Surasti vieną iš gražiausiai tvarkomų Vištyčio seniūnijos sodybų, nežinančiam šių kraštų, ne taip paprasta, nors ji visai netoli pagrindinio kelio, vedančio nuo Kalvarijos Vištyčio link. Sodybą puošia keletas tvenkinių, išmoningai paties šeimininko rankomis suręsti liepteliai, pirtelė, išpuoselėti gėlynai, kiekvieną pavasarį po gerą sprindį besistiebiančios jaunos eglutės, pušelės, ąžuoliukai. Kai eigulys rado miške keturis beglobius šerniukus, du iš jų be didelių svarstymų, pasiėmė Aretas. Tada ir buvo nuspręsta, kad galima rūpintis ne tik žmonėmis, bet ir gyvūnais. Patekus po automobilio ratais vienam iš šerniukų, iš Telšių urėdijos buvo parsivežtas kitas šernų patinėlis, augintiniai susilaukė palikuonių ir nedidelis aptvaras virto didele, hektarą užimančia šernų stovykla. Kad augintiniai jaustųsi gerai, aptvare yra krūmų, medžių, įrengtos stoginės, šėryklos. Dabar Panitauskų aptvaruose bėgioja ne tik šernai, bet ir septyni taurieji elniai, penki Dovydo elniai, penki danieliai, trys muflonai. Nors tokiai sodybai reikia tinkamų sąlygų, išmanymo ir didžiulio darbo, šeimininkas savo netradicinį ūkį žada plėsti ir toliau.