Verslo pradžia

Vienos iš dažniausiai pasitaikančių juridinių formų, kurias pasirenka Smulkusis ir vidutinis verslas:

 

Kokią įmonę steigti?

Nutarus steigti įmonę, pirmiausia reikia nuspręsti, kokios rūšies įmonė yra tinkamiausia Jūsų tikslams įgyvendinti. Įvertinus norimą prisiimti riziką, galima rinktis ribotos ar neribotos atsakomybės įmonę. Viešoji įstaiga Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras padės parengti visus įmonės steigimo dokumentus. Visas šias formas galima steigti ir elektroniniu būdu:

Mažoji bendrija (MB)

Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas steigėjas). Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą.

Nors mažojoje bendrijoje ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką).

 

Privalumai:

  1. Ribota narių atsakomybė, t. y. nepasisekus verslui nariai rizikuoja tik savo įnašu, taip apsaugodami savo asmeninį turtą (palyginimui – už neįvykdytas IĮ prievoles savininkas atsako savo asmeniniu turtu);
  2. Netaikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas (palyginimui – UAB įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur);
  3. Galimybė savanoriškai pasitraukti iš verslo, t. y. mažosios bendrijos narys gali išeiti iš bendrijos atsiimdamas savo įnašą, taip pat galima parduoti ar kitaip perleisti nario teises kitiems asmenims.

 

Trūkumai:

  1. Steigėju / nariu gali būti tik fizinis asmuo, iš viso ne daugiau kaip 10 (palyginimui – UAB akcininku gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249);
  2. Kadangi nėra nustatyta aiški balsavimo ir pelno paskirstymo tvarka – gali būti sunkiau spręsti mažosios bendrijos narių tarpusavio ginčus;
  3. Mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei UAB (pvz., kai mažoji bendrija neturi darbuotojų ar kai nėra PVM mokėtoja).

 

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2 500 Eur. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249. Akcininkas gali parduoti ar kitaip perleisti (pvz., dovanoti, mainyti ir pan.) savo turimas UAB akcijas.

Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. UAB turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

 

Privalumai:

  1. Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
  2. Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą;
  3. Galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą;
  4. UAB mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo.

 

Trūkumai:

  1. Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 2 500 Eur įstatiniam kapitalui;
  2. Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikės mokėti didelius mokesčius.

 

Viešoji įstaiga (VšĮ)

Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą.

VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.

 

Privalumai:

  1. Ribota civilinė atsakomybė – dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
  2. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur);
  3. Mokestinės lengvatos – jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 Eur, tai 7 250 eurų yra neapmokestinami. VšĮ moka pelno mokestį tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų;
  4. VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą;
  5. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 2% paramą iš gyventojų;
  6. Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims;
  7. Galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus.

 

Trūkumai:

  1. VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį;
  2. VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB;
  3. VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.

 

Individuali įmonė (IĮ)

Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.

IĮ steigimas rekomenduojamas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, IĮ savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus. Kadangi įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo, verslą galima pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas.

 

Privalumai:

  1. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur);
  2. Paprasta išsiimti pelną – IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB);
  3. Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius. Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis;
  4. IĮ galima pertvarkyti į UAB;
  5. IĮ mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo (mokestinės lengvatos nesiskiria nuo UAB).

 

Trūkumai:

  1. Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;
  2. IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ kartu su partneriais;
  3. Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas;
  4. IĮ buhalterinė apskaita daugeliu atvejų nėra paprastesnė lyginant su UAB.

 

Kas yra individuali veikla?

Norintiems pradėti verslą, nėra būtina įsteigti įmonę. Individuali veikla yra patogus ir pigus būdas pradėti verslą neturint juridinio asmens. Tai tam tikras veiklos būdas, jei norite dirbti sau. Tereikia įsigyti verslo liudijimą arba užsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir gauti individualios veiklos pažymą. Nusprendus nutraukti veiklą pagal pažymą, reikia pateikti VMI prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po veiklos nutraukimo dienos. Taigi, tiek veiklos pradžia, tiek pabaiga yra greita ir nebrangi. Individualia veikla gali užsiimti kiekvienas fizinis asmuo, net ir turėdamas pastovų darbą.

 

Individualios veiklos vykdymo būdai

Individualią veiklą galima vykdyti dviem būdais:

  1. Pagal verslo liudijimą;
  2. Pagal pažymą.

Esminis skirtumas tarp šių dviejų būdų yra tas, kad įsigijus verslo liudijimą, arba kitaip dar vadinamą „patentą“, iš anksto reikia sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, o vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymą – pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui nuo faktiškai gautų pajamų.  Tiesa, su verslo liudijimu galima vykdyti ne visas veiklas, yra baigtinis veiklų sąrašas, kurių vykdymui yra leidžiamas verslo liudijimas.

Veiklas, kurias galima vykdyti įsigijus verslo liudijimą, rasite čia.

Tam tikrais atvejais Lietuvos teisės aktai gali nustatyti reikalavimą įsteigti įmonę vykdyti tam tikrą veiklą arba turėti licenciją, leidimą ar kitokį dokumentą, suteikiantį teisę verstis tos rūšies veikla, todėl vertėtų pasitikrinti, ar jūsų planuojamai veiklai taikomas toks reikalavimas.

 

 

Individuali veikla pagal verslo liudijimą 

 

Verslo liudijimas – tai dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį (nepriklausantį nuo gaunamų pajamų) ir gali verstis tam tikra veikla. Pajamų mokesčio dydį nustato savivaldybės, Verslo liudijimo skaičiuoklėje galite susiskaičiuoti, kiek kainuotų verslo liudijimas konkrečiai veiklai. Svarbu tai, kad pagal verslo liudijimą galima verstis tik tam tikromis individualios veiklos rūšimis (veiklų klasifikatorius). Norėdami įsitikinti, ar Jūsų planuojama veikla galima su verslo liudijimu, Jums reikia žinoti Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) kodą, kurį galite rasti čia. Informaciją, ar Jūsų planuojama veikla galima su verslo liudijimu, pagal EVRK kodą Jums suteiks Valstybinė mokesčių inspekcija tel. 1882.

Dėl Verslo liudijimo išdavimo reikia kreiptis į asmens gyvenamosios vietos valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) arba elektroniniu būdu per portalą Mano VMI. Verslo liudijimas gali būti išduodamas asmens pageidaujamam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 1 kalendoriniams metams ir ne trumpiau kaip 5 dienoms, išskyrus prekybos verslo liudijimus (prekybos verslo liudijimai gali būti išduodami 1 ar kelioms dienoms, arba ilgesniam laikotarpiui, tačiau negali viršyti 1 kalendorinių metų).

Informaciją apie verslo liudijimo išdavimą/pratęsimą/nutraukimą rasite čia.

Įsigijus verslo liudijimą veiklos apskaita yra itin paprasta. Asmenys, kurie veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, turi pildyti pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą. Esant pirkėjo pageidavimui, privaloma išrašyti pirkimo-pardavimo kvitus. Išsamiau su apskaitos tvarka galite susipažinti gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklėse.

Prekybos verslo liudijimą turintys gyventojai per kalendorinius metus gali parduoti prekių iki 4500  eurų prekybos veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims ir prekybos veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 1797 (2016-11-16 nutarimo Nr. 1146 redakcija)  nurodytas išimtis: prekybą automobiliais, motociklais, mopedais, žemės ūkio ir maisto produktus parduoti kitam prekybos veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui.

Išduotas paslaugų bei gamybos verslo liudijimas suteikia teisę teikti paslaugas bei parduoti savo gamybos prekes gyventojams (tarp jų ir prekybos verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams bei individualią veiklą įregistravusiems gyventojams), taip pat parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos iš verslo liudijime nurodytos veiklos pajamos nėra didesnės kaip 4500 eurų per mokestinį laikotarpį

Aktualią informaciją, susijusią su verslo liudijimu rasite čia.

 

 

Individuali veikla pagal pažymą

Individualios veiklos pažyma – tai dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra įregistravęs vykdomą veiklą savo gyvenamosios vietos VMI ir gali verstis pažymoje nurodyta veikla.

Prašymą dėl pažymos išdavimo reikia pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. Prašymą galima pateikti nuvykus į VMI skyrių, paštu, ar  elektroniniu būdu per Mano VMI sritį. Nusprendus nutraukti vykdomą veiklą, reikia pateikti VMI prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po veiklos nutraukimo dienos.

Fizinių asmenų veiklos įregistravimą/išregistravimą/duomenų keitimą mokesčių mokėtojų registre rasite čia.

Pagal išduodamą pažymą galima vykdyti bet kokio pobūdžio veiklą, išskyrus tam tikrus atvejus kai yra privaloma įsteigti įmonę arba turėti leidimą suteikiantį teisę verstis tos rūšies veikla:

  1. a) veiklos rūšis, kurias gali vykdyti tik įmonėsrasite čia
  2. b) licencijuojamų veiklų sąrašąrasite čia

Jeigu teisės aktai nedraudžia gyventojui kaip fiziniam asmeniui (neįsteigus juridinio asmens) vykdyti tam tikros ekonominės veiklos, tai jis tą veiklą gali vykdyti, nors jai ir reikalinga licencija ar bet koks kitas leidimas.

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, pajamų mokestis sumokamas nuo faktiškai gautų metinių individualios veiklos pajamų. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš uždirbtų pajamų galima atimti leidžiamus atskaitymus (išlaidas patirtas pajamoms uždirbti). Taikant supaprastintą tvarką, leidžiamais atskaitymais galima pripažinti fiksuotą dydį t. y. 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų. Pasibaigus metams asmenys deklaruoja savo pajamas, bei sumoka nustatytus mokesčius.
Asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, turi pildyti pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą, taip pat prekių ar paslaugų pirkėjams privalo išduoti vieną iš apskaitos dokumentų: sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą arba kasos aparato kvitą. Detalesnė informacija nustatyta gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklėse, kurias rasite čia.

Jei kyla klausimų dėl individualios veiklos pasirinkimo: verslo liudijimas ar pažyma, ar mokėtinų mokesčių turint pažymą, kreipkitės į Všį Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centrą, tel. 8 342 20525, el. paštu: info@vilkaviskisinfo.lt.

 

Verslo liudijimo ir individualios pažymos palyginimas

 

Individualios veiklos pažyma Verslo liudijimas
Pagrindinis skirtumas

 

GPM mokamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui nuo apmokestinamųjų pajamų Iš anksto mokamas fiksuotas GPM mokestis (nepriklausantis nuo gautų pajamų dydžio)
Veiklos apribojimai

 

Visa komercinė/gamybinė veikla, išskyrus tas, kurias gali vykdyti juridinis asmuo arba turėti leidimą suteikiantį teisę verstis tos rūšies veikla (negalima nekilnojamų pagal prigimtį daiktų pardavimo/nuomos veikla)
  • Galimos veiklos išvardintos individualios veiklos rūšių sąraše
  • PVM mokėtojai negali vykdyti individualios veiklos pagal verslo liudijimą
  • prekybos verslo liudijimą turintys gyventojai per kalendorinius metus gali parduoti prekių iki 4500  EUR prekybos veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims ir prekybos veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, išskyrus prekybą automobiliais, motociklais, mopedais, žemės ūkio ir maisto produktus parduoti kitam prekybos veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui.
  • paslaugų bei gamybos verslo liudijimas suteikia teisę teikti paslaugas bei parduoti savo gamybos prekes gyventojams (tarp jų ir prekybos verslo liudijimus įsigijusiems gyventojams bei individualią veiklą įregistravusiems gyventojams), taip pat parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos iš verslo liudijime nurodytos veiklos pajamos nėra didesnės kaip 4500€  per mokestinį laikotarpį.
Veiklos laikotarpis Neribotas Ne trumpiau nei 5 d. ir ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos. Išimtis – 1 d. prekybai.
Kitų darbuotojų samdymas Galima įdarbinti darbuotojus. Galima į verslo liudijimą įrašyti vieną artimą asmenį, bet tai nebus jo įdarbinimas.
Apskaita ir mokesčiai Gyventojo individualios veiklos pajamų išlaidų – apskaitos žurnalas arba kasos aparato žurnalas.

Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš uždirbtų pajamų galima atimti leidžiamus atskaitymus (išlaidas patirtas pajamoms uždirbti). Šiuo atveju būtina kaupti išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Supaprastinta tvarka – 30% leidžiami atskaitymai nuo pajamų.

GPM – 5% arba 15% nuo gautų apmokestinamųjų pajamų 1 kr./m.

PSD – 9% nuo MMA kas mėnesį (šiuo metu 380€ x 9% = 34,20€ /mėn.).

VSD – 28,7% arba 30,7% (jei kaupiama pensijai papildomai) nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Jei gyventojas yra PVM mokėtojas arba priskiria turtą individualiai veiklai – pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą, jei ne – pinigų apskaitos principą.

Pvz.: Asmuo gavo 60 000€ individualios veiklos pajamų ir leidžiamais atskaitymais pripažįsta sumą, lygią 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Mokėtinos įmokos apskaičiuojamos taip:

  1. 60 000€ x 30 %  = 42 000 €. (Apmokestinamosios pajamos)
  2. GPM = 42 000€ x 15% = 6300€
  3. VSD ir PSD įmokų bazė: 42 000€  / 2 = 21 000€
  4. VSD = 21 000€  x 29,7 %= 6237€.  („Lubos“ – 6163,82€)
  5. PSD = 21 000 €  x 9 % = 1890 €. („Lubos“ – 1867,82€)
Pajamų-išlaidų apskaitos žurnalas arba kasos operacijų žurnalas.

 

 

 

 

GPM fiksuotas: kiekvienoje savivaldybėje, kiekvienai veiklai skirtingas.

PSD – 9% nuo MMA kas mėnesį (šiuo metu 380€ x 9% = 34,20€ /mėn.).

VSD – 25,3% arba 27,3% (jei kaupiama pensijai papildomai) nuo MMA kas mėnesį.

 

 

 

Ne PVM mokėtojas.


Mokėtini mokesčiai

Individualią veiklą vykdantys asmenys moka šiuos pagrindinius mokesčius:

Mokestis  Pagal verslo liudijimą  Pagal pažymą
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)  Fiksuotas dydis (nustato savivaldybė) ), mokama išsiimant verslo liudijimą.  5% arba

(15% laisvųjų profesijų veiklai)

nuo asmens gautų

apmokestinamųjų pajamų,

mokama kartą per metus

Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD) 25,3% arba 27,3% (jei kaupiama pensijai papildomai) nuo MMA kas mėnesį  28,7% arba 30,7% (jei kaupiama pensijai papildomai) nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, mokama kartą per metus.
Privalomojo sveikatos

draudimo įmokos (PSD)

9% nuo MMA kas mėnesį (šiuo metu 380 Eur x 9% = 34,20 Eur/mėn.) (2) 9% nuo MMA (šiuo metu 380 Eur x 9% = 34,20 Eur/mėn.), mokama kas mėnesį. (3)

Pasibaigus metams, jei asmens faktiškai gautos pajamos viršija 12 MMA, tuomet reikia mokėti papildomai 9% nuo pusės gautų apmokestinamųjų pajamų.

____________________

1 už visą mėnesį galiojantį verslo liudijimą arba proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikui.  VSD įmokų gali nemokėti dirbantys pagal darbo  sutartį, valstybės tarnautojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, draudžiami valstybės lėšomis.

2 proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui atitinkamą mėnesį, jei įmokas už asmenį moka ir (arba) už jį yra mokamos PSD įmokos (pvz., dirba pagal darbo sutartis, yra valstybės tarnautojas, pareigūnas, veikiančios individualios įmonės savininkas, veikiančios ūkinės bendrijos tikrasis narys, veikiančios mažosios bendrijos narys ir kt.) arba yra draudžiamas valstybės lėšomis (pvz., pensininkas, neįgalus asmuo ir kt.)

3 PSD įmokų kas mėnesį gali nemokėti, jeigu jie moka arba už juos yra mokamos sveikatos draudimo įmokos. Ši taisyklė taikoma dirbantiems pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojams, pareigūnams, pensininkams, neįgaliesiems ir kitiems Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse bei 6 straipsnio 4 dalyje įvardintiems asmenims.

 

 

Verslo steigimo procedūros

Nusprendus pradėti verslą ir išsirinkus verslo formą (įmonės tipą)- veiklos vykdymą pagal individualią veiklą arba steigiant juridinį asmenį – taip pat svarbu sužinoti, kokiais būdais yra steigiamas verslas.

 

Svarbu žinoti:

 

Įmonės registravimas Mokesčių mokėtojų registre.  Juridinis asmuo į Mokesčių mokėtojų registrą  įregistruojamas automatiškai, t.y.  Juridinių asmenų registras informaciją perduoda Mokesčių mokėtojų registrui. Todėl į Valstybinę mokesčių inspekciją papildomai vykti nereikia. VMI informuoja apie įregistravimą Mokesčių mokėtojų registre ir paprašo pateikti papildomus duomenis (jeigu reikia).

 

Registravimas draudėju. Įregistruota įmonė kartu tampa ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtoju (draudėju). Registruojant įmonę mokesčių mokėtoju, ji kartu registruojama ir draudėju, o duomenys apie įmonę perduodami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl nereikia papildomai vykti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių.

 

Įmonės banko sąskaitos atidarymas. Teisės aktuose nėra numatytas laikotarpis, per kurį turite atidaryti įmonės banko sąskaitą. AB ir UAB kaupiamoji sąskaita, atidaryta steigiant šių teisinių formų įmones, tampa įmonės banko sąskaita.

 

Licencijų ir leidimų gavimas. Kai kurias ūkines komercines veiklas galima vykdyti tik įsigijus atitinkamą licenciją ar leidimą. Jeigu Jūsų planuojamai vykdyti veiklai įstatymai numato šį reikalavimą, nedelskite kreiptis į licencijas ar leidimus išduodančias institucijas.

 

Darbų saugos pažymėjimas. Mokymo įstaigoje arba savarankiškai turite pasirengti atestacijai darbuotojų saugos bei sveikatos klausimais ir išlaikyti egzaminus. Po atestacijos Jūs gausite darbų saugos pažymėjimą. Jis privalomas vadovams ir kai kuriems specialistams.

 

Įmonės antspaudas. Antspaudai privalomi tik institucijoms, kurios vykdo valstybės ar savivaldybių funkcijas. Prievolė juridiniam asmeniui dokumentą patvirtinti antspaudu nėra privaloma, išskyrus atvejus, kai reikalavimas turėti antspaudą numatytas steigimo dokumentuose arba įstatymuose.

 

AKTUALU mažųjų bendrijų nariams (MB) ar individualių įmonių (IĮ) savininkams: atkreipiame dėmesį, jog nuo 2015.01.01. MB nariams ar IĮ savininkams, kurie veiklą vykdo pirmuosius metus, arba kurių nariai yra ne vyresni kaip 29 metų, arba kuriems  paskirta senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensija, arba kurie yra  apdrausti socialiniu draudimu kaip dirbantys kitais pagrindais (pvz., dirbant pagal darbo sutartį), arba kurie patys sumokėjo įmokas kaip individualia veikla užsiimantys asmenys (išskyrus dirbančius su verslo liudijimais) nariams VSD įmoka neskaičiuojama.

 

 

Informacija paimta iš www.verslilietuva.lt