Amatininkai

Juozas ir Marija Sadauskai

plėtoja bitininkystės amatą. Bitės – unikalus gamtos kūrinys. Jei nusprendusieji užsiimti bitininkyste įveikia bičių baimę, jos gali tapti didele paguoda ir sveikam, ir turinčiam sveikatos problemų. Bitininkystė – ne tik amatas. Tai daugiau gyvenimo būdas, natūralumo siekimas. Juk medus yra ir vaistas, ir maistas. Jis naudojamas ir gydomojoje kosmetologijoje. Juozas Sadauskas meilę bitėms perėmė iš savo tėvelio, o dabar bites pamilo visa šeima. Ne veltui sakoma, bitininkystė tai toks amatas, kuriam reikalinga kartų tąsa, tai tarsi laisvalaikio pomėgis, perduodamas iš kartos į kartą. Medų ir jo produktus amatininkas realizuoja vietinėje rinkoje, dalyvauja įvairiose mugėse.
Mažųjų Būdežerių k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r.

Nijolė Ignatavičienė

mezga jau 13 metų. Amato išmoko iš savo mamos. Mezginiai virbalais – tai puikus užsiėmimas, gera pramoga.
Nijolė Ignatavičienė mezga pirštines, kojines, megztinius, šalikus. Vašeliu neria staltieses, užuolaidas, servetėles, lovų užtiesalus. Savo sukurtais mezginiais džiugina šeimą, pasipuošia pati ir dovanoja draugams. Jos rankomis apmegzti visi šeimos nariai, 16 anūkų. Nijolės nuomone, mezgimas nėra ta veikla, vien iš kurios galima užsidirbti pragyvenimui, tačiau tai didžiausias malonumas, todėl mezga ne tik vakarais, išnaudoja bet kurią laisvą minutėlę.
Mažųjų Būdežerių k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r.

Liutauras Vyšniauskas

gyvena Senkiškių kaime, turi savo verslą – gamina baldus. Medžio darbų išmoko iš savo tėvo, vyresnių brolių. Pats mokėsi metalo apdirbimo, bet atitarnavęs sovietinėje armijoje pradėjo „kalbinti“ medį.  Jo gaminti kryžiai pastatyti Senkiškių ir Rimavičių kaimams atminti. Padėjo pagaminti ir kryžių, pastatytą Rūdos kaimui atminti.

Edmundas Sinkevičius

į Gižų seniūniją gyventi atsikėlė prieš šešetą metų. Pats yra dzūkas, nuo Druskininkų. Medžio darbais užsiiminėja maždaug 20 metų. Jaunystėje mėgo tapyti. Pagaminęs apie 50 kryžių, kitų drožinių. Jo darbai stovi  „Girios Aido“ muziejuje, Kryžių kalne. Edmundo išdrožtų geldų, lentelių, mentelių nesuskaičiuosi. Daug jų rado vietą ir Gižiečių namuose. Edmundas pagamino kryžius Išlandžių kaimo kapinėse, prie Gižų klebonijos. Stogastulpiai puošia keletą seniūnijos sodybų.

Irina Vyšniauskienė

origamiu susidomėjo maždaug prieš pusmetį. Pastaruoju metu tai užsiėmimas, kuriam skiria visą savo laisvalaikį. Kaip ji pati sakė – tai ramina nervus. Kol kas savo darbelių nepardavinėja, šiaip išdalina draugams ar padovanoja švenčių progomis. Idėjų semiasi internete.

Vilija Mikalauskienė

siuvinėti pradėjo maždaug prieš 4 metus, po mylimos dukrelės mirties. Mergaitė mėgo siuvinėti, turėjo nusipirkusi daug siūlų. Vilija sako, kad  jos darbai – dukrelės Julijos atminimui. Nuošaliame vienkiemyje gyvenanti ir ūkininkaujanti moteris visą savo laisvalaikį skiria siuvinėjimui. Savo darbais ji džiugina mažuosius Margaritą ir Paulių.

Anelė Bulkauskienė

mezga nuo jaunystės. Su užsidegimu pasakoja, kokius raštus, piešinius mezgė, kaip puošė savo tris dukras. Dabar skuba puošti ne tik dukras, bet ir anūkes. Paltai, megztiniai, suknutės, šalikai, kepurės, pirštinaitės – akys raibsta nuo gražiausių raštų ir spalvų.

Zenonas Skinkys

savamokslis tautodailininkas. Baigęs mokyklą ir atitarnavęs sovietinėje kariuomenėje, vilkaviškietis kurį laiką dirbo dailininku kultūros namuose. Pabandė kurti grafikos darbus, po kiek laiko įstojo į Liaudies meno universiteto (Maskvoje) neakivaizdinį skyrių. Iki galo nebaigė, tačiau labai veržėsi į Lietuvos tautodailininkų sąjungą: 1988 metais svajonė išsipildė.
Vilkaviškiečio tautodailininko darbai laikomi savitais ir unikaliais. Jo drožyboje vyrauja tautiniai lietuvių liaudies motyvai, yra ir religinių, mitologinių motyvų. Ne retas paveikslas visiems žinomus mitologinius ar tautinius motyvus paverčia kiek groteskiškais, tačiau labai švelniais ir įdomiais.
Jis pats miške išsirenka liepas (jam tai gerai sugeriantis dažus, minkštas medis). Su girininko leidimu nukirstą medį atsiveža į kiemą, supjausto metro ar pusmetrio ilgio trinkomis ir kirviu suskaldo į lenteles. Tada medžiaga keliauja į pašiūrę džiūti – maždaug trejetui metų.
Vieną paveikslą Z. Skinkys drožia keletą dienų, be išankstinių eskizų ar planų. Kūryboje atgyja iš vaikystės įstrigę gimtojo Starkų kaimo vaizdai, kiti motyvai ateina iš pasakų, o pastaruoju metu – ir iš Biblijos.
Jo paveikslai pabuvojo ne vienoje Europos parodų salėje, 1999 metais jis buvo įvertintas L. Šepkos premija, 2000-siais tapo prakartėlių parodos – konkurso Rokiškyje laureatu.

Raimundas Blažaitis

Vienoje Alvito k. (Vilkaviškio r.) gyvenvietės gatvėje Raimundo Blažaičio sodyba išsiskiria savo originalumu: medžio tvora, drožta pašto dėžutė – ežiukas, keletas skulptūrų. Kieme jų kur kas daugiau. O senoviškos klėtelės sienos iš išorės ir vidaus išpuoštos mažomis skulptūrėlėmis. Klėtelė – Raimundo kūrybinių minčių įsikūnijimo vieta. Sienas puošia diplomai, liudijantys apie dalyvavimą simpoziumuose, parodose.
Raimundas dar nėra surengęs personalinės parodos, nes ir į kūrybos kelią eina atsargiai, lyg nepasitikėdamas savimi. Tačiau praėjusieji metai jam buvo dosnūs pripažinimu.
Skulptoriaus R. Blažaičio teigimu, jis pats bando lygiuotis į žinomą Lietuvos kryždirbį Vincą Svirskį.
„Pirmą kryžių, panašų į jo, padariau dar prieš dešimtmetį, o dabar kasmet sukuriu beveik po du. Kai kas tvirtina, kad tai ne mūsų krašto kryžiai, bet Lietuva tokia maža, kad kryždirbystės tradicijos nuolat persipina, jos vienos kitas papildo“, – teigė tautodailininkas.

Povilas Jucius

stebina sugebėjimu drožyboje atrasti mintį, artimą lietuviui kaimiečiui. Drožia žmonių, paukščių, gyvulių kompozicijas. Taip pat drožia ir didelius kryžius, kuriuose puikiai naudoja senąją tradicinę ornamentiką. Už kryždirbystę meistras pelno prizines vietas įvairiuose konkursuose.

Zita Lepšienė

puiki šeimininkė, pagal užsakymus farširuoja žuvis, vištas.
Tel. 8 658 45452

Irena Katkevičienė

mezga, daro atvirukus, paveikslėlius, dovanų dėžutes.
Tel. 8 620 41468

Vidutė Mailienė

gamina sūrius, varškę, grietinę. Tel. 8 615 97275

Jonas Zubavičius

neatsisako drožti tai, ko pageidauja žmonės. Anot pašnekovo, jie dažnai prašo išdrožti vienokį ar kitokį suvenyrą, kuris būtų panašus į jam jau matytą. Prieš kelis metus didelį populiarumą, ypač tarp užsienio turistų, turėjo nedideli mediniai kryželiai su nukryžiuotojo Kristaus atvaizdu. Dabar žmonės pageidauja medinių paukščių, žvėrių skulptūrėlių. Be to, jau ne vienos įstaigos fasadą puošia šio meistro grafikos darbai – iškabos.
Menininko prigimtis skatina kurti tai, kas artima širdžiai, ką diktuoja jausmai ir emocijos. Jų išraiška Jonas Zubavičius pavadino kaukių kolekciją, puošiančią buto sienas. Bet didžiausią jo kūrybos dalį sudaro drožiniai religijos temomis: kryžiai, koplytstulpiai, šventųjų statulėlės, prakartėlės.

Aldona Kaminskienė

vienintelė rajone medžio drožėja moteris.
Kad įsitikintum, jog menui amžius – ne riba, reikia užsukti į Aldonos Kaminskienės namus Vištyčio centrinėje gatvėje.
Viename kiemo kampelyje moteris įkurdino ežių šeimynėlę. „Negaliu sudėjusi rankų be darbo sėdėti prie televizoriaus, todėl medyje yla išsibadžiau skylutes, prikaišiojau pagaliukų“, – ežiuko gimimo paslaptimi dalijosi moteris. Ji pasididžiavo anūku, kuris ne tik patarė, jog šį veiksmą galima palengvinti pasinaudojus plaktuku, bet ir pats į ją nusižiūrėjęs pasidarė vieną ežį.
Aldona išdrožė nemažai lėkščių, paveikslų. Jų kaip suvenyro ar dovanos daug kam prireikia. Tačiau Aldona, pirmiau nei ieškotų materialios naudos, daugeliu savo darbų nori pasipuošti aplinką ir buitį. Pavyzdžiui, jai pačiai, o ir svečiui kava atrodo skanesnė, kai garuojantis puodelis padėtas ant išdrožto klevo lapo padėkliuko.

Valė Babinskienė

kaišytinių prijuosčių audimo moteris. Didelę gyvenimo dalį praleidusi prie staklių ir šiandien sėkmingai audžia tautiniams rūbams audinius, rankšluosčius, lovatieses, staltiesėles. Audinių raštai, išlaikę senosios lietuvių kartos audėjų tradicijas, populiarūs ir šiandien. 2006 metų respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje už kaišytinių prijuosčių atkūrimą, amato perdavimą audėjai Valei Babinskienei uždėtas AUKSO VAINIKAS.

Lidija Černiauskienė

tautinių juostų audėja, puikiai jaučianti spalvas, raštą, sugebanti išsaugoti tradicinį atlikimą.

Janina Blažukienė

audžia tautinių rūbų prijuostes, juostas, naudodamasi pavyzdžiais iš knygų, muziejų fondų. Dalyvauja įvairiose parodose, pelno prizines vietas.

Rasa Striokienė

viena jauniausių audėjų, kuri sėkmingai audžia tautinių rūbų sijonus, liemenes, domisi audimo tradicijomis. Aktyviai dalyvauja parodose, pelnydama prizines vietas.

Audronė Malinauskienė ir Rasutė Danutė Margelienė

seserys, pamėgusios rankdarbius nuo vaikystės. Siuvinėja detales tautinių rūbų marškiniams. Jų siuvinėtos didelės staltiesės dažnai būna papuoštos paeltakiu, rišelje, nerta juosta ar pilno siuvinėjimo detale. Mažos staltiesėlės papuošiamos tinkamai priderintais akcentais.

Janina Viltrakienė

kruopščiai kabliuku neria lino rankšluosčių galus, paklodžių kraštus, pagalvių įsiuvus, kepurėles.

Vilija Žalienė

puikiai jaučia popierių, karpinio kompoziciją, sugebėdama išsaugoti stebuklingus raštus, ornamentus. Vilijos karpiniais iliustruota jos autorinė poezijos knyga.

Lina Bakaitienė

karpo popierių, įpindama ne tik liaudiškas tradicijas, bet ir šiuolaikiškus, modernius motyvus.

Rasa Kuršentaitienė

popieriaus karpinius išbandė 1998m. Jai puikiai sekėsi. Dabar dalyvauja parodose, šventėse. Rengia personalines parodas.

Zigmantas Paškauskas

aktyvus parodų ir įvairiausių mugių dalyvis, pinantis kaimiškas pintines iš nežievintų karklų. Medžiagą gaminiams augina pats. Renka iš kitų vietų tik tada, kaip pritrūksta savo medžiagos. Jo krepšiai visada patraukia dėmesį, yra paklausūs. Pinti išmoko iš savęs. Pynimas jam – didelis malonumas, o pinti daiktai pradžiugina artimuosius. Pinti krepšiai naudojami daržovėms, bulvėms, grybaujant, gėlėms susodinti, netgi mėsos gaminiams laikyti. Dalyvauja Vilkaviškio krašto muziejaus organizuojamose Sūduvių amatų šventėse ir kituose renginiuose.

Jūratės Rutkauskienės

ekologiniame ūkyje auginamos vaistažolės: ramunėlės, medetkos, jonažolės, rausvažiedės ežiuolės, vaistinių šalavijų lapai, pipirmėčių žolė, paprastųjų sukatžolių žolė, citrininių katžolių žolė, paprastųjų raudonėlių žolė, vaistinių čiobrelių žolė, tikrųjų levandų žolė, vaistinių melisų žolė, didžiųjų debesylų šaknys, vaistinių valerijonų šaknys, vaistinių medetkų žiedai, vaistinių ramunių žiedynai, sėjamųjų petražolių lapai.
Gamina įvairius arbatų mišinius, rengia arbatos degustacijas.
Karpiejų k., Gražiškių sen., Vilkaviškio r., tel. 8 620 62445

Aušra Barinauskaitė

vien tik rankomis gamina lietuvišką suvenyrą- lėles. Jų rūbai austiniai, siuvinėti. Jaukumo ir natūralumo suteikia į jų rankas įdėtos gėlės. Aušra siuvinėja, audžia juosteles, pina iš vytelių.

Alesė Martinkienė

labiausiai mėgsta tapyti peizažus. Ramios, santūrios spalvos, artima žmogaus prigimčiai kompozicija paveikslams suteikia natūralaus gamtos kampelio vaizdą. Pastaraisiais metais Alesė susidomėjo molio lipdymu. Jau yra pristačiusi žiūrovams naujus keramikos darbus.

Dalia Dubickienė

pamėgo piešti vaikystėje iš mamos, bet pasirinko farmacininkės specialybę. Tapyboje mėgsta ryškias spalvas, dažnai pasirinkdama kultūrinio paveldo objektą, dėmesį patraukusį pastatą, gamtos kampelį…tarsi iš natūros.

Danutė Kasulaitienė

savo darbais ir sugebėjimais stebina: tradiciniai margučių marginimo būdai ir raštai, iš gamtinės medžiagos surišti paukščiai, iš šiaudų stiebų pagaminti vestuviniai sodai.

Alvydas Bernotaitis

turi meno gyslelę tiek dailėje, tiek drožyboje. Drožinėti pradėjo dar vaikystėje. Kadangi drožyba buvo mėgstamiausias užsiėmimas, savo patirtį perdavė sūnui Evaldui. Mediniai žaislai šeimos verslas.

Alvydas kartu su sūnumi Evaldu dalyvauja žemės ūkio parodose, Kaziuko mugėse, vietiniuose Vilkaviškio rajone organizuojamuose renginiuose.

Linutė Skrinskienė

gamina įvairių rūšių sūrius: saldaus pieno, varškės, juos kepa, rūko. Pati Linutė yra ūkininkė, laiko karvių, todėl pieną sūriams naudoja iš savo ūkyje auginamų karvių. Sūrius gamino ne tik mama, bet ir senelė, aišku anksčiau jie buvo paprasti, dabar sūrių skoniai tobulėja, dedama įvairių prieskonių, naudojama įvairi receptūra.
Savo pagamintais sūriais Skrinskienė vaišina artimuosius, draugus namuose, dalyvauja bendruomenės šventėse.
Alksnėnų k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r.

ŽŪK „Senoji kryžkelė“

medinių žaislų gamyba, mediniai suvenyrai suaugusiems. Čia gaminama apie 30 skirtingų rūšių medinių žaislų vaikams, 8 rūšių suvenyrai suaugusiems (autobusai, furgonai, vilkikai pritaikyti vyno buteliui laikyti, paukščių nameliai, inkilai. Visi gaminiai turi sertifikatus, atitinka jiems taikomus nacionalinius standartus.
ŽŪK „Senoji kryžkelė“ dalyvauja žemės ūkio parodose, amatų mugėse, vietiniuose Vilkaviškio rajone organizuojamuose renginiuose.
Alksnėnų k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r., tel. 8 698 70430

Aušra Jokūbaitytė- Leonova

„Nors pagal specialybę aš inžinierė, tačiau visada traukė rankdarbiai. Kiek save pamenu visada ką nors mezgiau, siuvau, nėriau, siuvinėjau. Tačiau į papuošalus, veltinį bei dekupažą žiūrėjau iš šalies, kol vieną dieną nesumasčiau brangiam žmogui padaryti dovaną iš Fimo modelino. Aišku, tai buvo naivu ir nesėkminga. Dovana sudegė, tačiau noras sukurti kažką naujo savo rankomis liko… Taip po truputį prisijaukinau ir šią minkštą masę, ir biserį, ir akmenukus, ir stiklo detales….
Rankdarbiai – tai mano gyvenimas, kurdama juos įdedu dalelę savo širdies šilumos, todėl juose galima matyti tai, ką jaučiu juos kurdama. Nemėgstu daryti kažko primityvaus, nemoku daryti tik dėl to, kad daryčiau. Man reikia kūrybos, polėkio… Nors truputėlio. Todėl stengiuosi, kad mano darbai būtų kupini meilės ir žmogus įsigijęs mano gaminį jaustų mano rankų šilumą ir širdies plakimą…
Labiausiai mėgstu kurti papuošalus, stengiuosi, kad jie būtų vieninteliai ir nepakartojami, unikalūs, todėl dviejų vienodų stengiuosi nedaryti.

Už savo polinkį į rankdarbius turiu būti dėkinga mamai ir močiutei. Abi jos siuvo, siuvinėjo, mezgė dar kai buvau maža, močiutė tai daro ir ligi šiol, o mama visai netyčia atradusi vilną liko prie jos. Bandė ir dekupažą, tačiau tai ne jos. Sako vilna kaip gyva, kaip vaistas, išvaiko blogas mintis. Pirštais trinant, glostant dirbinėlį, kuris vėliau virs papuošalu, šlepetėmis, šaliu ar šiaip mielu aksesuaru išsimasažuoja ir pirštai. Blogos mintys ir nuotaikos dingsta, o į dirbinį susilieja viskas kas geriausia.
Esame labai dėkingos klientėms ir klientams, grįžtantiems dar kartą. Dėkingos ir rekomeduojantiems mus savo draugams. Smagu, kai pridėję Jūsų norus, mūsų rankų darbą gauname puikius dirbinius, kurie puošia ir šildo Jus.“
Aušrelė Jokūbaitytė–Leonova ir Vitalija Jokūbaitienė

Alvydas ir Adolis Pečkiai

kalviai, gaminantys tiek praktiškus kalviškus gaminius, tiek meninius kūrinius. Dažniausiai atlieka darbus pagal konkretų kliento užsakymą.
Giedrių k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r., tel. 8 673 28445

Andrius Janulaitis

keramikas, atstovauja jaunają keramikų kartą. Jo kūriniai atkreipia dėmesį turtingai modeliuotomis formomis, faktūriškai niuansuotais paviršiais. Andrius aktyviai dalyvauja pleneruose, tarptautiniuose simpoziumuose.
Vilkaviškis, tel. 8 673 35688

Vidmantas Kojutis

drožti pradėjo norėdamas turiningiau praleisti dieną, kai nelaimingas atsitikimas paguldė į lovą. Iš medžio drožinėja namų apyvokos daiktus, kryžius. Drožia tik iš alksnio, nes anot jo, tai pats gražiausias medis.
Vilkaviškis, tel. 8 342 51098

Vytautas Gurinskas

meninis akmens apdirbimas. Laisvalaikiu tapo, kuria dirbinius iš medžio.
Virbalis, tel. 8 612 96982

Pranas Naujokas

pastatęs medinių kryžių Suvalkų kaime, prie Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus, kuria stilizuotus baldus, menišką namų apyvokos inventorių.
Vilkaviškis, tel. 8 621 74861

Algirdas Šatraitis

stengiasi neatsisakyti liaudiškumo, surasti naują, o gal ir seniai pamirštą ir neįprasmintą darbo būdą. Kaip teigia menininkas, prisilietimas prie medžio, mokėjimas su juo jautriai susikalbėti padeda atsigręžti į dvasinį išgyvenimą, pavilioja savo paslaptingumu, ugdo fantaziją, sužadina norą veržtis į grožio pasaulį.
Vilkaviškis, tel. 8 342 52089

Audronė Gurinskienė

tapyba. Trauką menui sako jautusi iš prigimties. Kūryba jei emocinė iškrova, tapo spontaniškai. Aktyviai dalyvauja pleneruose, įvairiose parodose.
Virbalis, tel. 8 612 96981

Albinas Alkevičius

nuo 15 metų kartu su kaimo amatininku pradėjo statyti medines trobas, vėliau patirties sėmėsi iš kitų amatininkų, mokėsi staliaus darbų. Pirmąjį kryžių pastatė tėviškėje, Saldokų gyvenvietėje, vėliau Kybartuose, Vaišvilų, Gudelių kaimuose. Šiuo metu dirba įvairius dirbinius: baldus, lauko suolus, laiptus, žvakides ir kita.
Kybartai, tel. 8 342 58747

Justinas Lepšys

medžio drožėjas. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę kartu su Jonu Vilkaičiu pastatė kryžius Kybeikiuose, Matlaukyje. Kiti septyni kryžiai stovi Alvito, Virbalio, Kaupiškių, Veiverių, Pajevonio, Sasnavos kapinėse.
Matlaukio k., Vilkaviškio r., tel. 8 342 40468

Jaronimas Buragas

36 metus Gudkaimyje dirbo staliumi. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pradėjo daryti kryžius, mažus kryželius, paveikslų rėmus. Jo išdrožti kryžiai pastatyti Pajevonyje, Gražiškiuose, Šikšniuose, Gudkaimyje, Virbalio ir Alvito kapinėse.
Šikšnių k., Vilkaviškio r., tel. 8 342 47334

Povilas Penkaitis

medžio drožėjas. 2003 m. Vilkaviškio kultūros centre surengė parodą „Per metus“. Tais pačiais metais priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyrių.
Vaičlaukio k., Vilkaviškio r., tel. 8 673 97576

Nauris Valuckas

1997 m. baigė Alytaus dailiųjų amatų mokyklą. Vėliau pradėjo dirbti savarankiškai, dalyvauti parodose bei įvairiose kūrybinėse stovyklose. 2003 m. Dūkštų ąžuolyno pažintiniame take su kolega sukūrė 21 medžio skulptūrą. Kiti darbai puošia parkus, sodybas Lietuvoje ir už jos ribų.
Ramoniškių k., Vilkaviškio r., tel. 8 686 39419

Jolanta Šiugždienė

tautinio paveldo produkto šakočio gamintoja, turi sertifikatą.
Žynių k., Vilkaviškio r., tel. 8 659 79444

Laimutė Alkevičienė

šimtalapių, šakočių gamintoja.
Andriškių k., Klausučių sen., Vilkaviškio r., tel. 8 655 54261

Antanas Mykolaitis

nuo 1979 m. gyvena Pilviškiuose. Laisvu laiku piešė, tapė, rašė eilėraščius. 1984 m. kilus gaisrui sudegė visi jo kūriniai. Prie ankstesnių kūrybinių pomėgių negrįžo, pradėjo domėtis medžiu. Sukūrė ir rašytojo Vinco Pietario tėviškėje pastatė skulptūrą, Pilviškiuose – stelą miestelio jubiliejaus proga. Yra sukūręs daug medžio skulptūrų.
Pilviškiai, tel. 8 342 67826

Gerta Lekešytė–Klimavičienė

pati kuria, modeliuoja ir neria drabužius, gamina papuošalus (apyrankes, seges, auskarus, riešines). Gerta gali nunerti viską, ką galima apsirengti: sukneles, sijonus, skraistes, krikštynų drabužėlius vaikams, elegantiškas pirštines, netgi vyriškas liemenes. G. Lekešytei-Klimavičienei buvo įteiktas Lietuvos tautodailininko pažymėjimas.
Vilkaviškis, tel. 8 657 75440

Virginija Armanavičienė

popieriaus karpiniai. Viešosios įmonės Gižuose Meno ir edukacijos centras vadovė. Rengia kitus ir pati dalyvauja profesionalaus meno parodose.
Gižai, Vilkaviškio r., tel. 8 671 26355

Vaidutė Diržiuvienė

gamina karpinius, atvirukus, paveikslus iš skiautinių. Dalyvauja įvairiuose renginiuose, savo darbus pristato ir eksponuoja įvairiose parodose.
Tel. 8 615 12717

Asta Grigalevičienė

tautinio kostiumo siuvėja, turinti tautinio paveldo sertifikatą. Drabužius siuva pagal Teresės Jurkuvienės knygą. Knygoje aiškiai aprašyti merginų drabužių skirtumai siuvant aukštaitės kostiumą, žemaitės kostiumą, klaipėdietės kostiumą, dzūkės kostiumą ir suvalkietės kostiumą. Kaip turi būti pasiūti atskiro porūšio elementai, kas būdinga atskiram kostiumui. Knygoje pavaizduoti iškarpų pavyzdžiai, matmenys, siuvinėjimo raštai. Šis amatas nėra naujas šeimoje, garsi siuvėja, dainininkė buvo senelė Kazimiera Zalagaitienė.
Tel. 8 652 31663

Modesta Lygaitienė

mokėsi Gižų pagrindinėje mokykloje. Keramika susidomėjo pati. Su savo darbais dalyvauja mugėse, dalinasi draugų rate.

Reda Zakarauskienė

dailininkė mėgėja, piešia gėles, gamtos vaizdus. Gimė 1972 m. vasario 24 dieną Šakių rajone. Mokėsi Pilviškių vidurinėje mokykloje, vėliau – profesinio rengimo centre įgijo siuvėjos specialybę. Tapybos išmoko savarankiškai. Jos darbais džiaugiasi draugai. Autorės tapytas pano puošia Gižų kultūros namus.

Valdas Senkus

medžio meistras – gamina baldus.  Gimė 1969 metais Marijampolės mieste. Šiuo metu gyvena Gižuose. Yra baigęs Gižų K.Baršausko vidurinę mokyklą. Staliaus darbų išmoko savarankiškai. Tel. 8 650 55849

Vida Senkuvienė

užsiima rankdarbiais (mezgimu, nėrimu, vėlimu). Gimusi 1972-aisiais metais, Vilkaviškyje. Šiuo metu gyvena Gižuose. Baigusi Vilkaviškio S. Nėries vidurinę mokyklą. Rankdarbių meno išmoko savarankiškai. Savo darbais dalinasi draugų tarpe.
Gižai, Vilkaviškio r. tel. 8 699 21521

Donatas Merkevičius

duonos kepėjas. Tel. 8 617 77595

Ignas Stasiulevičius

medžio meistras.
Rimavičių k., Gižų sen., Vilkaviškio r.

Marius Medelis

medžio meistras.
Rūdos k., Gižų sen., Vilkaviškio r.

Romas Šunokas

Kybartų seniūnas, laisvalaikiu kuriantis neįprastas suvenyrines medžio, akmens, stiklo, kompozicijas.
Kybartai, tel. 8 693 35920

Elvina Pumerienė

užsiima vytelių pynimu.
Uosių k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r., tel. 8 612 81676

Valentina Abraitienė

užsiima vytelių pynimu.
Alvitas, Šeimenos sen., Vilkaviškio r., tel. 8 342 61230

Bendruomenės „ Virbalio vartai“ amatai

ekskursija po Virbalio miestelį, aplankant rūsius, kriptas ir kitas išskirtines vietas. Duonos edukacija ir degustacija, naminis sviestas, žolelių arbata. Kiti amatai (keramika, audimas, žvakių liejimas, galvosūkių narpliojimas). Trejenkos užpiltinės degustacija. Paukščių ūkio lankymas ir povo kiaušinio degustacija.
Vilniaus g. 7, Virbalis, Vilkaviškio r., tel. 8 611 49622

Aldona Virbickienė

siuvinėti paveikslai.
Pietario g. 52. , Vilkaviškis, tel. 8 624 13250

Irena Kačkauskienė

„Patys vilnos vėlimo darbai – jau seniai nebe naujiena. Tačiau Irena taiko savo metodikas – tai darbas tik su natūraliomis priemonėmis, t. y. tiktai su nedažyta natūraliai balta, pilka, ruda ar juoda avių vilna, natūraliu lino pluoštu. Nors darbo technologijos tokios pačios, tačiau efektas jau visiškai kitas nei naudojant dažytą vilną“, – kalbėjo I. Kačkauskienė. Darbams naudoja ne tik skirtingų spalvų, bet ir skirtingo šiurkštumo, iškarštą bei nekarštą skirtingų avių veislių vilną. Jos moteris prisirinko pati važinėdama po Vištyčio apylinkes pas avis auginančius žmones. Irena jau keletą metų daro vilnos dirbinius, to moko ir jos būrelį lankančius moksleivius. Iš natūralių medžiagų sukurti darbai tikrai palieka įspūdį ir atrodo visiškai kitaip nei spalvoti dirbiniai iš dažytos vilnos, kuriuos esame įpratę daryti.

Živilė Abraitienė

popieriaus karpytoja.
Gižai, Vilkaviškio r., tel. 8 636 10950

Alavočiūtė Monika

„Nerti pradėjau dar mokykloje. Man patinka kurti vienetinius drabužius, nes tai tampa tarsi iššūkis. Man nepatinka rutina, norisi išskirtinumo, savitumo, todėl stengiuosi kiekvieną drabužį sukurti skirtingą, išmėginti kažką naujo. Jei mano suknelės prakalbėtų, jos visos pasakytų, kaip kruopščiai jas stengiuosi nunerti, su kokia pakilia nuotaika ir džiaugsmu jas neriu. Jeigu neriu rūbą ir man kažkas jame nepatinka, galiu perdaryti jį iš pagrindų kol patiks. Arba numetu į šoną iki kol ateis laikas idėjai, ką toliau daryti. Darau tik tai, kas patinka ir kada yra įkvėpimas.
Nėrimas kai kam gali atrodyti kaip darbas, bet man tai hobis, kuris mane atpalaiduoja, išlaisvina. Jaučiu poreikį pasidalinti savo kūryba su kitais, todėl mano rūbai yra įamžinami fotosesijose.“
Gižų k., Vilkaviškio r., tel. 8 629 65728

Augulienė Edita

Nors pagrindinė veiklos sritis – bitininkystė, tačiau E. Augulienė daug širdies ir rankų šilumos įdeda į vaško dirbinius. Savo veiklą E. Augulienė pavadino jaukiu „Vaško artelės“ vardu. Šis užrašas išraitytas originalioje „etiketėje“ – geltoname vaško lakšte ir dar pridėta – „Su meile“, kad visi tai žinotų. Kaip sako pati amatininkė, „Gal šitie žodžiai ir juokingi, bet aš iš tikrųjų savo dirbinius darau su meile, man šis užsiėmimas labai malonus“. Lieja ir gamina įvairių formų žvakes: šventines, progines, vaikiškas, iš natūralaus korio, papuoštas gintarais ir nėriniais. Daug dirbinių iškeliauja kaip Lietuvą reprezentuojančios dovanos į įvairias užsienio šalis. Iš vaško susuktos žvakutės nevarva, gardžiai kvepia natūraliu vašku, neskleidžia nuodingų medžiagų. Gamina ir natūralaus vaško pakabučius, kuriais galima dailiai papuošti Velykų medį, Kalėdų eglutę ar įpakuotą dovaną. Ypatingai dailios krikštui, Pirmai Komunijai skirtos žvakės. Netgi dėžutes, į kurias supakuotos žvakės, meistrė daro pati. Tel. 8 602 32173