Vaizdingi Suvalkijos peizažai neabejotinai skatina kurti. Galbūt dėl šios priežasties 1860 m. rugpjūčio 18 (30) d. išsilavinusių, tačiau neturtingų žydų šeimoje, vienkiemyje netoli Kybartų gimęs Isakas Levitanas, tapo vienu žymiausių to metų Rusijos imperijos peizažistų. Nors jis čia gyveno labai neilgai, tačiau 1977 m. sausio 25 d. Kybartuose atidengtas I. Levitanui skirtas paminklinis biustas (skulpt. Bronius Vyšniauskas, arch. Rimvydas Vyšniauskas).
Meno aukštumų pasiekusi, ryškiausia nepriklausomybės laikais išaugusi poetė, kurios kūrybą daug kas lygina su lakštingalos čiulbėjimu – Salomėja Nėris. Palaimintosios mergelės Salomėjos dienos išvakarėse, 1904 m. lapkričio 17 d. Kiršų kaime, greta Alvito gimė poetė. Karas sunaikino gyvenamąjį namą – sodybos pastatai sudegė 1944 m., tačiau išliko du tvartai bei gyvenamojo namo pamatai. Daug kas čia mena S. Nėrį – keroja vešlūs alyvų krūmai, žaliuoja diemedis, auga senos obelys. 1972 m. prie buvusių gyvenamojo namo pamatų pastatytas paminklinis akmuo (autorius – skulptorius V. Pleškūnas). Nestinga čia ir lankytojų bei ekskursijų, kasmet skaitoma Poezijos pavasario laureatų kūryba. Poetės gimtinė – privati nuosavybė, priklauso giminėms, memorialinės ekspozicijos nėra.
Salomėjos Nėries kaimynystėje, Kiršuose, 1917 metais vasario 11 d. gimė poetas Kazys Bradūnas. Anksti susiformavo patriotizmas, kurį įskiepijo tėvai, ryšį su gimtąja žeme stiprino ūkininko darbų ir rūpesčių ratas, į kurį poetas buvo nuo mažumės įtrauktas. Eilėraščius pradėjo rašyti dar mokydamasis Vilkaviškio gimnazijoje. Taip jau nutiko, kad po 1944 m. Bradūnui buvo lemta gyventi toli nuo tėvynės. Kazio Bradūno tėviškę Kiršuose šiuo metu žymi skulptūrinė kompozicija su simboliniais vartais. Ją garbaus kraštiečio atminimui 2014 m. sukūrė tautodailininkas Raimundas Blažaitis. Pasitraukusio į vakarus poeto tėviškė buvo suniokota karo metais, jos vietoje augo krūmynai. „Mano tėviškę užkasė gyvą,/ Užpylė gruzdu, pelenais...“ – skaudūs Kazio Bradūno žodžiai, išpjaustyti medyje šio poeto gimtinėje.
Greta vaizdingo Širvintos upės slėnio gimęs kitas garsus kūrėjas – Juozapas Albinas Herbačiauskas. Pasaulį išvydo 1876 m. spalio 20 d. Lankeliškiuose, Stolaukelių sodžiuje. Grožinės literatūros tekstai – svarbus Herbačiausko veiklos laukas. Pirmasis lietuvių kalba rašytas autoriaus grožinių tekstų rinkinys – „Erškėčių vainikas“ (išleistas Krokuvoje 1908 m., slapyvardis – Vienuolis). Šiuo metu Herbačiausko gyvenimo kelio pradžios gimtasis sodžius likęs tik raštuose ir žmonių pasakojimuose, o tikslios vietos neparodo net lauko akmuo.
1881 metais lapkričio 3 d., Margiuose, vėlesniame Naudžių kaime, tuometiniame Paežerių valsčiuje gimė lietuvių skulptorius, grafikas Petras Rimša. Nors ir eidamas 17-tus metus liko tik su motina, dviem seserim ir jaunesniuoju broliu, tačiau ūkio darbus kiek tik įmanydamas stūmė į šalį. Tiesa, iš pradžių Rimšai kūrėsi kitoje vietoje, o dabartinėje „Rimšynėje“ gyvenamasis namas pastatytas tik 1924 metais. Petras Rimša išgarsėjo kaip patriotinės simbolikos skulptūrų „Artojas“ (1907 m.), „Lietuvos mokykla 1864–1904“ (1906 m. dar vadinama „Vargo mokykla“), „Skausmas“ (1916 m.) ir kt. autorius. Petro brolis Juozas buvo knygnešys, tačiau kai apie 1968–1969-uosius „Rimšynėje“ buvo kuriamas muziejus, jis buvo skirtas pagerbti tik Petro darbams, kadangi tuo metu apie knygnešystės nuopelnus buvo geriau nutylėti ir tik ganėtinai neseniai paaiškėjo, kad sodyboje 1945–1946 metais veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos pogrindinė spaustuvė. Du drąsūs patriotai – senųjų sodybos šeimininkų sūnus Jurgis Rimša ir pas juos ūkvedžiu dirbęs Jonas Kulboka čia spausdino laikraštį „Laisvės žvalgas“. Šiuo metu tai yra privati teritorija ir muziejaus durys atveriamos vis rečiau.
Visiems puikiai žinoma daina apie Suvalkijos bernioką (eilėraštis „Iš Suvalkijos lygumų“) tarsi neoficialus šio krašto himnas, kurį sukūrė Kostas Kubilinskas, gimęs 1923 metais liepos 1 d. Rūdos (Šilkalnio) kaime, tuometiniame Gižų valsčiuje. Poeto kūryba pripažinta vaikų literatūros aukso fondu, dauguma vaikiškų poemų žavi sklandžiu pasakojimu ir sklindančia šviesa, tačiau mažai kas tuomet žinojo, kad ne viskas jo kelyje taip paprasta.
Tai vieni garsiausių kūrėjų, tačiau tikrai ne vieninteliai Vilkaviškio rajone, juk kiekvienas turim savo mėgstamą kūrybos braižą, tad atraskite tai, kas artima jums.
Maršrutas ir nuotraukos parengti įgyvendinant projektą „Vilkaviškio TVIC turizmo inovacijos“ finansuojamą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros.
Atsiliepimai