Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, VšĮ

Vištyčio vėjo malūno akustiniai vakarai. Rokas Jurkus. Gitara

Gitara – kiek daug nuostabių žodžių apie ją yra išsakę šio instrumento virtuozai... „Jei norite parašyti dainą, paprašykite gitaros“ (Neil Young), „Man patinka tylėti, groti gitara ir tiesiog atsipalaiduoti“ (Post Malone), „Gitara pati savaime yra miniatiūrinis orkestras“ (Ludwig van Beethoven), „Man patinka gitara dėl jos harmonijos – tai mano nuolatinis palydovas visose mano kelionėse“ (Nicolo Paganini), „Jei tikrai myli gitarą, kiekvieną pabudimo valandą praleisi ją glostydamas“ (Frank Zappa), „Mano pirmoji meilė buvo gitaros garsas“ (Boz Scaggs).

 

„Mėlyno Smėlio Piramidės“ – Roko Jurkaus debiutinis poetiškos, šiuolaikinės muzikos gitaros albumas. Rokas drąsiai teigia, kad Lietuvoje randasi klasikinės gitaros vizionierių. Na, o "Čiurlionio Smėlio Piramidės" - iš karto kitokia - konceptuali, apgalvota, savitai melancholiška mintis, išduodanti muzikinį Roko intelektą. Nuo Japonijos salų iki Amerikos žemyno erdvėje nusidriekusios kompozicijos – kaip piramidės žmogų kelia aukštyn į dangų. Kitą kartą mus nuramintų savo pagrindo stabilumu, tik šiandien jos iš smėlio, suneštos vėjo, pastoviai nepastovios. Nuo Čiurlionio gyvenimo iki du tūkstančiai dvidešimtų metų aprėptame laike užkoduotas žiemos sapno liudijimas. Praskėlus aną akmenį – vien smėlio dulkės. Tintinnabuli!

 

Vertinamas už jautrų muzikavimą ir vizionieriškas programas, gitaristas Rokas Jurkus yra aktyviai koncertuojantis solistas, kamerinės muzikos atlikėjas, muzikos prodiuseris ir Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestro narys. Lilio muzikos ir šokio konservatoriją Prancūzijoje baigęs muzikantas reguliariai koncertuoja didžiosiose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse, įgyvendina kūrybinius projektus. Paskutinysis jų – miegamajame įrašytas ir 2023 metų spalio mėnesį išleistas debiutinis solinis albumas „Mėlyno Smėlio Piramidės“. Maža to, Rokas yra jautrus aranžuotojas, kitas neseniai išpildytas projektas - didžio Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninės muzikos pritaikymas gitarai. Atlikėjo sukurtos transkripcijos - ypatingos reikšmės įvykis Lietuvos klasikinės muzikos scenai. Šis natų leidinys su Lietuvos muzikos informacijos centro pagalba nuo spalio pasiekiamas visame pasaulyje. Artėjant 150 -osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms Lietuvos muzikos informacijos centras pildo jo kūrybos natų leidinių kolekciją ir išleido jau ketvirtą kompozitoriaus kūrinių rinktinę. Iki šiol daugiausia išleista fortepijoninės kūrybos rinkinių, o šį kartą skaitmeninis leidinys yra skirtas gitarai. Būtent Rokas pritaikė fortepijono muziką gitarai ir aranžavo 18 kūrinių. Rokas visada pasižymėjo ne tik subtiliais gitaros grojimo įgūdžiais, bet ir išskirtiniu dėmesiu M. K. Čiurlionio kūrybai.

 

Šiandien gitaristas, visai neseniai išleidęs jau minėtą debiutinį albumą „Mėlyno Smėlio Piramidės“, negalvoja apie poilsį, bet generuoja idėjas tolimesniems projektams. Rokas neketina apsiriboti tik soliniais ar ansambliniais projektais. „Nepaisant to, su gitara turiu labai asmenišką santykį. Manau, kad jeigu atlikėjas labai myli muziką, anksčiau ar vėliau jis atras savo kelią“, - sako Vištyčio vėjo malūne pasirodysiantis Rokas.

 

Rokas savo muzikinėse programose švelnumą derindamas su veržlumu atveria poetiškiausius savo mylimo instrumento kambarius. Tarptautiniu mastu vertinamas už išskirtinį ritmo pojūtį, garso gylį ir subtilumą atlikėjas reguliariai koncertuoja didžiosiose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse, įgyvendina kūrybinius projektus. Universalųjį gitaristą taip pat galima išgirsti Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestre, džiazo muzikos vakarėliuose.

 

Antrojo Vištyčio vėjo malūno akustinio vakaro metu išgirsime Roko atliekamus Arvo Pärt – „Alinai“ („Für Alina“, Estija, 1976), Golfam Khayam – „Tūkstantis veidrodžių“ („Thousand Mirrors“, Iranas, 2020), Dušan Bogdanovič – „Žiemos sode“ („In Winter Garden“, Serbija, 1996), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – Dainelės ir preliudai (Lietuva, 1901–1906), Jeremy Collins – Elegija („Elegy“, JAV 2011), Carlo Domeniconi – „Koyunbaba“ (Turkija, 1985).

 

Atvykite, išgirskite, pasinerkite, pamatykite!

Vištyčio vėjo malūno akustiniai vakarai – ne Vištyčio ežero, o kultūros ir muzikos sąskambių potvynis.