RenginiaiTeisinė informacijaVeiklos apžvalgaĮmonių katalogasNaujienosVilkaviškio krašto VVGRenginiai rajoneProjektinė veiklaPėsčiųjų ir dviračių takų plėtra Vilkaviškio rajone

Juozas Rimša (1875 m. rugpjūčio 24 d. Margiuose (dabar Naudžiai, Vilkaviškio raj.) - 1970 m. gruodžio 24 d. ten pat) – knygnešys, Lietuvos politinis veikėjas. Skulptoriaus Petro Rimšos brolis.

Biografija

1884 - 1888 m. mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, po to - Pilviškiuose pas knygnešį Pauliukevičių mokėsi knygų įrišimo amato. Gižuose turėjo savo knygrišyklą. Rinko „Ūkininko“, „Varpo“ prenumeratas, pats platino lietuvišką spaudą. Dažniausiai pats vykdavo į Tilžę, kartais iš Kybartų nugabendavo į Vilkaviškį arba platino Pilviškių apylinkėse. Buvo vienas aktyviausių „Sietyno“ draugijos narių.

1898 m. lapkričio 18 d. su draudžiamos literatūros kroviniu sulaikytas Vilkaviškio geležinkelio stotyje ir pasodintas į Kalvarijos kalėjimą. Paleistas už 1000 rublių užstatą tęsė savo veiklą, todėl vėl buvo suimtas ir 1899 m. gruodžio 31 d. trims metams ištremtas į Odesą.

Grįžęs 1902 m. su Stasiu Matulaičiu ir Juozu Kačergiu įkūrė Lietuvos socialdemokratų partijos Suvalkijos krašto organizaciją. Panaikinus spaudos draudimą, tais pačiais kanalais platino socialdemokratinę literatūrą. Tėvui mirus, grįžo į jo ūkį ir per trumpą laiką kartu su broliu Jurgiu padarė jį pavyzdiniu.

1905 - 1907 m. revoliucijos dalyvis, „Šviesos“ draugijos veikėjas. 1905 m. balandžio 15 d. po mitingo Paežeriuose suimtas ir 6 mėn. pasodintas į Kalvarijos kalėjimą. 1909 m. vėl suimtas ir ištremtas į Kauno guberniją.

1915 m. vokiečiai suėmė už politinę veiklą ir išvežė į karo belaisvių stovyklą. Ten įkūrė lietuviškų knygų bibliotekėlę. 1917 m. rugsėjo 18 - 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, po jos įsijungė į Valstiečių liaudininkų sąjungos veiklą. 1940 m. paskirtas Pilviškių valsčiaus viršaičiu.

Gimė 1875 m. rugpjūčio mėn. 24 d. Naudžių (buv. Margių) k., Pilviškių a., Vilkaviškio r. Mirė 1970 m. gruodžio mėn. 24 d. ten pat. Palaidotas Paežerių kapinėse, Pilviškių a., Vilkaviškio r.

Tėvai - mažažemiai valstiečiai (7 ha). Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė motina. 1888 m. baigė Paežerių 3 skyrių rusų pradžios mokyklą. Tėvas tais pačiais metais nuvežė į Pilviškius mokytis knygrišystės pas Pauliukevičių, kuris kartu buvo ir draudžiamos spaudos platintojas. Spaudos atnešdavo knygnešys A. Kračeliūnas. Pramokęs amato, atidarė knygrišyklą. Susipažino ir pradėjo bendradarbiauti su knygnešiais M. Baltūsiu, J. Kačergiu, J. Kanclcriu ir su tuo metu Pilviškiuose gyvenusiu dr. St. Matulaičiu. 1892 m. kartu su M. Baltūsiu užsisakė "Varpą" ir "Ūkininką". Perskaitę perduodavo kitiems patikimiems kaimynams. 1895 m. lapkričio mėn. 21 d. buvo krata, bet rado tik duotas įrišti maldaknyges, kurių nepaėmė. 1896 m. iš S. Matulaičio gavęs atsišaukimų, išlipdė Gižuose, Šunskuose, Pilviškiuose. 1897 m. į Pilviškius vietoje ištremto St. Matulaičio atvyko dr. K. Grinius, kuris vis labiau įtraukė J. Rimšą į knygnešystę. Vilkaviškyje susipažino su J. Bagdonu, su mokyt. V. Palukaičiu. Pats parsigabendavo spaudos iš Prūsijos. Spaudą platindavo Gižų, Pilviškių apylinkėse, perduodavo į Seinų kunigų seminariją V. Kapsukui, į Vilnių V. Urbonavičiui. Priklausė "Sietyno" draugijai, aprūpindavo spauda draugijos Pilviškių kuopelę. 1899 m. lapkričio mėn. 18 d. pasienio sargybiniai jį sulaikė Vilkaviškio geležinkelio stotyje. Vežėsi iš Kybartų po drabužiais pasislėpęs draudžiamos spaudos. Nugabeno į Kalvarijos kalėjimą. Po kelių savaičių, kovo 7 d., paleistas už 1000 rublių užstatą, bet gegužės 23 d. vėl suimtas ir išvežtas į Kalvariją. Caro 1899 m. lapkričio mėn. 10 d. paliepimu 2 metams ištremiamas. Tremties vieta pasirinko Odesą. 1902 m. pradžioje grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais įstojo į LSDP.

Pradėjo aktyviai gabenti bei platinti ir socialdemokratinę spaudą, atsišaukimus. 1904 m. sausio mėn. 30 d. buvo namuose krata, bet nieko draudžiamo nesurado. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, vėl buvo kalintas. Sėkmingai ūkininkavo tėvo jam paliktame ūkyje. Bendradarbiavo spaudoje tiek spaudos draudimo metais, tiek ir vėliau. Į sodybą prie Rausvės vilioja praeitis.

Po senojo sodybos šeimininko mažažemio (7 ha) Simono Rimšos mirties (1899 m.) čia šeimininkavo jo vyriausias bei jauniausias sūnūs Juozas ir Jurgis. Jau tik kaip svečias į tėviškę užsukdavo menininko keliu pasukęs Petras. Šioje sodyboje prieglobstį rado knygnešio Juozo ir jo bendraminčių platinama lietuviška spauda bei humanizmo idėjos. Pastogę savo laiku čia gavo karo belaisviai bei persekiojami žydai. Taikant technologijas rūpestingai dirbami laukai davė gerus derlius, o jų teisėtas šeimininkas Juozas Rimša jau 1911 -aisiais metais kaip pažangus ūkininkas dalyvavo žemės ūkio parodoje Marijampolėje. Trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje erdviame kieme kilo nauji pastatai.

Jau prieškario laikais į Rimšų pavyzdinį ūkį užsukdavo ekskursijos. Daugelį metų kelią į ją suranda tie, kuriems rūpi pajusti aplinką, kurioje gimė skulptorius Petras Rimša. Praeities dvasią čia skleidžia išlikę senieji pastatai ir juos nuo vėjų saugantys apkerpėję medžiai.

Jau beveik trys dešimtmečiai sodyboje šeimininkauja Jurgio Rimšos dukros Onutės šeima - Gilaičiai.  Prieš dvidešimtmetį, namus dar saugodavo "angelas sargas", šeimynykščių "dėdute" vadinamas Juozas Kulboka. Dabar "dėdutės" nebėr, - jis taip ir išėjo, pirmaisiais vėl atkurtos nepriklausomybės metais net nesigarsinęs, jog pokario laiku parausvėje buvo įsirengęs spaustuvę ir leido Suvalkijos partizanų laikraštį. Šio nagingo meistro rankos prie daug ko prisilietė ir net patį išgelbėjo nuo tremties: jis vienam proginiam skulptoriaus Petro Rimšos užsakymui į Maskvą skubiai padarė medinį pagrindą.

Daugelis žinojo, kad "rimšynėje" spaudžiamos obuolių sultys - "dėdutės" verslui niekada nereikėjo reklamos. Tačiau ir jam išėjus anapilin, rudenį prie kluono atvertų durų susidaro eilės - šį darbą tęsia dabartinis sodybos šeimininkas Albinas Gilaitis.

"Nei mes ūkininkai, nei ką, tik dabar, kai išėjau į pensiją, dirbam žemę, auginamės gyvulių," - sakė A. Gilaitis. Visiems sodyboje apsilankantiems jis sutinka pabūti gidu, leidžia peržengti savo namų slenkstį, kad parodytų kambarį, kuriame tebesaugomas skulptoriaus Petro Rimšos atminimas.

Lankytojų knyga vis pasipildo naujais įrašais. Dažniausiai atvyksta mokiniai, ir ne vien iš mūsų, bet ir Marijampolės rajono mokyklų. Kartais užsuka kauniečiai, mokytojai, menininkai. Matomiausioje kambario vietoje - skulptūra "Lietuvos mokykla". Petras Rimša apie ją savo atsiminimuose rašė: "Lipdyti ėmiau 1906 metų pavasarį... man pozavo mama. Tai sielvarto, skurdo ir protesto prieš carizmą tema. Po suolu guli šuo, pakėlęs galvą, įtempęs akis ir ausis. Jis kažką girdi ir jaučia. Jei kieme ar už durų pasirodytų svetimieji, tuojau prabiltų jis..."

Jauniesiems lankytojams jau sunkiau suprasti, kokie tai buvo laikai, kad reikėjo saugotis skaitant knygą. Jie, akimirką pasigrožėję skulptoriaus darbu, žvilgsniu mieliau glosto prie namo jaukiai murkiančias kates, pakalbina skalijantį sargį. 1881 metų rudenį, per Martyną, o pagal užmaršius krikšto tėvus - lapkričio 23-ąją - gyventi atėjęs Rimšų sūnus Petras, amžinybėn išėjo irgi rudenį, lygiai po 80 metų.

Kelią į jo gimtinę ir talento bei kūrybos įkvėpimo lopšį daugelį metų rodo neseniai seniūnijos pagalba atnaujintas stogastulpis. Pilviškių seniūnas V. Judickas sakė, jog ne jis vienas kalbina A. Gilaitį kurti turizmo verslą, kad sodyba prie Rausvės vingio ir ateities žmonėms bylotų apie gražioje Suvalkijos žemėje išaugusius talentingus žmones.