;
•    Diegiamos naujos turizmo paslaugos;
•    Didėja privačių turizmo paslaugas teikiančių įmonių pajamos.

Straipsnių serija vietinėje spaudoje tema „Sėkmingo turizmo verslo pavyzdžiai“. Straipsniai pasakotų apie verslininkus, sėkmingai vystančius turizmo verslą Vilkaviškio, aplinkiniuose Lietuvos, Lenkijos bei Kaliningrado srities rajonuose. Straipsnių serijos rašymą galėtų inicijuoti savivaldybės ir Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai.

Laukiama priemonės įgyvendinimo įtaka:

•    Žmonės skatinami domėtis turizmo paslaugų teikimo galimybėmis skatinamas jų verslumas;
•    Straipsniuose akcentuojamas Vilkaviškio rajono tinkamumas teikti turizmo paslaugas;
•    Netiesiogiai daroma reklama turizmo paslaugų teikėjams;

Informacinio leidinio apie verslo organizavimą bei verslo plėtros galimybes sukūrimas. Informaciniame medžiagos pakete galėtų būti pateikta medžiaga, leidžianti potencialiam verslininkui:

•    įvertinti vietovės tinkamumą pradėti turizmo verslą (anketa/testas);
•    įvertinti numatomas teikti paslaugas ir jų kokybę (anketa/testas);
•    įvertinti asmenines savininkų ar darbuotojų savybes (anketa/testas);
•    medžiaga apie turizmo veiklos pagrindus (mokesčiai, valdymas, teisiniai klausimai);
•    supaprastinta finansinė skaičiuoklė leidžianti įvertinti busimos veiklos pajamas ir pelną;

Tokio pobūdžio medžiaga galėtų būti platinama savivaldybėje, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre, pristatoma per įvairius renginius ar apmokymus. Šiame projekte kaip partneriai aktyviai galėtų dalyvauti atskiri savivaldybės skyriai, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, kurie galėtų suteikti dalį šio informacinio paketo medžiagos.

Laukiama priemonės įgyvendinimo įtaka:

•    Potencialūs paslaugų tiekėjai galėtų objektyviai įvertinti numatomo vystyti turizmo verslo galimybes;
•    Pradedantieji verslininkai gautų informaciją, kuri padėtų įkurti naują verslą;
•    Būtų skatinama privataus sektoriaus iniciatyva vystyti turizmo verslą.

Kitos rinkodaros ir informacijos skleidimo priemonės:

•    Informacijos skleidimo tinklo sukūrimas tarp turizmo paslaugų tiekėjų. Tinklu galėtų būti skleidžiama medžiaga apie vykdomus susitikimus, seminarus, turizmo naujienas ir pan.
•    Sukurti palankesnes sąlygas rajono turizmo paslaugų teikėjams, išnaudoti turizmo institucijų rinkodaros priemones, pvz. Interneto svetainėje sudaryti galimybes detalesniam paslaugų, kainų pristatymui; spausdintiniuose leidiniuose nemokamai įdėti nuorodas į turizmo paslaugų teikėjus ir kt.

TURIZMO INFORMACIJOS SKLEIDIMAS

Interneto svetainė

Šiuo metu Vilkaviškio raj. savivaldybės interneto svetainė www.vilkaviskis.lt ir Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro svetainė www.vilkaviskisinfo.lt pilnai nevykdo rinkodaros funkcijų. Siekiant, kad ši rinkodaros priemonė būtų efektyvesnė siūloma įgyvendinti šias priemones:

Turizmo informacija

Siūloma turizmo informaciją susisteminti išskiriant svarbiausias dalis į atskirus langus:

•    trumpas rajono turizmo sektoriaus pristatymas;
•    turizmo paslaugų tiekėjai (pagal įvairias paslaugų rūšis) siūloma, kad informacija apie paslaugų tiekėjus būtų unifikuota, būtų galimybės kiekvienai įmonei įdėti savo pristatymą, paslaugų kainas, nuotraukas, atvykimo schemą ir kt.;
•    lankytinos vietos, muziejai, maršrutai ir kt. pateikiant šią informaciją siūloma įdėti detalesnius aprašymus, nuotraukas bei privažiavimo schemas;
•    vartotojui būtų naudinga būtų pateikti ne tik atskirus turizmo objektus, bet juos apjungti į maršrutus nurodant šių maršrutų atstumus, jų įveikimo trukmę šalia esančius turizmo paslaugų tiekėjus (dviračių, vandens, transporto ir pėsčiųjų maršrutai);
•    miesto šventės, jų aprašymas, numatomos švenčių programos ir pan.

Interneto svetainėse taip pat rekomenduojama pateikti elektronines savivaldybės, turizmo ir verslo informacijos centro, kitų turizmo subjektų leidžiamas brošiūras, informacinius leidinius ar pan.

Naujienų prenumeravimo galimybė elektroniniu paštu.

Interneto svetainėse rekomenduojama sukurti naujienų siuntimo elektroniniu paštu mechanizmą, informuojantį apie vykstančius renginius, seminarus, miesto šventes, aktualią miesto informaciją.

Kalbos. Rekomenduojama informaciją pateikti lietuvių, rusų, anglų, lenkų kalbomis.

Svetainės populiarinimas. Rekomenduojama interneto svetaines aktyviau populiarinti – registruoti Lietuvos ir užsienio paieškos serveriuose, tartis su kitais rajonais dėl nuorodų apsikeitimo svetainėse, spausdintinėje medžiagoje pateikti nuorodas į interneto svetainę ir kt.

SPAUSDINTINĖ MEDŽIAGA

Iki šiol didžioji dalis savivaldybės leidžiamų leidinių buvo orientuota į kultūrinius objektus. Šiuose spaudiniuose ryšys su turizmo paslaugų teikėjais buvo per menkas, t.y. rinkodara buvo orientuota į pravažiuojantį turistą visiškai neskatinant jo pasinaudoti turizmo paslaugomis.

Siekiant didesnio spausdintinės medžiagos veiksmingumo rajono turizmo sektoriui rekomenduojama spaudiniuose šalia lankytinų kultūros ar gamtinių vietų pateikti nuorodas į privačius paslaugų teikėjus – taip didinama tikimybė, kad lankytojas pasinaudos siūlomomis turizmo paslaugomis.

Spausdintinėje medžiagoje siūloma išskirti ne tik pavienius lankytinus objektus ar jų grupes, tačiau pateikti juos kaip atskirus maršrutus ar poilsio praleidimo galimybes nurodant šio maršruto pažintinį prasmę, maršrutų schemą, maršrutų trukmę bei tipą, o kartu ir galimybę gauti papildomas turizmo paslaugas (vėlgi pateikiant nuorodas į privačius paslaugų tiekėjus – maitinimas, nakvynė, kitos paslaugos). Toks objektų/maršrutų pristatymas sudarys prielaidas rajone ilgiau išlaikyti šiuo metu „tranzitu“ pravažiuojantį turistą.

Siūloma ir toliau leisti leidinį „Vilkaviškio kraštas“, kuriame būtų aprašomas rajonas, lankytinos vietos, pabrėžiamas rajono išskirtinumas. Šis leidinys turėtų būti gerai sumaketuotas ir kokybiškai išleistas. Leidinio tikslas bendrai reprezentuoti rajoną. Leidiniai būtų platinami turizmo parodų metu, įteikiami rajono svečiams. Tokio tipo leidinių galėtų būti išleidžiama po 1 tiražą per 1-2 metus;

Siūloma ir toliau leisti ir platinti leidinį „Vilkaviškio rajono turistiniai maršrutai“, kuriame pateikiama galimų turizmo maršrutų schemos, maršrutų trukmė, lankytinų vietų nuotraukos ir aprašymai, nuolat atnaujinant ir papildant informaciją apie naujus turizmo paslaugų teikėjus. Minėtas leidinys būtų platinamas turizmo parodose, kitų rajonų turizmo informacijos centruose, turizmo paslaugų teikėjų bei papildytų bendrąjį leidinį apie Vilkaviškio rajoną „Vilkaviškio kraštas“. Rekomenduotina ir toliau jį platinti nemokamai.

Atskiri lankstinukai apie konkrečias lankytinas vietas, galimas laiko praleidimo formas ir turizmo paslaugų teikėjus ir jų produktus. Tokio tipo leidiniai galėtų būti platinami turizmo mugėse, verslo ir turizmo informacijos centre, degalinėse, muziejuose ir kitose turistų lankomose vietose. Leidiniai būtų nemokami.

Kiekvienais metais vis populiarėjant žiemos sportui ir Vilkaviškio rajone turint galimybes jį vystyti, siūloma leisti ir platinti leidinį apie slidinėjimą ir kitas pramogas prie Vištyčio ežero.

Turint tokią spausdintinę medžiagą galima gana įvairiapusiškai pristatyti Vilkaviškio rajoną bei informuoti apie laisvalaikio praleidimo galimybes. Turima medžiaga galės ir reprezentuoti rajoną, ir suteikti konkrečią informaciją rajono turistui. Taip pat reikia sudaryti galimybes šiuos platinti ir per privačius turizmo paslaugų tiekėjus, kuriems tai būtų viena iš rinkodaros priemonių.

Būtina sukurti galimybes atskirus leidinius platinti turistų ir miesto svečių lankomose vietose. Taip pravažiuojantis turistas būtų informuojamas apie laisvalaikio praleidimo galimybes, o kartu būtų formuojamas ir naujas rajono įvaizdis. Tam tikslui siūloma sukurti informacinių lankstinukų laikiklius/stendus Vilkaviškio krašto muziejuje, taukinių ir autobusų stotyse, rajono degalinėse.

TURIZMO PARODOS

Turizmo institucijų tikslas būtų skatinti kuo aktyvesnį turizmo paslaugų tiekėjų dalyvavimą turizmo mugėse. Mugėse privatūs paslaugų tiekėjai galėtų betarpiškai susitikti su potencialiais klientais bei pristatyti jiems savo paslaugas. Per privačius paslaugų tiekėjus parodos metu būtų galima platinti ir rajoną reprezentuojančius leidinius, kurie papildytų turimą privačių paslaugų tiekėjų rinkodaros medžiagą.

Ruošiant rinkodaros medžiagą turizmo parodoms būtina pabrėžti rajono ir čia teikiamų paslaugų išskirtinumą, kadangi tik taip galima išsiskirti iš gausybės kitų rajonų paslaugų tiekėjų ir sudominti potencialius rajono lankytojus/turistus.

Rekomenduotina rajono turizmo institucijoms, atsakingoms už rajono rinkodarą, parodos metu surinkti kitų rajonų turizmo rinkodaros priemones/medžiagą. Tai būtų idėjų šaltinis rengiant kitus Vilkaviškio rajono leidinius bei analizuojant kitų rajonu rinkodaros priemones.

Parodos metu siūloma vykdyti kitų rajono turizmo rinkodaros institucijų, kelionių organizatorių, potencialių turistų apklausas apie Vilkaviškio rajoną, rajono įvaizdį, turizmo paslaugų poreikį ir pan.(žodžiu, ar anketomis).

Siūloma ir toliau savivaldybei ir turizmo ir verslo informacijos centrui dalyvauti turizmo parodoje VIVATTUR, tačiau ieškoti galimybių dalyvauti ne su kitomis organizacijomis (kaip buvo iki šiol), bet atskirai, parodos stende pristatant tik Vilkaviškio kraštą.

KITI PASIŪLYMAI RINKODAROS PRIEMONĖMS IR VEIKLAI

Ryšiai su užsienio šalių turizmo institucijomis

Vystant tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio partneriais realiausi užsienio partneriai būtų aplinkiniai Lenkijos ir Kaliningrado srities rajonai. Bendradarbiavimas su šiais rajonais sudarytų prielaidas:

o    keistis turizmo informacija (lankytinos vietos, paslaugų tiekėjai ir turizmo paslaugos);
o    keistis turizmo rinkodaros patirtimi (švenčių organizavimas, rinkodaros medžiagos ruošimas, seminarų organizavimas ir pan.);
o    organizuoti bendrus seminarus ir apmokymus;
o    inicijuoti bendrus tarptautinius turizmo projektus ES fondams pritraukti ir pan.;
o    turizmo institucijų bendradarbiavimas sudarys sąlygas parinkti tinkamesnes Lenkijos ir Rusijos rinkoms rinkodaros priemones;

Apklausos ir tyrimai

Rajono turizmo institucijoms tikslinga būtų pradėti periodiškai kartojamus turizmo paslaugų teikėjų nuomonių ir vertinimų matavimus. Tuo tikslu reikėtų periodiškai atlikti apklausas, kurių metu kartotųsi svarbiausi prieš tai darytų apklausų klausimai. Rekomenduotina pakartotinai tirti tokius pagrindinius klausimus:

o    Turizmo institucijų efektyvumo vertinimas;
o    Turizmo paslaugų teikėjų veiklos kryptys ir prognozės;
o    Turizmo paslaugų teikėjų klientų pritraukimo būdai ir naudojamos rinkodaros priemonės.
o    Atliekant pirmąsias dvi-tris apklausas tikslinga pasitelkti nepriklausomų ekspertų ar konsultantų pagalba, kurie padėtų parengti anketas ir analizuoti apklausų duomenis.

Turizmo ir verslo informacijos centrui rekomenduojama tęsti dabar vykdomas apsilankiusių turistų apklausas, kurios padeda identifikuoti turistų poreikius ir pageidavimus.

Informaciniai stendai/turizmo išteklių pasiekiamumas

Būtina prie pagrindinių kelių (Marijampolė – Vilkaviškis – Kybartai – Karaliaučius, Vilkaviškis – Pilviškiai – Šakiai, Vilkaviškis – Kudirkos Naumiestis – Šakiai) pastatyti informacinius stendus su rajono žemėlapiais ir lankytinomis vietomis, kelionių maršrutais ir nuorodomis į paslaugų teikėjus.
Skatinti paslaugų teikėjus pakelėse daryti originalias nuorodas/iškabas.

Organizuoti bendrus savivaldybės ir privataus verslo projektus žymint turizmo maršrutus, ir įsisavinant turizmo išteklius.

Bendradarbiavimas su žiniasklaida

Viešieji ryšių stiprinimas yra vienas iš sėkmingos rinkodaros veiksnių. Siekiant populiarinti Vilkaviškio vardą bei skatinti rajone turizmą būtina glaudžiau bendradarbiauti su žiniasklaida.
Rekomenduotina sudaryti žiniasklaidos priemonių sąrašą su susisiekimo priemonėmis. Organizuojant miesto šventes ar turint aktualios skaitytojams medžiagos būtų galimybė greitai susisiekti su viena ar kita visuomenės informavimo priemone ir operatyviai pateikti informaciją.

Informacijos skleidimui taip pat patogi priemonė būtų naujienų prenumeravimo galimybė elektroniniu paštu. Į šių naujienų gavėjų sąrašą siūloma įtraukti ir žiniasklaidos atstovus.

12. INVESTICIJŲ POREIKIS VIEŠAJAI TURIZMO INFRASTRUKTŪRAI SUKURTI BEI TURIZMO PLĖTROS RINKODAROS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

Žemiau pateikiami tik preliminarūs investicijų poreikio vertinimai. Investicijų poreikis turėtų būti tikslinimas rengiant kiekvieno objekto projektinius pasiūlymus.

 Priemonė  Trumpas aprašymas  Orientacinis investicijų poreikis, tūkst. Lt
 Paežerių dvaras rekonstrukcija  Paežerių dvaro rūmų ir teritorijos rekonstrukcija ir sutvarkymas (dvaro rūmų ir kitų pastatų rekonstrukcija ir įrengimas)  9 000
 Kempingo rytiniame Paežerių ežero krante įrengimas  Įrengiamas 3*/4* kempingas  2 000
 20 aikštelių palapinėms statyti su vietomis automobiliams statyti;
 10 aikštelių nameliams ant ratų statyti su būtina inžinerine įranga;
 5 stacionarūs nameliai su vietomis automobiliams statyti;
 Prieplauka su privažiavimu;
 Aikštelė automobiliams statyti ;
Sanitarinės patalpos;
Patalpos maistui gaminti;
Turistinio inventoriaus ir dviračių numos punktą su valčių ir dviračių pervežimo įranga;
Administracinės patalpos;
Ir kt. reikalinga infrastruktūra
Kelio ženklų pastatymas Įrengti 4 kelio nukreipiamieji ženklai 12
Informacinių stendų įrengimas 6 informaciniai stendai su Vilkaviškio rajono žemėlapiu ir miesto planu bei sužymėtais turistiniais objektais; 80
11 informacinių stendų visose Vilkaviškio rajono seniūnijose su rajono ir seniūnijų žemėlapiais, nuorodomis į svarbiausius lankytinus objektus;
1 mobilus sudedamas stendas su Vilkaviškio rajono žemėlapiu ir kitomis nuorodomis.
Vandens turizmo infrastruktūros sutvarkymas 20 sustojimo – poilsio aikštelių įrengimas 710
3 prieplaukų įrengimas
upės vagos parengimas
lankytinų vietų ženklai
10 poilsiaviečių poilsio infrastruktūros įrengimas
Dviračių turizmo infrastruktūros sutvarkymas 15 viešų poilsio aikštelių (lauko baldai, šiukšlių dėžės, vietos dviračiams statyti) įrengimas 610
6 km. dviračių tako įrengimas
Pėsčiųjų turizmo infrastruktūros sutvarkymas Įrengta senovės gyvenvietė; 380
Įrengtos 18 poilsio ir apžvalgos aikštelių su baldais;
Pastatyti reikalingi informaciniai ženklai;
Išvalyta Širvintos upelio vaga ir įrengtas trasos ruožas;
P. Rimšos tėviškės sodybą rekonstrukcija Įrengta etnografiška suvalkietiška sodyba 300
Piliakalnių pritaikymas viešajam turizmui Sutvarkyta ir turistams pritaikyta infrastruktūra  700

13. INVESTICIJŲ POREIKIS TURIZMO PLĖTROS RINKODAROS BEI PRIVAČIŲ TURIZMO PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS KŪRIMĄ SKATINANČIOMS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

Žemiau pateikiami tik preliminarūs investicijų poreikio vertinimai. Investicijų poreikis turėtų būti tikslinimas rengiant kiekvienos priemonės konkrečius pasiūlymus.

 Priemonė  Aprašymas  Orientacinis lėšų poreikis metams, Lt
 Vieši renginiai numatomiems turizmo projektams pristatyti  Viešo renginio numatomiems rajono turizmo projektams pristatyti organizavimas;
 Informavimas apie renginį vietinėje spaudoje;
 Parengti šiuos dokumentus: turizmo projektų pristatymą, klausimyną/anketą apie turizmo paslaugų tiekėjams aktualius klausimus; sudaryti esamų ir potencialių paslaugų tiekėjų sąrašą su kontaktiniais duomenimis; anketą apie efektyviausias priemones turizmo verslui skatinti
 Vilkaviškio rajono turizmo tarybos idėjos iškėlimas;
 Diskusijos neformalioje aplinkoje;
 Apie vykusį renginį informuoti regioninėje spaudoje.
 Straipsnių serijos vietinėje spaudoje turizmo verslo tema  Straipsnių paruošimas ir publikavimas (4-6 straipsniai).  1 000
 Inicijuoti seminarą turizmo vystymo perspektyvoms ir paramos fondų pritraukimo klausimams Informavimas vietinėje spaudoje;  5 000
 Kviečiami lektoriai iš ūkio ministerijos ir/ar specialių sričių konsultantai;
Seminarų metu siūloma išskirti potencialius projektus, informuoti apie galimybes pasinaudoti fondų parama bei pasiruošiamuosius veiksmus fondams pritraukti.
Diskusijos neformalioje aplinkoje;
Po renginio atlikti apklausą apie panašių seminarų poreikį ir atlikti renginio įvertinimą.
Informacinio leidinio medžiagos paketo apie turizmo verslo organizavimą sukūrimas Siūloma susisiekti su kaimo turizmo asociacija, turizmo departamento specialistais siekiant surinkti turimą informaciją apie turizmo verslo organizavimą; 7 000
Iš gautos informacijos siūloma parengti informacinį leidinį, kurio tikslas būtų sužadinti potencialius turizmo paslaugų teikėjus pateikiant įvairius testus apie tinkamumą vystyti turizmo veiklą ir pan. Leidinyje pateikti nuorodas į papildomus informacijos šaltinius;
 Leidinio leidimo išlaidas galima sumažinti kooperuojantis su kitų savivaldybių turizmo institucijomis.
 Informacinio leidinio „Sūduvos kampelis“ leidimas Leidinys pristatys turizmo galimybes Vilkaviškio rajone ir bus platinamas su laikraščiais rajono gyventojams, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre atvykstantiems vietos ir užsienio turistams, įvairių renginių metu. 10 000
Suvenyrų su Vilkaviškio rajono simbolika gamyba Siūloma pagaminti įvairių suvenyrų: gairelių, kaklajuosčių, ženkliukų, raktų pakabukų, rašiklių, puodelių, vizitinių kortelių dėkliukų, atvirukų, kalendoriukų, maišelių 15 000
Informacinių lankstinukų/ brošiūrų laikikliai Informacinių lankstinukų/brošiūrų laikikliai su Vilkaviškio rajono simbolika 5 000
Interneto svetainės atnaujinimas Informacijos atnaujinimas ir vertimas į užsienio kalbas; 10 000
Lankytinų vietų pristatymas;
Turistinių maršrutų pristatymas;
Unifikuoto turizmo paslaugų įmonių pristatymas; paieškos ir grupavimo galimybės;
El. naujienų prenumeravimo galimybė.
Dalyvavimas turizmo parodose Pasirengimas ir dalyvavimas turizmo parodoje VIVATTUR 10 000

 

14. PASIŪLYMAI VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS, SAVIVALDYBĖMS, BEI KITIEMS PARTNERIAMS DĖL INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS IR TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO

Sėkminga turizmo plėtra Vilkaviškio rajone priklauso nuo principų, kuriais turėtų būti remiamasi įgyvendinant turizmo politikos tikslus:

•    Programinis principas. Turizmo plėtros problemos gali būti sprendžiamos per turizmo, kaip smulkaus ir vidutinio verslo rūšies, plėtros programas ir investicinius projektus;
•    Efektyvumas. Parama turizmo plėtrai nėra labdara, ji turi siekti ekonominio efektyvumo.
•    Subalansuota plėtra. Būtina turizmo plėtrą orientuoti taip, kad šios dienos poreikių patenkinimas nepažeistų esamų gamtinių ir kultūrinių išteklių ir nesumažintų ateinančių kartų rekreacinių poreikių patenkinimo galimybių;
•    Tolygi plėtra. Šis principas reikalauja pasiekti tikslą tik nuosekliai vystant turistinių išteklių panaudojimą, nesivaikant vienadienės naudos ir tolygiai išvystant visas potencialiai galimas turizmo plėtros zonas.
•    Partnerystės principas. Tai partnerystės ryšių stiprinimas su kaimyninių rajonų savivaldybėmis ir apskričių administracijomis, tikslu padidinti visos Suvalkijos turistinį potencialą bei turistinį patrauklumą. Tik problemos, kurios negali būti išspręstos vietoje, vienos savivaldybės lygmenyje, turi būti sprendžiamos aukštesniame, apskrities lygyje, kooperuojantis ir kofinansuojant projektus.

Vilkaviškio rajono savivaldybei vietos partneriais turizmo plėtros srityje siūloma laikyti:

•    Viešąją įstaigą Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras;
•    Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjus;
•    Laisvalaikio paslaugų teikėjus;
•    Degalinių savininkus;
•    Vilkaviškio autobusų parką ir privačius vežėjus;
•    Vištyčio regioninio parko direkciją;

Svarbiais rajono partneriais turizmo plėtros srityje siūlome laikyti:

•    Marijampolės, Šakių, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Vilniaus ir Kauno savivaldybes ir jų turizmo informacijos centrus;
•    Asociacijas – Žvejų draugija, Medžiotojų klubus ir pan..
•    Žiniasklaidą.

Svarbiausiais turizmo plėtros partneriais užsienyje siūlome laikyti:

•    Lenkijos Vižainių ir Kaliningrado srities Nesterovo rajonų savivaldybes ir jų turizmo informacijos centrus bei privačius kelionių organizatorius.

Siekdama plėtoti turizmą Vilkaviškio rajone savivaldybė turėtų plėtoti bendradarbiavimą su visais paminėtais partneriais.

Vištyčio regioninio parko direkcija. Regioninio parko direkcijai siūlome glaudžiai bendradarbiauti su Vilkaviškio rajono savivaldybe rengiant turizmo produktus, siūlant ir įrengiant viešąją turizmo infrastruktūrą (poilsio aikšteles, pažintinius takus, stovyklavietes) vykdant turizmo produktų rinkodarą ir marketingą, taip pat konsultuoti savivaldybės tarnybas dėl veiklos apribojimų Vištyčio regioninio parko teritorijoje.

Siekiant įgyvendinti pateiktus pasiūlymus būtina:

o    Įkurti rajono visuomeninę Turizmo tarybą. Šioje taryboje turi būti atstovaujami verslo, savivaldos, visuomenės, kultūros paveldo, gamtosaugos interesai;
o    Skirti biudžeto lėšų kasmet turizmo plėtros priemonėms įgyvendinti;
o    Užtikrinti veiklos koordinavimą tarp savivaldybės tarnybų.

Vilkaviškio TVIC įstatai

Vilkaviškio TVIC įstatai

2015 m. veiklos ataskaita

Vilkaviškio TVIC strateginis veiklos planas 2014-2016 m.

2012 m. veiklos ataskaita

2011 m. veiklos ataskaita

2010 m. veiklos ataskaita

2010 m. veiklos planas

2009 m. veiklos ataskaita

2009 m. I ketvirčio mokymų planas

 Seminaro pavadinimas  Lektorius  Data
Mokesčių įstatymų pakeitimų nuo 2009 m. sausio 1 d. pristatymas Erika Skaržinskienė, Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, švietimo ir konsultavimo skyriaus vedėja  2009-01-08
Studijos užsienyje Tauras Sinkevičius, šiuo metu studijuojantis Didžiojoje Britanijoje SURREY universitete 2 kurse, pagal mainų programą studijas tęsiantis Singapūre  2009-01-12
Mokesčių įstatymų pakeitimų nuo 2009 m. sausio 1 d. komentarai Erika Skaržinskienė, Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, švietimo ir konsultavimo skyriaus vedėja  2009-01-21
2008 metų A ir B klasės išmokų metinio deklaravimo aktualijos Erika Skaržinskienė, Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, švietimo ir konsultavimo skyriaus vedėja  2009-01-21
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo naujovės: viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo pasikeitimai, supaprastintų pirkimų vykdymo pokyčiai Zita Lukšienė, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Metodologijos ir tarptautinių ryšių skyriaus Mokymo poskyrio vyriausioji specialistė  2009-02-04
Mokesčių įstatymų pakeitimų naujovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Vilkaviškio skyrius  2009-02-11
Dažniausiai pasitaikančios klaidos rengiant ir tvarkant įmonių dokumentus Virginija Chreptavičienė, KTU docentė, Tarptautinio biznio komunikacijos asociacijos narė, knygų „dalykinė komunikacija organizacijoje“ autorė, konsultantė  2009-02-18
Darbuotojų atleidimo iš darbo teisiniai aspektai ir praktiniai patarimai Vilius Mačiulaitis, Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros lektorius, dalyvauja konferencijose bei veda seminarus darbo teisės klausimais.  2009-03-12

2008 m. veiklos ataskaita

 Rodiklis  Vnt. skaičius
 Kiekybiniai rodikliai
 Suteikta verslo informacijos paslaugų apsilankius verslo informacijos centre ir įvairiomis ryšio priemonėmis (paklausimų skaičius)

 200 val. atsakyta į 906 paklausimus. Suorganizuota 22 sklaidos renginiai, dalyvavo 538 dalyviai. Parengti ir patalpinti Vilkaviškio rajono laikraštyje „Santaka“ 10 informacinių straipsnių, informacija siunčiama elektroniniais paštais, faksu, kviečiant individualiai apsilankant įmonėje. Parengta ir pateikta informacija apie verslo situaciją Vilkaviškio rajono savivaldybėje ir Marijampolės apskrityje Valstybės žinių leidiniui Sėkmės metai 2007. Viešinimui skirta 220 val.

 Suteikta konsultacijų (konsultuotų asmenų skaičius)

 250 val. konsultacijų, konsultuota 170 asmenų

 Suorganizuota mokymų (dalyvių skaičius)

 14 mokymai, bendra trukmė 112 val., dalyvavo 275 dalyviai

 Parengta verslo planų (skaičius)

 3 vnt.

 Parengta paraiškų (projektų) verslininkams (skaičius)

 Vykdant Vilkaviškio rajono savivaldybės SVV plėtros programą centro darbuotojai užpildė 22 paraiškas. Pradinių įmonės steigimosi išlaidų kompensavimui – 16 paraiškų; daliniam palūkanų dengimui – 4 paraiškos; išlaidų verslo planų rengimo kompensavimui – 1 paraiška; konsultavimo (mokymo) išlaidoms kompensuoti – 1 paraiška.

 Procentas finansuojamų paraiškų (projektų) (finansuotų paraiškų (projektų) skaičiaus santykis su bendru parengtų paraiškų (projektų) skaičiumi)

 1 parengta, atsakymas del finansavimo dar negautas.

 Parengta paraiškų (projektų) įstaigos veiklos plėtojimui

 Pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros programos, kokybiško užimtumo ir socialinės aprėptiems prioriteto, socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracijos į darbo rinką priemonę parengta paraiška „Vilkaviškio rajono savivaldybės darbuotojų mokymai ir kvalifikacijos kėlimas“. 241 tūkst. Lt.

 Darbas su regiono tikslinėmis grupėmis (jaunimas, bendruomenės, moterys, žmonės su negalia ir kt.) – renginių skaičius, dalyvių skaičius, parengtų paraiškų (projektų) skaičius, iš jų skaičius paraiškų (projektų) gavusių finansavimą

 „Suorganizuoti 7 sklaidos renginiai pagal jaunimo verslumo skatinimo programą, dalyvavo 175 asmenys. Buvom partneriais gabių vaikų ir jaunimo ugdymo projekte „Pasaulį matau per objektyvą II“. Įgyvendintas projektas 5-6 m. vaikams, parengtas filmukas tema „“Kaip supranta verslą 5-6 metų vaikai““. Suorganizuotos 3 parodos „“Suvenyrinis puodelis iš svetur““, fotografijų paroda „“Įsimintiniausios kelionių akimirkos““, senovinės technikos fotografijos darbų ir senovinių prietaisų paroda „“Akimirkos iš praeities““. Suorganizuoti 2 konkursai jaunimui – „“Mano svajonių kaimo turizmo sodyba““, „“Verslo idėja““. Suorganizuota susitikimas – diskusija „“Moterys ir verslas. Moterys vadovai““, dalyvavo 21 moteris, šiam renginiui buvo suorganizuotos 4 dailės darbų parodos, B. Jakštienės paveikslų paroda, G. Pabrinkienės meno darbų paroda, I. Kasparaitytės paveikslų paroda, A. Ciparienės rankų darbo papuošalų paroda. Suorganizuota bendruomenėm 5 sklaidos renginiai, dalyvavo 94 asmenys, suorganizuoti 2 mokymai, dalyvavo 65 asmenys. Vykdant darbo biržos darbo vietų steigimo neįgaliesiems žmonėms programą, parengtos 2 paraiškos pagal kurias gautas finansavimas, įsteigta kirpėjos darbo vieta ir dailidės darbo vieta“

 Verslumą ir verslo kultūrą ugdančių priemonių (geriausios įmonės konkursai, gerosios verslo patirties sklaida, verslo dienos, mugės, parodos, atvirų durų dienos ir kt.) įgyvendinimas (renginių skaičius, dalyvių skaičius)

 Bendradarbiaujant su Vilkaviškio krašto muziejumi, Vilkaviškio krašto VVG, bendruomenių sąjunga buvome renginio Sūduvių amatų šventė 2008 informaciniai partneriai. Bendradarbiaujant su Sūduvos regioniniu kultūros centru, buvom informaciniai partneriai kamerinio Paežerių dvaro muzikos festivalio. Suorganizuotas konkursas „Geriausia Vilkaviškio rajono įmonė 2009“. Nominantai apdovanoti 2008 m. gruodžio 23 d. metų baigiamojo renginio metu. Dalyvavo 30 moksleivių 1-7 klasių, 9 moksleiviai 8-12 klasių, 15 rajono verslininkų. Bendradarbiaujant su J. Basanavičiaus sodyba – muziejumi buvom informaciniai partneriai renginių „Atžalynas 2008“, renginys skirtas J. Basanavičiaus 157-osioms gimimo metinėms, folkloro festivalis „Žaliasis ąžuolėli“.

 Išleista informacinių biuletenių/ leidinių (skaičius)

 1000 vnt. lankstinukų „Vilkaviškio rajono sodybos laukia Jūsų“, 1000 vnt. lankstinukų „Lankytinos vietos Vilkaviškio rajone“, 500 vnt. lankstinukų „Du ąžuolai tautos atgimimo ąžuolyne“, 500 vnt. Centro informacinių lankstinukų ir 3000 vnt. Vilkaviškio rajono kartoschemų, 2000 vnt. laikraščių „Vilkaviškio kraštas“, 1000 vnt. lankstinukų „Dingęs Vilkaviškis“, 200 vnt. lankstinukų „Keliaukime į Mozūrijos kraštą“, 1000 vnt. leidinių „Vilkaviškio kraštas“.

 www.vilkaviskisinfo.lt tinklalapio lankytojų skaičius

 Gegužės 8 d. atnaujinta internetinio puslapio svetainė. Nuo 2008 m. gegužės 8 d. iki 2009 m. sausio 1 d. tinklapį aplankė 39000 lankytojai.

 Poveikio rodikliai

 įregistruotų įmonių skaičius

 parengta dokumentai ir įregistruota 15 įmonių (7 UAB, 6 individualios įmonės, 1 asociacija, 1 daugiabučių namų bendrija).

 sukurtų naujų darbo vietų skaičius

 Sukurtos dvi darbo vietos neįgaliesiems

 pritrauktos investicijos regiono verslo plėtrai

 66,91 tūkst. lt.

 smulkaus ir vidutinio verslo subjektų, gavusių finansinę paramą, skaičius (subjektų skaičius, lėšų suma)

 Iš SVV plėtros programos paramai užpildyta ir pateikta 22 paraiškos, bendra gauta paramos suma 2009 m. sausio 1 d. steigimosi išlaidų 10095 Lt. ir daliniam palūkanų dengimui 85641 Lt.

 Centro teikiamų paslaugų kokybės ir poveikio verslui įvertinimas (regiono verslininkų apklausos ir nuomonės tyrimai, vykdomi ne Centro darbuotojų)  Atliktas Centro teikiamų paslaugų kokybės ir poveikio verslui vertinimas tik Centro darbuotojų

2008 m. I pusmečio veiklos ataskaita

 Rodikliai Vnt. skaičius
 Kiekybiniai rodikliai
Suteikta verslo informacijos paslaugų apsilankius verslo informacijos centre ir įvairiomis ryšio priemonėmis (paklausimų skaičius) 100 val. atsakyta į 450 paklausimų. Suorganizuota 11 sklaidos renginių, dalyvavo 289 dalyviai. Parengti ir patalpinti Vilkaviškio rajono laikraštyje „Santaka“ trys informaciniai straipsniai. Parengta ir pateikta informacija apie verslo situaciją Vilkaviškio rajono savivaldybėje Valstybės žinių leidiniui Sėkmės metai 2007, leidiniui Manual 2009
Suteikta konsultacijų (konsultuotų asmenų skaičius) 125 val. konsultacijų, 65 konsultuoti asmenys
Suorganizuota mokymų (dalyvių skaičius) 7 mokymai, dalyvavo 126 dalyviai
Parengta verslo planų (skaičius) nebuvo rengta
Parengta paraiškų (projektų) verslininkams (skaičius) Vykdant Vilkaviškio rajono savivaldybės SVV plėtros programą centro darbuotojai užpildė: 17 paraiškų. Pradinių įmonės steigimosi išlaidų kompensavimui – 13 paraiškų; daliniam palūkanų dengimui – 3 paraiškos; išlaidų verslo planų rengimo kompensavimui – 1 paraiška.
Procentas finansuojamų paraiškų (projektų) (finansuotų paraiškų (projektų) skaičiaus santykis su bendru parengtų paraiškų (projektų) skaičiumi) 100
Parengta paraiškų (projektų) įstaigos veiklos plėtojimui Pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros programos, kokybiško užimtumo ir socialinės aprėptiems prioriteto, socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracijos į darbo rinką priemonę parengta paraiška „Vilkaviškio rajono savivaldybės darbuotojų mokymai ir kvalifikacijos kėlimas“.
Darbas su regiono tikslinėmis grupėmis (jaunimas, bendruomenės, moterys, žmonės su negalia ir kt.) – renginių skaičius, dalyvių skaičius, parengtų paraiškų (projektų) skaičius, iš jų skaičius paraiškų (projektų) gavusių finansavimą Suorganizuoti 4 sklaidos renginiai jaunimui, dalyvavo 111 asmenų. Dalyvauta gabių vaikų ir jaunimo ugdymo projekte „Pasaulį matau per objektyvą II“, bus suorganizuota fotografijų paroda. Suorganizuota bendruomenėm 2 sklaidos renginiai, dalyvavo 40 asmenų, 2 mokymai, dalyvavo 37 asmenys. Vykdant darbo biržos darbo vietų steigimo neįgaliesiems žmonėms programą, parengta paraiška pagal kurią gautas finansavimas ir įsteigta kirpėjos darbo vieta.
Verslumą ir verslo kultūrą ugdančių priemonių (geriausios įmonės konkursai, gerosios verslo patirties sklaida, verslo dienos, mugės, parodos, atvirų durų dienos ir kt.) įgyvendinimas (renginių skaičius, dalyvių skaičius) Bendradarbiaujant su Vilkaviškio krašto muziejumi, Vilkaviškio krašto VVG, bendruomenių sąjunga buvome renginio Sūduvių amatų šventė 2008 informaciniai partneriai. Bendradarbiaujant su Sūduvos regioniniu kultūros centru, buvom informaciniai partneriai kamerinio Paežerių dvaro muzikos festivalio.
Išleista informacinių biuletenių/ leidinių (skaičius) 1000 vnt. lankstinukų „Vilkaviškio rajono sodybos laukia Jūsų“, 1000 vnt. lankstinukų „Lankytinos vietos Vilkaviškio rajone“, 500 vnt. lankstinukų „Du ąžuolai tautos atgimimo ąžuolyne“, 500 vnt. Centro informacinių lankstinukų ir 2000 vnt. Vilkaviškio rajono kartoschemų.
www.vilkaviskisinfo.lt tinklalapio lankytojų skaičius Gegužės 8 d. atnaujinta internetinio puslapio svetainė. Gegužės mėn. užfiksuoti 3828 apsilankymai, birželio mėn. 4640 apsilankymų.
Poveikio rodikliai
Įregistruotų įmonių skaičius Parengta dokumentai ir įregistruota 9 įmonės (UAB, individualios įmonės).
Sukurtų naujų darbo vietų skaičius Sukurta viena darbo vieta neįgaliajam.
Pritrauktos investicijos regiono verslo plėtrai
Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų, gavusių finansinę paramą, skaičius (subjektų skaičius, lėšų suma) Iš SVV plėtros programos paramai užpildyta ir pateikta 17 paraiškų, bendra gauta paramos suma 2008 m. liepos 1 d. 7013 Lt
Centro teikiamų paslaugų kokybės ir poveikio verslui įvertinimas (regiono verslininkų apklausos ir nuomonės tyrimai, vykdomi ne Centro darbuotojų) 2007 m. pabaigoje buvo atlikta verslininkų apklausa ir atliktas tyrimas „Paslaugų verslui poreikis Vilkaviškio rajone“, ekspertas Darius Gurskis

2008 m. veiklos planas

I ketvirtis

 Verslo informacijos sklaidos renginiai   Mokymo paslaugos
 1. Mokesčių aktualijos  1. Įmonės dokumentų tvarkymas ir apskaita
 2. Vartotojų teisės ir pareigos  2. Projektų valdymas
 3. Mažos įmonės sėkmė, praktiniai pavyzdžiai  3. Projektų rengimo pagrindai, projektų vadybos principai

II ketvirtis

 Verslo informacijos sklaidos renginiai  Mokymo paslaugos
 1. Nacionalinė ir ES parama verslui  1. Viešieji pirkimai
 2. Alternatyvaus verslo kaimo teritorijoje kūrimas  2. Verslo planas: prievolė ar konkurencinis pranašumas?
 3. Mikrokreditavimo programos pristatymas verslininkams  3. Darbuotojų įdarbinimas ir jų atleidimas iš darbo pagal darbo kodeksą ir sistemų praktiką
 4. Mokymasis, studijos, karjera – jaunimo verslumo ugdymas  4. Efektyvus vadovavimas – sėkmingas veiklos pagrindas

III ketvirtis

 Verslo informacijos sklaidos renginiai  Mokymo paslaugos
 1. Darbo biržos, savivaldybės parama SVV įmonėms. Neįgaliųjų verslo galimybės  1. Įmonės veiklos situacijos analizė, veiklos strateginis planavimas
 2. Sėkmingo moterų verslo pavyzdžiai Vilkaviškio rajone. Moters verslininkės įvaizdis. Moterų verslumo didinimas  2. Pridėtinės vertės mokestis – kada reikia registruotis PVM mokėtoju
 3. Jaunimo verslumo ugdymas. Originaliausios verslo idėjos konkursas  3. Veiksmingas darbuotojų motyvavimas
 4. Kaimo bendruomenių atstovų ir ūkininkų supažindinimas su projektų rengimo pagrindais ir projektų vadybos principais  4. Projektų rengimo pagrindai ir projektų vadybos principai

IV ketvirtis

 Verslo informacijos sklaidos renginiai  Mokymo paslaugos
 1. Buhalterinė apskaita ir mokesčiai gyventojams vykdantiems individualią veiklą  1. Įmonės valdymas. Konkurencinis pranašumas
 2. Jaunimo verslumo ugdymas. Netradicinių darbų paroda  2. Efektyvūs pardavimai ir darbas su klientais
 3. Geriausios 2008 m. įmonės rinkimai. Kriterijai moderniausios technologijos, daugiausiai sukurtų naujų darbo vietų  3. Vartotojo elgsenos įvertinimas (sėkmingo marketingo pavyzdžiai)

2007 m. veiklos ataskaita

I. BENDROJI DALIS

 1.    Viešosios įstaigos Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro dalininkai metų pradžioje ir pabaigoje

 Viešosios įstaigos Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro dalininkai 2007 metų pradžioje ir pabaigoje:

•    Valstybė. Dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija. •    Vilkaviškio rajono savivaldybės Taryba.

Bendras balsų skaičius – 2.

II. SU VERSLO PLĖTROS SKATINIMU, VERSLUMO UGDYMU SUSIJUSI VEIKLA

 2. Verslumo savivaldybėje būklė ir tendencijos

Veikiančios įmonės. Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2007 m. pabaigoje veikė 613 įmonės, iš viso registruota – 1204 įmonės. Lyginant su 2006 m., Vilkaviškio rajono savivaldybėje veikiančių įmonių skaičius išaugo 2,7 proc. (2006 m., įregistruota įmonių buvo – 1187, veikiančių – 597).

Gerėjant teisinei ir ekonominei aplinkai, investicijų apimtys į Marijampolės apskrityje veikiančias įmones auga. Investicijų augimo tempai per pastaruosius trejus metus padidėjo 28,4 %. Didžiąją dalį investicijų gavo Marijampolės savivaldybė – 63,7%, kitoms savivaldybėms teko: Šakių r. – 19,3%, Kazlų Rūdos sav. – 11,6%, Vilkaviškio r. sav. – 5,4%, Kalvarijos sav. – 0,02% investicijų. Didžiausių tiesioginių užsienio investicijų sulaukė apdirbamoji pramonė. Investuota į maisto produktų ir gėrimų gamybą, tekstilės gaminių gamybą bei didmeninę ir mažmeninę prekybą, paštą ir telekomunikacijas, finansinį tarpininkavimą, viešbučius ir restoranus, statybą ir nekilnojamąjį turtą. Pagrindinės apskrityje plėtojamos pramonės šakos yra maisto, tekstilės, statybinių medžiagų, įrengimų gamybos, metalo ir medžio apdirbimo pramonė. Didžiausios įmonės sutelktos savivaldybių centruose: Marijampolėje, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje, Šakiuose.

2008 m. sausio 1 d. Marijampolės apskrityje buvo įregistruota 5376 įmonės, tame skaičiuje veikiančios įmonės – 2986. Iš jų didžiausią dalį sudarė smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. (2007 m. pabaigoje Marijampolės apskrityje veikė 2129 smulkaus ir vidutinio verslo įmonės). Pagal teisines formas įmonių pasiskirstymas:

  Marijampolės apskritis

  Vilkaviškio r. savivaldybė

 Teisinė forma

 Veikiančių įmonių sk.

    Teisinė forma

 Veikiančių įmonių sk.

 Individuali įmonė

  1130

 Individuali įmonė

 244

Uždaroji akcinė bendrovė

 927

Uždaroji akcinė bendrovė

 162

 Žemės ūkio bendrovė

 27

 Žemės ūkio bendrovė

2

Kooperatinė bendrovė

 18

Kooperatinė bendrovė

7

Tikroji ūkinė bendrija

11

Tikroji ūkinė bendrija

1

Akcinė bendrovė

6

Akcinė bendrovė

 2

Komanditinės ūkinės bendrijos

5

Komanditinės ūkinės bendrijos

1

 

Vilkaviškio rajono savivaldybėje 1000-iui gyventojų tenka apie 12 įmonių, Lietuvos vidurkis – 21 įmonė tūkstančiui gyventojų, ES – 55 įmonės. Santykinai mažas 1000-iui gyventojų tenkančių įmonių skaičius parodo gana žemą gyventojų verslumo lygį bei nenorą imtis nuosavo verslo.

Statistiniai duomenys rodo, kad Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios pramonės, transportavimo srityse dirbančios įmonės. Toks įmonių pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis atitinka bendras šalies verslo vystymosi tendencijas.

3. Centro veikla ir įtaka įgyvendinant rajono SVV plėtros programą

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos tikslas – smulkaus ir vidutinio verslo plėtros, gyventojų verslumo bei jų darbinės veiklos skatinimas, suteikiant finansinę paramą iš rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Verslo subjektams gali būti taikomos šios finansinės paramos iš rajono savivaldybės biudžeto lėšų formos:

–    dalinis palūkanų dengimas;

–    pradinių įmonės steigimosi išlaidų kompensavimas;

–    išlaidų verslo planų rengimui kompensavimas;

–    dalyvavimo parodose ir mugėse išlaidų kompensavimas;

–    reklaminių lankstinukų leidimo išlaidų kompensavimas;

–    verslininkų konsultavimo (mokymo) išlaidų kompensavimas.

Pagrindinės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo formos 2007 metais buvo: dalinis kredito palūkanų dengimas, įmonių steigimosi išlaidų kompensavimas, verslo planų rengimo išlaidų kompensavimas, dalyvavimo parodose ir mugėse išlaidų kompensavimas, reklaminių lankstinukų leidimo išlaidų kompensavimas.

Kiekvienas verslininkas ar asmuo norintis pradėti verslą Centre, gali gauti visą informaciją apie Vilkaviškio rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programą. 2007 metais dėl paramos kreipėsi 11 Vilkaviškio rajono įmonių, visoms įmonėms (UAB „Remna“, UAB „Sarija“, Žydrūno Lapinsko individuali įmonė, IĮ „Reminda“, Evaldo Kučiausko individuali įmonė, Gintauto Abraičio IĮ, N. Pangonytės IĮ, B. Kazlauskienės IĮ, V. Rudzevičiaus IĮ, UAB „Uruga“, UAB „Vilkaviškio šeimos klinika“), buvo suteikta informacija apie šią programą, bei užpildytos paraiškos subsidijoms gauti.

2007 metais:

– dėl dalinio paskolos palūkanų dengimo kreipėsi ir gavo paramą – 1 įmonė;

– dėl subsidijos įmonės steigimosi išlaidoms padengti kreipėsi ir gavo paramą – 18 įmonių; (Centras užpildė 9 paraiškas);

– dėl verslo planų rengimo išlaidų kompensavimo- 1 įmonė;

– reklaminių lankstinukų leidimo išlaidų kompensavimo – 2 įmonės;

– Konsultavimo (mokymo išlaidos) -4 įmonės (Centras užpildė 4 paraiškas).

4. Darbas su pradedančiaisiais verslą

Siekdamas paskatinti Vilkaviškio rajono gyventojų verslumą ir įmonių steigimąsi rajone, Centras 2007 metais savo veiklą orientavo į keturias tikslines grupes – bedarbiai, jaunimas, asmenys besidominantys verslo pradžios galimybėmis, neįgalieji. Šio tikslo buvo siekiama teikiant informacines, konsultacines paslaugas, bei organizuojant išvykstamuosius renginius į Vilkaviškio rajono seniūnijas bei mokyklas. 2007 metais Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras kartu su Vilkaviškio rajono Darbo birža, suorganizavo vienus bendrus mokymus, Vilkaviškio rajono seniūnijoje. Šiuose mokymuose sudalyvavo – 20 mokymo dalyvis. Mokymai buvo skirti darbo biržoje registruotiems ir galimybėmis pradėti savo verslą besidomintiems asmenims. Mokymus pravedė Centro turizmo ir verslo vadybininkė Jurga Grigaliūnaitė įvairiomis temomis: verslo pradžia (įmonės teisinės formos pasirinkimas, individuali veikla, veikla pagal verslo liudijimą), finansinių šaltinių paieška, mokesčių sistema, verslo organizavimas bei planavimas. 2007 metais verslo pradžios klausimais pakonsultuota 18 asmenų, suteikta 30 val. konsultacijų ir atsakyta į 47 paklausimus. Centro darbuotojų pagalba 2007 metais buvo įkurta 10 naujų įmonių ( 7 individualios įmonės, 3 – uždarosios akcinės bendrovės).

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2007 metais Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras didelį dėmesį skyrė jaunimui. Buvo suorganizuoti 3 renginiai, kurių metu moksleiviai buvo supažindinti su Vilkaviškio rajono verslo aplinka, turizmo galimybėmis Vilkaviškio rajone ir pan. Renginiuose sudalyvavimo 95 moksleiviai iš įvairių Vilkaviškio rajono mokyklų. Metų pabaigoje Centras surengė foto nuotraukų „Gražiausias Vilkaviškio rajono krašto vaizdas“ ir rašinių „Draugaukime, keliaukime, pažinkime“ konkursus. Foto nuotraukų konkursui savo darbus pristatė 11 jaunųjų kūrėjų, rašinių konkursui – 13, kurių autoriai Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos, Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos, Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinė mokyklos mokiniai. Visi konkurse dalyvavę moksleiviai buvo apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais.

2007 metais Vilkaviškio darbo biržoje pradėta realizuoti nauja programa subsidijuojanti darbo vietų steigimą neįgaliems žmonėms. Pagal šią programą neįgalusis, turintis 20-40 procentų darbingumo lygį gali pretenduoti į paramą, kuri siekia iki dvidešimt dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių. Dėl paraiškos pildymo šiai programai į Centrą kreipėsi 2 asmenys (Pijus Pėčelis, kuris pasinaudojęs paramą įsteigė siuvyklą ir Eimutis Parulis, kuris pasinaudojęs paramą įsteigė dailidės darbo vietą) . Jiems buvo suteiktos konsultacijos bei užpildytos paraiškos paramai gauti.

5. Konkreti parama verslą plėtojančioms, konkurencingumą didinančioms įmonėms

Verslą plėtojančios įmonės dažniausiai kreipiasi į centrą ieškodamos informacijos ir konsultacijų apie finansavimo šaltinius. Centras periodiškai skleidžia informaciją apie paramos konkursus ir verslo finansavimo galimybes. Dvi Vilkaviškio rajono verslą plėtojančios įmonės gavo paramą iš Vilkaviškio rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos, centro darbuotojam užpildant paramai gauti paraiškas:

–    UAB „Uruga“, UAB „Vilkaviškio šeimos klinika“ gavo subsidijas konsultavimo (mokymo) išlaidoms padengti.

2007 m. į Centrą kreipėsi J. Ūsienės įmonė „Alspreta“ dėl paraiškos užpildymo, dalyvaujant Vilkaviškio darbo biržos darbo vietų steigimo subsidijavimo programoje. Pagal šią programą, darbdavys, įdarbinęs neįgalų asmenį, gali gauti iki 22 dydžių vidutinio mėnesinio šalies ūkio darbo užmokesčio subsidiją. Darbdaviai pagal šią programą privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietai įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų. Įmonė subsidiją gavo ir buvo įsteigta baldžiaus darbo vieta.

Su Vilkaviškio rajono verslininkais vyksta glaudus bendradarbiavimas įvairiomis ryšio priemonėmis, o ypač elektroniniu paštu. Visas gautas naujienas, informaciją apie verslo plėtros galimybes, informaciją gautą iš verslininkų patalpinam į elektroninius informacinius biuletenius ir persiunčiam verslininkams, esantiems Centro elektroninio pašto duomenų bazėje. Šiuo metu šioje bazėje yra 113 kontaktų.

6. Mokymų ir konsultacijų teikimo sistema, dalyviai ir jų skaičius, tendencijos

Viena iš pagrindinių Centro veiklos sričių yra pradedančiųjų ir verslą plėtojančių verslininkų informavimas, konsultavimas bei mokymas. Informacija ir konsultacijos kasdien teikiamos apsilankius Centre arba įvairiomis ryšio priemonėmis. Vykdant paslaugų verslui programą, per 2007 metus buvo suteiktos 160 val. konsultacijos 107 asmenims. Centro lankytojai klausė ir konsultavosi įvairiomis temomis: kaip pradėti verslą, dėl verslo liudijimų išdavimo tvarkos, individualios veiklos įregistravimo ir mokesčių, įmonių registracijos tvarkos ir lengvatų pradedant verslą, darbo teisės, lengvatinių paskolų ir kt. aktualiais verslui klausimais. Kaip matyti iš 1 lentelės, daugiausia suteikta konsultacijų verslo pradžios (18,44%), verslo planavimo (15,63%), informacijos paieška ir valdymas (13,13%), ES struktūrinių fondų parama (13,75%).

Konsultavimosi tema

Suteikta konsultacijų, val.

 %

Suteikta konsultacijų, žm.

 %

Verslo pradžia

 29,50

 18,44

   17

 15,89

Verslo planavimas

 25

15,63

13

12,15

Įmonės valdymas

 9

5,6

  8

 7,48

Informacijos paieška ir valdymas

21

13,13

   12

11,22

Finansavimo šaltinių paieška

 21,50

13,44

  16

14,95

ES struktūriniai fondai

22

13,75

13

12,15

Darbo teisė

  9

   5,63

 7

6,54

 Informacinės technologijos

 5

3,13

 4

3,74

Personalo valdymas

2

1,25

  2

 1,87

Finansų analizė, kontrolė ir valdymas

  6

3,75

 6

  5,6

Rinkodara

 2

  1,25

 3

2,81

Kita

8

5

 6

5,6

Iš viso:

 160

100

 107

 100

 

 2007 metais centras suorganizavo 140 valandų mokymų verslui aktualiomis temomis. Mokymuose dalyvavo 258 mokymo dalyviai. 2007 metais surengta 80 val. mokymai „Vadovo universitetas“ („Konfliktų ir streso valdymas“, „Vadovo etika ir bendravimo protokolas“, „Kaip tapti geresniu vadovu?“, „Pokyčių valdymas“, „Darbuotojų motyvacija ir lojalumas“, „Valdymo psichologija ir laiko planavimas“, „Verslas ir žiniasklaida“, ‚Derybų valdymas“, „Stresas ir savireguliacijos pagrindai“, „Finansinės ir mokestinės atskaitomybės derinimas ir pelno mokesčio ataskaitų rengimas“), kurie buvo skirti aukščiausio lygio Vilkaviškio rajono SVV įmonių vadovams. Taip pat buvo suorganizuota 60 val. mokymai kitomis verslui aktualiomis temomis.

2007 metais centras suorganizavo 10 verslo sklaidos renginių, kuriuose buvo dalijamasi gerąja verslo bei turizmo patirtimi bei sklaida. Iš viso sklaidos renginiuose sudalyvavo 338 dalyviai. Sėkmingiausi renginiai, kuriuose sulaukėme daugiausiai dalyvių:

•    2007 m. balandžio 25 d. suorganizuotas seminaras veiklioms, nebijančioms eksperimentuot, norinčios visada atrodyti išskirtinai ir originaliai moterims – „Kuriu savo įvaizdį“. Seminarą vedė stilistė – konsultantė, originalių papuošalų autorė Vilija Šabunkienė – Poškienė.
•    Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras kartu su valstybine mokesčių inspekcija nuolat rengia aktualiais mokesčių klausimais seminarus, per 2007 metus iš viso buvo suorganizuota 4 sklaidos renginiai. Šiuose seminaruose sudalyvavo 170 dalyvių.

 7.   Ryšiai su savivaldybe, apskrities viršininko administracija, verslo organizacijomis, mokslo institucijomis verslumo skatinimo klausimais, šio bendradarbiavimo formos, priemonės ir rezultatai

Nuo Centro egzistavimo pradžios itin glaudžiai bendradarbiaujame su Vilkaviškio rajono Darbo birža. Jau kaip minėjome anksčiau, kartu su Darbo birža organizuojame bendrus renginius.

Kartu su Valstybine mokesčių inspekcija Centro darbuotojai per 2007 metus suorganizavo 4 bendrus mokymus, aktualiais mokesčių klausimais.

Nuolat gauname informaciją iš Marijampolės Pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos verslo paramos agentūros ir kt. institucijų, kurią persiunčiame rajono verslininkams, esantiems mūsų duomenų bazėje.

2007 metais kartu su Valstybine darbo inspekcija buvo suorganizuoti 2 sklaidos renginiai apie darbuotojų saugą ir sveikatą.

Daug bendradarbiaujame su Vilkaviškio rajono savivaldybės Ekonomikos ir plėtros skyriumi, kuris konsultuoja rengimo paraiškų klausimais subsidijoms gauti iš Vilkaviškio rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos.

2006 metais tapome Verslo centrų asociacijos nariais. Aktyviai dalyvavome asociacijos veikloje.

 III. SU TURIZMU PASLAUGŲ TEIKIMU IR JO PLĖTROS SKATINIMU SUSIJUSI VEIKLA

 Siekiant pritraukti ir sudominti kuo daugiau poilsiautojų buvo panaudota įvairios informavimo priemonės.

•    Surinkta ir pateikta leidybai, informacinė medžiaga apie Vilkaviškio rajono lankytinas vietas žemėlapiui „Vilkaviškio rajonas“. Vienoje leidinio pusėje būtų Vilkaviškio rajono žemėlapis su sužymėtais lankomais turistiniais objektais, kitoje pusėje Vilkaviškio miesto schema su turistinių objektų kontaktiniais duomenimis bei aprašymais. Išleista 4500 vnt. lietuvių kalba ir 2500 vnt. anglų kalba.

•    Surinkta ir pateikta leidybai informacinė medžiaga apie Vilkaviškio rajono apgyvendinimą. Išleista 6 000 vnt. lankstinukų su apgyvendinimo paslaugų teikėjų kontaktiniais duomenimis ir paslaugų aprašymais.

•    Išleistas lankstinukas „Vilkaviškio rajono lankytinos vietos“. Tiražas – 8 000 Lt.

•    Išleista lankstinukas reprezentuojantis Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centrą. Tiražas – 4 000 Lt.

•    Išleista 1000 vnt. A3 formato 2007 m. kalendorių su Vilkaviškio rajono lankytinų objektų vaizdais.

•    Išleista 500 vnt. 2007 m. kalendoriukų su Marijampolės apskrities žemėlapiu ir lankytinais objektais.

•    Parengtas ir pateiktas leidybai informacinis straipsnis Marijampolės apskrities apžvalga „Valstybės žinių“ leidiniui „Sėkmės metai“.

•    Surinkta informacija ir pagamintas informacinis stendas – žemėlapis (plotis 4 m., aukštis 2,5 m.) skirtas dalyvavimui parodose.

•    Dalyvavom kaip informaciniai rėmėjai rajoniniuose renginiuose. Sumaketavome ir išleidome kvietimus į renginius, programas, patalpinome informaciją internetiniuose puslapiuose.

•    Pagal projektą „Vilkaviškio rajonas – pasaulinio turizmo dalis“ parengta ir įrašyta 20 vnt. CD diskų su pristatomąją medžiaga (apimtis 150 skaidrių) apie Kalvotąją Sūduvą.

•    Nuolat atnaujinama informacija internetiniuose puslapiuose www.vilkaviskisinfo.lt, www.nemunas-euroreg.lt , www.travel.lt , www.lithuaniantravel.lt

Kiekvienais metais kovo 3-5 d. Vilniuje, Litexpo rūmuose vyksta tarptautinės sporto, turizmo ir laisvalaikio parodos VIVATTUR. Jau trys metai Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras dalyvauja šiose parodose pristatydamas rajono turistines galimybes. Ruošiantis parodai nelieka nuošalyje dauguma rajone veikiančių turistinių klubų, apgyvendinimo paslaugas teikiančių asmenų, kurie atneša nuotraukų, vaizdinės medžiagos iš įvykusių turistinių renginių, išvykų. Dalyvavimas parodoje leidžia ištirti turistų poreikius, susidomėjimą Vilkaviškio rajonu.  Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras dalyvavo ir kituose renginiuose pristatydamas Vilkaviškio rajoną.

Dalyvavom kasmetiniam šventiniam Jurbarko renginyje – „Miesto ir verslo diena 2007“. Pagrindinis šventės akcentas – „Verslo paroda – 2007“, kurioje dalyvavo ir savo paslaugas bei naujus gaminius pristatė Jurbarko bei kaimyninių rajonų įmonės.

Vilkaviškio rajoną atstovavo Gintauto Plečkaičio įmonė „Elektra“, bei apgyvendinimo paslaugų teikėjai, kempingai „Pušelė“, „Viktorija“, Petronėlės Arbatauskienės, Laimutės ir Stanislovo Petrukaičių, Jono Mačio kaimo turizmo sodybų savininkai, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro atstovai.

Š.m. kovo 29 d. dalyvavom seminare „Turizmo verslo infrastruktūros plėtra ir stiprinimas“ . Dalinomės patirtimi su Škotijos tarptautinės plėtros agentūros (Scottish Development International) suburta turizmo sektoriaus ekspertų grupe iš Jungtinės Karalystės. Seminare buvo skaitomi pranešimai įvairiomis turizmo verslo vystymo temomis: pradedant turizmo infrastruktūros plėtra ir baigiant atskirų turistų traukos objektų rinkodara ir valdymu. Renginio pagrindinė tema – turizmo verslo plėtra ne didžiųjų miestų teritorijose, bet užmiestyje ir kaime.

Užmezgėm glaudžius bendradarbiavimo ryšius su kaimynine valstybe – Lenkija.

Dalyvavome tarptautinėje turizmo parodoje Gdanske, pristatėme Vilkaviškio rajoną, lankytinas vietas, rekreacijos galimybes.

Kadangi populiarėja dviračių sportas, vis daugiau dviratininkų atvyksta į mūsų rajoną, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras dalyvauja įvairiuose seminaruose ir mokymuose plėtojant dviračių trasas. Dviračių turizmas, jei tinkamai organizuotas, yra pelninga ir regionams naudinga veikos sritis. Dviračių turizmas priskiriamas ekologinio turizmo sričiai, yra socialiai ir ekonomiškai naudingas visai šaliai ir atskiriems jos regionams.

Kiekvieną mėnesį Valstybiniam Turizmo Departamentui siunčiama ataskaita apie turistų lankomumą mūsų centre, paklausimus apie įvairias šalis. Per 2007 m. mūsų centre apsilankė, paklausimų sulaukėm:

 Eil. nr.

 Šalys

 Paklausimų skaičius 2007 m.

1. Iš viso centre apsilankė

5492

2.  Iš Lietuvos

4731

3.  Užsieniečių

 761

Dažniausiai pasitaikantys klausimai:

Turistiniai maršrutai Vilkaviškio rajone, apgyvendinimo galimybės, miesto planas, vizos į Kaliningrado sr., Žemėlapiai, kaimo turizmo sodybos, vandens atrakcionų parkai, pramogų tinklas, planuojami renginiai, dviračių trasos, poilsinės ir pažintinės kelionės po Europą, kempingai, maitinimo įstaigos.

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras kartu su Vilkaviškio krašto muziejumi ir „Santakos“ laikraščio redakcija rajono gyventojus bei turistus buvo pakvietę išrinkti septynis labiausiai žinomus ir lankomus gamtos bei kultūros istorijos paminklus. Buvo pasiūlyta 12 pretendentų į šį sąrašą, žmonės taip pat galėjo teikti ir savo pasiūlymus. Anketą parengė Centro darbuotojos. Iš gautų anketų paaiškėjo, kad labiausiai mūsų kraštą gali garsinti Paežerių dvaro rūmai. Į septynetuką taip pat pateko J. Basanavičiaus tėviškė, Vilkaviškio katedra, V. Kudirkos klėtelė, V. Kudirkos smuikas, tautinio atgimimo ąžuolynas ir Piliakalnių piliakalnis. Aštuntoje vietoje liko Vištyčio mitologinis akmuo, devintoje – Gražiškių bažnyčia, dešimtoje – Pajevonio piliakalnis, vienuoliktoje – Paražnių dvaro mauzoliejus ir dvyliktoje – Vilkaviškio senosios žydų kapinės. Į lankytinų vietų sąrašą žmonės pasiūlė įtraukti Pavištyčio ir Kaupiškių piliakalnius, Vištyčio bažnyčią ir ežerą, Šūklių dvarvietę ir parką, Paežerių girininkijos parką, Alvito savanorių (1918-1923 m.) kapines. Pildydami anketas aktyviai dalyvavo Vilkaviškio skautai, krašto kultūros gerbėjai ir puoselėtojai, turistai. Minint tarptautinę turizmo dieną Paežerių dvaro rūmuose vykusiame Europos kultūros paveldo dienų renginyje apklausos organizatorių prizais ir padėkos raštais buvo apdovanota daugiausiai į septynetuką patekusių objektų atspėję apklausos dalyviai.

2007 m. rugsėjo 25-28 d. dalyvavom Vilniuje, vykusiame III- ajame Baltijos jūros regiono šalių kultūros paveldo forume „Kultūros paveldas ir turizmo galimybės, įtaka, partnerystė ir valdymas“. Forumo tikslas – didinti kompetenciją, užmezgant bei stiprinant įvairių sektorių bendradarbiavimą vietos lygmeniu ir regionų partnerystes. Skatinama sustiprinti kultūrinio turizmo valdymą, gerinti kokybę, apsaugą, pateikiant gerų pavyzdžių, kada kultūrinis turizmas padeda vietos ekonomikai ir parturtina piliečių gyvenimą. Renginio metu buvo nagrinėjami konkretūs atvejai, dalinamasi geros praktikos pavyzdžiais.

 IV. VEIKLA SUSIJUSI SU ES STRUKTŪRINIŲ IR KITŲ FONDŲ FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ VYKDYMU IR JŲ REZULTATAI

Pagal 2.2. priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija gavo paramą projektui „Vilkaviškio rajono gyventojų anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo ir verslumo mokymai”, kurio pagrindinis tikslas – ugdyti Vilkaviškio rajono gyventojų kompetencijas. Uždaviniai: padidinti dirbančiųjų ir bedarbių žinių, gebėjimų ir kvalifikacijos lygį, padėti prisitaikyti prie kintančių ūkio poreikių. Šio projekto idėja būtent ir yra surengti anglų kalbos, kompiuterio raštingumo ir verslumo ugdymo mokymus dvylikoje Vilkaviškio rajono seniūnijų. Ištyrus Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų poreikius ir galimybes, paaiškėjo, kad pagrindinė problema – gyventojų kompetencijos, ypatingai bazinių žinių stoka, kas neleidžia jiems prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų.

Projektą įgyvendino Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras. Dirbo net 14 mokytojų komanda, kurie ruošė metodinę medžiagą, pravedė mokymus visose 12 seniūnijų. Baigę kursus, projekto dalyviai įgijo anglų kalbos, kompiuterio raštingumo, bei verslumo pagrindus. Visi šie dalykai yra labai svarbūs ieškantis darbo, nes pagrindiniai reikalavimai dažniausiai ir yra mokėti dirbti su kompiuteriu, mokėti užsienio kalbą. Baigę verslumo kursus, projekto dalyviai susipažino su verslo pagrindais, kurie yra reikalingi kuriant savo įmonę ir tuo pačiu sukuriant naujas darbo vietas.

Mokymuose dalyvavo 210 Vilkaviškio rajono gyventojų iš 12 seniūnijų. Teikiamos mokymo konsultavimo paslaugos kiekvienoje iš seniūnijų po 120 valandų (pradedantiesiems) ir 90 val. pažengusiems (iš viso 2520 mokymo valandų). Visiems mokymo dalyviams buvo išduoti pažymėjimai, bei padovanotos išleistos knygos su kompiuterinio raštingumo ir verslumo pagrindų padalomąja medžiaga. Projektas baigtas įgyvendinti 2007 m. gruodžio 18 d.

Dvylikoje Vilkaviškio rajono savivaldybės seniūnijų suorganizuota seminarai apie 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, tikslus, uždavinius bei įgyvendinimo prioritetines kryptis pagal projektą „Vilkaviškio rajono gyventojų anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo ir verslumo mokymai“.

Kaip partneriai dalyvavom rengiant projektą kaimynystės programai tarp Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos federacijos Kaliningrado srities „Verslo konkurentingumo didinimas Šešupės euroregione“. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti palankią aplinką Šešupės Euroregiono verslo konkurentingumo didėjimui. Šį tikslą galima pasiekti Verslo informacinės sistemos Šešupės euroregione plėtra ir skatinant kurti naujus smulkaus ir vidutinio verslo bendradarbiavimo tinklus, gerinant verslo informacijos centrų fizinę infrastruktūrą, didinant SVV ir VIC darbuotojų kompetenciją tarptautinio verslo srityje, sukuriant priemones efektyviam informacijos srautų judėjimui. Plėtojant pasienio regionų ekonomiką svarbų vaidmenį atlieka vykstantys verslo bendradarbiavimo procesai abipus sienos bei savalaikis keitimasis informacija. Įgyvendinant projektą numatomos šios pagrindinės veiklos: VIC darbuotojų ir SVV mokymai, interneto portalo sukūrimas, leidinio „Šešupės euroregiono SVV“ parengimas ir išleidimas, techninės-materialinės bazės atnaujinimas, projektų veiklų ir rezultatų viešinimas, projekto administravimas.

Nuo 2007 m.. kovo mėnesio iki spalio mėnesio, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras atliko projekto „Šeimenos ir Vilkaujos upių vagų Vilkaviškio mieste valymas“ administravimo paslaugas. Šis projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo programos (ES lėšos), iš Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų (valstybės biudžeto lėšos) ir Vilkaviškio rajono savivaldybės lėšomis.

2007 metais suorganizuoti ir pravesti projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymosi metodus tobulinimas“ pedagogų kompiuterinio raštingumo mokymai. Šiame projekte sudalyvavo 60 dalyvių.

 V. KITA VEIKLA

 8. Veiklos viešinimas žiniasklaidoje, internete, kitomis viešųjų ryšių formomis

Visa informacija apie Centro organizuojamus mokymus, sklaidos renginius nuolat skelbiama Vilkaviškio krašto laikraštyje „Santaka“, taip internete www.vilkaviskisinfo.lt, bei elektroniniais paštais. Bendradarbiaudami su Vilkaviškio rajono seniūnijomis, informaciją apie mūsų renginius platinama Vilkaviškio rajone seniūnijose.

 VI. BAIGIAMOJI DALIS

 9.  Atliktos apklausos, paslaugų poreikio tyrimai ir jų rezultatai

2007 metais Centras atliko situacijos ir poreikio viešosioms paslaugoms verslui Vilkaviškio rajone tyrimą, kurio pasekoje buvo parengta studija „Verslo paslaugų poreikis Vilkaviškio rajone“. Buvo atliekama Vilkaviškio rajono verslo subjektų apklausa siekiant išsiaiškinti jų poreikius viešosioms paslaugoms verslui bei surinkta informacija apie įmones: kontaktai, jų gaminama produkcija, teikiamos paslaugos. Šios veiklos rezultatas – studijos „Verslo paslaugų poreikis Vilkaviškio rajone“ parengimas. Studijoje išsamiai išanalizuota SVV subjektų poreikis viešosioms paslaugoms verslui pagal įmonių vystymosi stadiją, veiklos specifiką ir dydį. Taip pat pagal gautus tyrimo rezultatus, identifikuoti efektyviausi informacijos apie teikiamas viešąsias paslaugas verslui teikimo būdai ir priemonės bei išsiaiškintas suteiktų paslaugų Vilkaviškio SVV subjektams efektyvumas.