Tautinio atgimimo žadintojai

Parsisiųsti GPX
Trumpai apie maršrutą
36 km
2 val.
2
Maršruto danga
100% Asfaltas

Daug kur sklando nuomonė, jog Suvalkija – lygumų ir derlingų dirvožemių kraštas, kuriame pluša darbštūs žmonės. O apie jų taupumą sukurtos nesuskaičiuojamos galybės anekdotų. Visa tai lėmė, kad ūkininkai buvo gana pasiturintys ir vaikus galėjo leisti rimčiausius mokslus krimsti. Dėl šios priežasties ir garsiais, Lietuvai daug kuo nusipelniusiais žmonėmis šis kraštas garsus.

Vienas žinomiausių, laisvą Lietuvą mums dovanojusių – daktaras Jonas Basanavičius. 1851 metais lapkričio 23 d. gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje Ožkabalių kaime, greta Bartninkų miestelio. Tiesa, gimė labai silpnas, todėl jau sekančią dieną buvo pakrikštytas kunigo Jono Burdulio. Tėvai šventai tikėjo, jog sūnus užaugęs taps kunigu, tačiau likimas susiklostė kitaip. 1879 m. birželio 11 d. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą ir gavo teisę verstis gydytojo praktika. Nuo 1880 metų iki pat 1905 metų dirbo ir tobulinosi užsienyje. Didžiąją laiko dalį praleido gyvendamas Bulgarijoje, kartais aplankydavo ir Lietuvą. Gyvendamas Prahoje, su keliais kitais bendradarbiais parengė spaudai pirmąjį „Aušros“ numerį (1883 m.), vedė gražuolę Gabrielą Eleonorą Mohl (1884 m.), kuri vos po penkerių metų mirė nuo džiovos. Lietuvos nepriklausomybė buvo didžiausia J. Basanavičiaus svajonė ir viso gyvenimo darbų rezultatas. 1927 m. vasario 16 d., lygiai po devynerių metų kai buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, J. Basanavičiaus gyvybė užgeso Vilniuje. Po jo mirties buvo paskelbtas penkių dienų gedulas. Kaip pats Jonas Basanavičius savo autobiografijoje rašo „Tokiame dailiame kalnuotame krašte su daugybe dar „kryžiokiškų“ tradicijų aš esmi gimęs ir užaugęs, ir ši aplinkybė, be abejo, nemenką į mano dvasią įtekmę turėjo“. Tad visai nenuostabu, kodėl gausybė šeimų, kolektyvų, pavienių turistų vis traukia į gimtuosius J. Basanavičiaus Ožkabalius, kur visus pasitinka atstatytas gyvenamasis namas, klėtis, kiaulidė, karvidė ir kluonas. Muziejuje įrengtos ekspozicijos, vyksta įvairūs renginiai, edukacinės programos skirtos išsaugoti ir puoselėti senąsias tradicijas. Greta ošia 40 ha plotą užimantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas, kuriame priskaičiuojama beveik 7 000 ąžuolų. 

Nemažiau svarbus tautinio atgimimo žadintojas – Vincas Kudirka. 1858 metais gruodžio 31 d. gimė Paežerių kaime. Likimas iš pradžių klostėsi labai panašiai kaip ir J. Basanavičiui – pabaigus Marijampolės gimnaziją įstojo į universitetą, tačiau skirtumas tas, jog iš karto į Medicinos fakultetą Varšuvos universitete. XIX a. pabaiga buvo labai kotraversiška – vienetai lietuvybę aukštino, o dažnas jos gėdijosi. Vincas Kudirka buvo iš pastarųjų ir taip jau sutapo, kad vienu metu, tik skirtingose klasėse besimokantys kraštiečiai vyko kartu namo Velykų atostogų. Kad kelias neprailgtų, Jonas Basanavičius pasiūlė užtraukti dainą ir Vincas jau buvo beveik beprisijungiantis kai Jonas lietuviškai užtraukė „Augin tėvas du sūneliu...“. Vincui Kudirkai lyg kas gerklėje įstrigo, o mintyse vienintelis žodis – „chlop“ (mužikas). Viskas pasikeitė kai Vincas Kudirka į rankas paėmė pirmąjį lietuviško laikraščio „Aušra“ numerį. Paskubomis pradėjo jį nagrinėti, vartyti ir taip graudu pasidarė, kad sukniubęs ant stalo pravirko. Po visų užplūdusių jausmų pasijuto tikru lietuviu esąs. Daug kas mano, kad Vinco Kudirkos inicijuotas laikraštis „Varpas“ (leistas nuo 1889 metų iki 1905 metų) buvo tarsi atsiprašymo simbolis už tuos ilgus metus, kuomet lietuvystė buvo kažkur giliai širdyje užslopinta. 

Tuo metu carinės Rusijos Vladislavovo miestelyje (dabartinis Kudirkos Naumiestis) dr. Vincas Kudirka užrašęs kelis mums visiems puikiai žinomus žodžius, paėmęs smuiką, sukūrė Tautišką giesmę, kuri oficialiu himnu buvo pripažinta tik 1920 metais, nors „Varpe“ išspausdinta dar 1898 metais. Smuikas, kuriuo Vincas Kudirka sugrojęs Tautišką giesmę tapo tautinio atgimimo žadintoju, šiandien saugojamas Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje (trumpiau vadinamas Paežerių dvaru), kuriame visi norintys gali iš arčiau susipažinti ne tik su Vilkaviškio rajono istorija, bet ir dvariškuoju gyvenimu. Paežerių dvare gausu archeologinių, XIX a. pab. – XX a. pr. buities eksponatų, nuolat atnaujinamos parodos, vyksta įvairūs renginiai, siūloma išbandyti edukacines programas. 

Apie Vinco Kudirkos jaunystę Vilkaviškio rajone mena tik Paežerių kaime išlikusi klėtelė, kurioje dažnai miegodavo jau gimnazistas V. Kudirka. 1985 metais S. Ankevičiaus, V. Griniaus, P. Danilevičiaus, A. Petrikos ir G. Karalienės rūpesčiu čia buvo atidarytas muziejus. Po Nepriklausomybės atkūrimo klėtelė patyrė daug įvairiausių permainų ir šiuo metu yra užverta lankytojams, kadangi priklauso privatiems asmenims.

Vienas po kito veikdami tautinio atgimimo žadintojai dovanojo mums laisvą Lietuvą, todėl keliaudami po Vilkaviškio rajoną pabandykite atrasti tai, kas įkvepia jus.

Maršrutas ir nuotraukos parengti įgyvendinant projektą „Vilkaviškio TVIC turizmo inovacijos“ finansuojamą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros.

 

Atsiliepimai

Komentuoti