XIX a. pradžioje gandas apie Vilkaviškio kraštą pasiekė net tolimiausius Europos kampelius, kadangi čia pradėdamas žygį į Rusiją apsistojo Napoleonas Bonapartas. Garsusis prancūzų karvedys 1812 metais, besiruošdamas kovai su Rusijos kariuomene, keletą dienų buvo apsistojęs Vilkaviškio dvare.
Rašytiniuose šaltiniuose dvaras užfiksuotas nuo 1773 metų, kuomet buvo Mykolo Oginskio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono, Vilkaviškio seniūno namas. XIX amžiuje jis priklausė rusų generolui.
Napoleono apsistojimas Vilkaviškio dvare yra itin reikšmingas ne tik šiam miestui, bet ir visai Suvalkijai. Napoleonas su 250 000 prancūzų armija Suvalkijoje buvo apsistojęs 4 dienas. Manoma, kad tai buvo didžiausias kada nors dabartinėje Lietuvos teritorijoje, vienoje vietoje, buvęs kariuomenės susitelkimas, žinoma, pareikalavęs didelių vietinių gyventojų maisto ir buities rakandų resursų. Apie laiką, kuomet buvo apsistoję prancūzai yra išlikęs pasakojimas, kurį užrašė Vilkaviškio kunigas Bonaventūras Butkevičius: „Saulei besileidžiant vilkaviškiečiai pastebėjo dulkių debesis toje pusėje, iš kur buvo laukta Napoleono, Vilkaviškio–Virbalio kelyje išgirdę skardaus trimito garsą, šaukiantį duoti kelią imperatoriui. Po keleto minučių gražiu arkliu atjojo trimitą pučiąs karys. Paskui trimitininką mažu balto arklio traukiamu vežimu, pats valdydamas arklį, važiavo Napoleonas <...>. Atvažiavęs į Vilkaviškį Napoleonas sustojo dvaro rūmuose, kur jam buvo paruoštas butas <...>. Imperatoriaus veide buvo galima pastebėti nuovargį, nerimą ir kažin kokį nepasitenkinimą <...>. Napoleono bloga nuotaika virto didžia rūstybe, kai jis Vilkaviškyje patyrė, kad ne tiktai kariuomenė, bet ir jo gvardijos dalinys negauna reikalingiausių maisto produktų. Imperatorius tuojau įsakė užimti visas mieste esančias duonai kepti krosnis; pats nemiegojo visą naktį iki tol, kol duona buvo iškepta. Tai sulaikė armiją Vilkaviškyje keturias dienas ilgiau, ir karas Rusijai buvo paskelbtas kiek vėliau negu buvo numatyta <...>. Kai kareiviai pakankamai pailsėjo, buvo suruoštas iškilmingas kariuomenės paradas. Išrikiuota pėsčioji, raitoji ir kitų rūšių kariuomenė bei artilerija užėmė 7 x 3,5 km ploto žemės ruožą <...>. Visa didžiulė armija Vilkaviškio miestą ir apylinkes paliko per vieną dieną. Armijos dauguma (didžioji armija) nužygiavo Kauno link, antroji dalis – Rygos link, trečioji pasuko dešinėn, į Nemuno pusę, susijungti su penktuoju armijos korpusu, vedamu Napoleono brolio <...>“. (B. Kviklys, „Mūsų Lietuva“).
Per tas dienas Napoleonas ne tik priiminėjo svarbius asmenis, bet ir įvedinėjo savo tvarką. Suvalkija – pirmasis Lietuvos regionas, kuriame Napoleono dėka 60 metų anksčiau nei likusioje šalies dalyje buvo panaikinta baudžiava. Išlaisvėję valstiečiai ne tik turtingiau gyveno, bet ir sėmėsi mokslo žinių, todėl šis kraštas garsėjo kaip sparčiausiai ekonomiškai besivystantis.
Be dvaro, išgarsėjo ir jo teritorijoje stovėjęs akmeninis stalas, prie kurio, prieš pradėdamas karą su Rusija, posėdžiavo Napoleonas ir jo armijos štabas. Taip pat – šimtametė trikamienė liepa ir po ja buvusi akmeninė girnapusė. Ją dabar galima išvysti tik 1934 metais darytoje fotografijoje. Atvirukai su dvaro, medžių ir staliuko fotografijomis dar praėjusiame šimtmetyje buvo kaip suvenyras.
Iš čia Napoleonas rašė laiškus žmonai karalienei Marijai Luizai. Įdomu tai, kad atvykęs birželio pabaigoje, imperatorius žmonai skundėsi per dideliu karščiu, o tai ganėtinai keista, kadangi karštis dažniausiai neigiamai veikia tik atvykusius iš šiaurinių šalių.
Palikdamas Vilkaviškį, Napoleonas miesto gyventojams pažadėjo, kad kai laimės karą su Rusija, Vilkaviškį pavers mažuoju Paryžiumi. Deja, tikrovė nebuvo tokia graži, kaip Napoleono paradai. Neliko nė vieno šiaudinio ar medinių čerpių stogo. Jie visi buvo nuplėšti ir kareivių stovyklų ugniavietėse sukūrenti. Kareiviai grobstė paukščius, pjovė galvijus, ėmė geresnius daiktus, buvo išniekintos Vilkaviškio ir apylinkių bažnyčios, sinagogos buvo paverstos arklidėmis (pastarųjų bendruomenės nariai aplankė Napoleoną ir sutarė, kad arkliai bus išvesti), todėl, kai prancūzai pralaimėję bėgo iš Rusijos per Suvalkiją, žmonės nenorėjo jiems padėti.
A. Karoso gatvėje stovintis dvaras – klasicizmo stiliaus pastatas, kurio fasadas išsiskiria trikampiu frontonu ir 4 kolonomis. Didelė jo dalis yra mūrinė, o kita – medinė. Šiuo metu dviaukštis dvaras yra privati nuosavybė ir jame gyvena šeimos.
Maršrutas ir nuotraukos parengti įgyvendinant projektą „Vilkaviškio TVIC turizmo inovacijos“ finansuojamą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros.
Atsiliepimai