Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, VšĮ

Monografija "Melno taikos fenomenas - Sūduvos saugumo raida"

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras išleido pirmąsias kultūrinio turizmo Sūduvoje skatinimui skirtos knygas. Jos pradeda „Sūduvių knygų“ seriją, kurios šaknys siekia 16 amžiaus Sūduvių knygelę“. Serija pradedama kartu su Mykolo Romerio universitetu parengta monografija „Melno taikos fenomenas – Sūduvos saugumo raida", kuri yra skirta paminėti Melno taikos sutarties 600 metų sukaktį. Monografiją parengė Mykolo Romerio universiteto profesoriaus dr.Vytauto Šlapkausko suburtas autorių kolektyvas.

Tai ne tik mokslinė monografija. Ji skirta ir visiems Sūduvos krašto istorija ir kultūra besidomintiems keliautojams ir, tikimės, bus įdomi kiekvienam, norinčiam giliau pažinti istorines ir kultūrines šio krašto šaknis. Išsamiau Melno taikos istorinę reikšmę ir prasmę šios informacijos pabaigoje pristato leidinio atsakingasis redaktorius prof. dr.Vytautas Šlapkauskas.

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras už galimybę išleisti šią 45 spaudos lankų 728 puslapių monografiją dėkoja rėmėjams - Vilkaviškio rajono savivaldybei, Mykolo Romerio universitetui, UAB „ART‘Glacio“ ir „Idėja plius“, ūkininkui Robertui Mickevičiui, Giedraičių šeimos labdaros ir paramos fondui bei laikraščiui Santaka“.

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas

                                                                Melno taikos reikšmė Sūduvos kultūrai

Iki Melno taikos sutarties Sūduvos teritorijoje gyveno sūduviai arba jotvingiai – viena daugiausiai diskusijų sukeliančių baltų genčių, o gal genčių junginių. Metraščiuose minimi trys arba bent du tų pačių genčių pavadinimai – sūduviai, jotvingiai arba dainuviai. Sūduvos gentys sunyko karuose su Vokiečių ordinu, lenkais ir rusėnais.

Tik Melno taikos sutartimi Sūduvos teritorija atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir buvo iš naujo apgyvendinta bei integruotą į Lietuvos valstybę. Sūduvą apgyvendino ne tik lietuviai ir žemaičiai, bet ir išlikę jotvingių-sūduvių palikuonys, prūsai, lenkai, rusėnai ir vokiečiai.

Melno taikos reikšmė gali būti aiškinama dvejopai – siauru ir plačiu požiūriu. Siauru požiūriu -Melno taikos sutarties reikšmė – tai LDK ir Vokiečių ordino tarpvalstybinės sienos teisinis nustatymas ir jos paženklinimas, kuris truko iki 1545 m., t.y. su pertraukomis 122 metus. Platusis požiūris apima ne tik sienos nustatymą, bet ir Sūduvos apgyvendinimo procesus, kurie truko keletą šimtų metų. Būtent ilgalaikė Melno taika laidavo saugumą, kuris buvo palankus gyvenimo Sūduvoje kūrimui. Monografija parengta vadovaujantis plačiuoju požiūriu į Melno taiką. Dabar Lietuvos Respublikos ir Rusijos federacijos siena atitinka Melno taikos sutartyje nustatytą sieną.

Iki šiol Lietuvoje nebuvo: 1) jokio mokslinio veikalo, skirto ilgaamžės Melno taikos reikšmės atskleidimui; 2) iš lotynų kalbos išverstos Melno taikos sutarties. Dabar šias spragas užpildo ši monografija ir į lietuvių kalbą išversta Melno taikos sutartis. Išvertė dr. Tomas Baranauskas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas.

Melno taika yra vėl aktuali dėl Rusijos agresyvaus karo Ukrainoje. Kryžiuočių agresija ir jos padariniai labai primena žiaurius Rusijos agresijos Ukrainoje padarinius. Taikos ir saugumo sociokultūrinė, politinė-istorinė ir socialinė-psichologinė analizė atskleidžia jų kuriamąjį potencialą. Karas yra gyvybę ir civilizacijos pasiekimus naikinantis reiškinys. Monografijos turinys pasakoja, kad socialinio gyvenimo ir civilizacijos kūrimui būtinas yra saugumas ir taika. Todėl taika turi būti aktyviai puoselėjama taip, kad galimi agresoriai nesiryžtų ją pažeisti.

Pagarbiai prof. dr. Vytautas Šlapkauskas.

Atsiliepimai

Komentuoti