Įgyvendinat šį projektą ne tik kuriamas vieningas Pacų giminės kelią pristatantis maršrutas, bet atsiranda ir mažosios architektūros elementų. Dar vasarą ant Kaupiškių piliakalnio buvo pastatyti apžvalgos žiūronai, o visai neseniai metalinės lelijos prie Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedros ir prie Alvito Šv. Onos bažnyčios. Šios lelijos pagamintos ir įmontuotos pasinaudojus Europos regioninės plėtros fondo (85 proc.) bei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (15 proc.) lėšomis.
Prienų rajono savivaldybėje lelijos žymi net penkias vietas, o kaimyninėje Lenkijoje Pacų giminės kelias pažymėtas dviem metalinėm lelijom.
Pacų kelias Vilkaviškio apylinkėse
Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1620 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didysis raštininkas, Prienų seniūnas Steponas Pacas pastatė pirmą medinę bažnyčią Vilkaviškyje. Žinoma, pastaroji buvo sunaikinta gaisrų ir iki mūsų dienų neišliko, tačiau tai buvo didelis žingsnis į priekį Vilkaviškiui. Dėl šios priežasties tikintieji ir turistai eidami į Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros šventorių pro pagrindinius vartus, grindinyje išvys leliją, žyminčią Pacų giminės kelią.
Antra lelija, kaip jau buvo minėta, atsiras prie Alvito Šv. Onos bažnyčios. Daugeliui gal būt kelia nuostabą ir klausimą, o kodėl čia? Alvito bažnyčia tikinčiuosius traukia stebuklingos XII a. Loreto Marijos statulos iš juodmedžio kopijos paveikslu – „Loreto švč. Mergelė Marija“ su aptaisais. Reikėtų pabrėžti, kad kopija laikomi visi stebuklingų kūrinių atkartojimai, o išbuvę tam tikrą laiką greta originalo jie taip pat tampa stebuklingais. Nėra žinoma kaip tiksliai paveikslas į Alvitą buvo atgabentas, tačiau LDK didžiojo kanclerio Kristupo Zigmanto Paco testamente minima apie aukas šiam paveikslui. Jis rašė: „<...> iš dalies be priežasties (atsitiktinai), iš dalies gaudamas Dievo malones padariau taip pat tam tikrus Loretui Italijoje, Čenstachavai, Šv. Kazimierui Vilniuje, Pilyje, Alvitui...“. Alvito paveikslo votas galėjo žymėti ir kažkokį Kristupo Zigmanto Paco maldavimo išpildymą, kadangi savo testamente jis taip pat rašė, kad „Pažadėjau taip pat Alvitui arba Paširvinčiui, paveikslui stebuklingos Švč. Mergelės, kurios malones patyriau, naują altorių įtaisyti, kai bus pastatyta mūrinė koplyčia <...>“. Taip pat K. Z. Pacas pavedė ir po savo mirties, iki kol jo žmona Vilkaviškio valdą laikys duodi kasmet po 200 auksinų ir trejas mišias kas savaitę laikyti už jo ir jo žmonos nuodėmes, o dar 50 auksinų skirti kunigui dekanu Starkevičiui, kad prižiūrėtų mišias.
Kristupas Zigmantas Pacas taip pat prisidėjo įkurdinant Virbalio katalikų vienuolius domininkonus, o Vilkaviškio herbas tai Pacų šeimos herbo atspindys, todėl šios šeimos vingiuotas kelias per Vilkaviškio rajoną neabejotinai paliko pėdsaką.
Atsiliepimai