Alvito Šv. Onos bažnyčia

Bažnyčios

Pirmąją medinę bažnyčią Alvite apie 1615 m. pastatė Paširvinčio seniūnė Ona Radvilienė, o 1804 metais klebono Adomo Dilevskio rūpesčiu pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Pastaroji ne kartą buvo sugriauta ir po II-ojo pasaulinio iki 2020 metų tikintieji meldėsi šalia esančioje Gauronskių koplyčioje. 

Alvito bažnyčia tikinčiuosius traukia stebuklingos XII a. Loreto Marijos statulos iš juodmedžio kopijos paveikslu – „Loreto švč. Mergelė Marija“ su aptaisais. Reikėtų pabrėžti, kad kopija laikomi visi stebuklingų kūrinių atkartojimai, o išbuvę tam tikrą laiką greta originalo jie taip pat tampa stebuklingais. Nėra žinoma kaip tiksliai paveikslas į Alvitą buvo atgabentas, tačiau LDK didžiojo kanclerio Kristupo Zigmanto Paco testamente minima apie aukas šiam paveikslui. Jis rašė: „<...> iš dalies be priežasties (atsitiktinai), iš dalies gaudamas Dievo malones padariau taip pat tam tikrus Loretui Italijoje, Čenstachavai, Šv. Kazimierui Vilniuje, Pilyje, Alvitui...“. Alvito paveikslo votas galėjo žymėti ir kažkokį Kristupo Zigmanto Paco maldavimo išpildymą, kadangi savo testamente jis taip pat rašė, kad „Pažadėjau taip pat Alvitui arba Paširvinčiui, paveikslui stebuklingos Švč. Mergelės, kurios malones patyriau, naują altorių įtaisyti, kai bus pastatyta mūrinė koplyčia <...>“. Taip pat K. Z. Pacas pavedė ir po savo mirties, iki kol jo žmona Vilkaviškio valdą laikys duodi kasmet po 200 auksinų ir trejas mišias kas savaitę laikyti už jo ir jo žmonos nuodėmes, o dar 50 auksinų skirti kunigui dekanu Starkevičiui, kad prižiūrėtų mišias.

Nuotraukų autorius fotografas Kęstutis Inkrata

Atsiliepimai

Komentuoti