|
 RenginiaiTeisinė informacijaVeiklos apžvalgaĮmonių katalogasNaujienosVilkaviškio krašto VVGRenginiai rajoneProjektinė veiklaPėsčiųjų ir dviračių takų plėtra Vilkaviškio rajone
VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA ĮVADAS Atliekant nagrinėjamos teritorijos esamos būklės analizę pagal techninę užduotį, surinkta informacija apie turizmo išteklius (informacijos šaltiniai Valstybinio statistikos departamento leidiniai, Valstybinio žemės fondo statistika, Valstybinio vandenų fondo duomenys, Miškų kadastro duomenys, Saugomų teritorijų kadastro duomenys, Kultūros vertybių registro duomenys, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atitinkamų skyrių duomenys), turizmo infrastruktūrą, turizmo paslaugas (Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus duomenys, Valstybinio statistikos departamento duomenys), duomenys apie aplinkos kokybę, informacija apie turizmo informaciją ir rinkodaros veiklą rajone. Dabartinė turizmo plėtros situacija Vilkaviškio rajono savivaldybėje galėtų būti apibūdinama kaip išsluoksniuotos struktūros pavyzdys. Gamtiniai ir ypač kultūriniai ištekliai šiame rajone egzistuoja sau, o turistų srautai (palyginti negausūs) atvyksta viliojami ne tiek išteklių ir paveldo, kiek giminystės ryšių ir vietinių gyventojų ar verslininkų socialinio aktyvumo. Žmogiškieji turizmo ištekliai šiame rajone galėtų būti apibūdinami kaip nesusiformavę, ypač profesionalumo požiūriu, nors turintys potencialias teigiamas nuostatas turizmo plėtros atžvilgiu. Tiek privalumų, tiek ir trūkumų turi turizmo plėtros atžvilgiu šio rajono gyventojų etnosocialiniai ypatumai, ypač juos vertinant lietuviškojo etno- ir kultūrinio palikimo požiūriu. Galimybių studijos rengimo metu sukaupta informacija taip pat rodo, kad kai kurios vietinės bendruomenės ir atskiri jų nariai yra aktyvūs, suvokiantys pokyčius. Vilkaviškio rajone gali būti vystomas darnios plėtros principu paremtas turizmas, kuris numato gamtinių išteklių, žmogiškųjų išteklių ir vietinės bendruomenės bei ekonominių faktorių konstruktyvią sąveiką. Vilkaviškio rajono savivaldybės turizmo plėtros galimybių studijos tikslas yra įvertinti ir sujungti į darnią visumą gamtinių, kultūrinių ir žmogiškųjų išteklių potencialias galimybes ir pateikti konkurencingų turizmo paslaugų ir produktų pasiūlymus. Rengiant šią studiją buvo remtasi Lietuvoje sukurta įstatymų baze bei dokumentais, reglamentuojančiais turizmo plėtrą Lietuvoje: Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Bendruoju programavimo dokumentu, Lietuvos Respublikos teritorijos Bendruoju planu, Nacionaline turizmo plėtros 2003–2006 metų programa (2003 m. gruodžio 18 d. LR vyriausybės nutarimas Nr. 1637), Lietuvos turizmo plėtros strategija, pateikta Lietuvos ūkio (ekonominės) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 853), Nacionaline Darnaus Vystymosi strategija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1160) ir kitais. Vilkaviškio rajono savivaldybės turizmo plėtros galimybių studijos tekstas organizuotas trijų dalių principu, laikantis užsakovo pateiktos techninės užduoties nuorodų. Pirmojoje, konstatuojamojoje dalyje pateikiama esama išteklių ir jų dabartinio panaudojimo, bei turizmo paslaugų užuomazgų situacijos apžvalga. Studijos antrojoje – Pasiūlymų – dalyje išdėstyti ir pakomentuoti potencialūs Vilkaviškio rajono turizmo produktai ir paslaugos, pateiktas pasiūlymai turizmo rinkodaros priemonėms ir veiklai. Trečioji dalis skirta priemonių planui ir investicijų poreikiui. 1. IŠTEKLIŲ VERTINIMAS Vilkaviškio rajono savivaldybė įkurta 1991 metais. Savivaldybės teritorija yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Vakaruose ji ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi, o Pietuose - su Lenkijos Respublika. Savivaldybės teritoriją kerta svarbi automagistralė Vilnius – Marijampolė – Kaliningradas ir geležinkelio linija Kaliningradas – Vilkaviškis – Kaunas – Vilnius - Maskva. Savivaldybės plotas – 1259 km2. Vilkaviškio rajonas užima 28,2 proc. Marijampolės apskrities teritorijos ir yra antroji pagal plotą Marijampolės apskrities savivaldybė (didžiausias Šakių rajono savivaldybės plotas). Didžiąją teritorijos dalį užima žemdirbystės plotai (77,3 proc.), miškai sudaro tik 9 proc. teritorijos, t.y. mažiausiai Marijampolės apskrityje. Didžiausias miškas - Vištytgiris. Gamtos vertybės saugomos Širvintos hidrografiniame ir Virbalgirio botaniniame zoologiniame draustiniuose. Nors Suvalkija yra lygumų kraštas, tačiau Vilkaviškio rajonui būdinga reljefo įvairovė. Rajono šiaurė yra Šešupės žemumoje (žemiausia vieta – 24 m), o pietūs - Sūduvos aukštumoje (aukščiausia vieta – 282 m Pavištyčio kalnas), kurioje įkurtas Vištyčio regioninis parkas. Rajono teritorijoje geografinių aukščių skirtumai siekia 250 m. Rajone yra daugiau nei 60 ežerų, gražiausi - Paežerių, Dotamų, Vygrelių, Alvito bei vienas giliausių ir didžiausių Lietuvoje – Vištyčio ežeras (1787 ha), tačiau iš jų tik 39,8 ha yra LR teritorijoje. Per savivaldybės teritoriją teka Šešupė, Liepona ir kitos upės, upeliai, šiame krašte daug įspūdingų piliakalnių. Vištyčio ežeras ir regioninis parkas tampa poilsinio turizmo centru. Savivaldybės plotas 125898 ha. Žemės fondo duomenimis 2004 m. sausio 1 d. 77,3 proc. savivaldybės teritorijos sudarė žemės ūkio naudmenos (apskrities vidurkis 67,4 proc., Lietuvos – 53,4 proc.). Miškai užima 9 proc. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos (apskrityje – 19,7 proc., Lietuvoje – 30,6 proc.), keliai – 2 proc., vandenys – 2 proc., užstatyta teritorija – 3 proc. (apskrityje atitinkamai 2 proc., 2,1 proc. ir 2,7 proc., Lietuvoje – 2 proc., 4 proc. ir 2,9 proc.). Gyventojų skaičiumi Vilkaviškio rajono savivaldybė nusileidžia tik Marijampolės savivaldybei. Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2006 m. pradžioje gyveno 48838 gyventojai. Gyventojų tankumas (gyventojų skaičius 1 km2) savivaldybėje (39,2) šiek tiek mažesnis nei vidutiniškai apskrityje (41,5) ar Lietuvoje (52,5).
1.1. GAMTOS IR KULTŪROS IŠTEKLIŲ VERTINIMAS GAMTOS IŠTEKLIAI Žemės fondo duomenimis Vilkaviškio rajono savivaldybėje miškai užima 10953 ha, vandenys – 2518 ha (iš jų tvenkiniai – 52 ha). Per teritoriją teka upės: Šešupė, Širvinta, Šeimena, Liepona, Vilkauja, Zanyla ir kitos. 11 medžiotojų klubų ir būrelių turi patvirtintus medžioklės plotus savivaldybės teritorijoje. Apskrities rajonu savivaldybėse yra sudaryti ir nustatyta tvarka patvirtinti medžioklės plotai, kuriuos sudaro miško žemė, laukai, krūmynai ir vandens telkiniai. 2004 metais medžioklės plotai apskrityje užėmė 396385 ha (88,8% teritorijos ploto), tame tarpe savivaldybėse: Marijampolės – 66669 ha; Kazlų Rūdos – 45840 ha (18 medžioklės plotų vienetų); Kalvarijos – 40947 ha (8 medžioklės plotų vienetai); Šakių rajono – 135750 ha (18 medžioklės plotų vienetų); Vilkaviškio rajono – 107179 ha (18 medžioklės plotų vienetų). Komercinių medžioklės plotų rajone nėra, bet tokia veikla yra įmanoma. Komercines medžiokles Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gali organizuoti visi medžioklės plotų naudotojai (medžioklės plotų savininkai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nustatytąja tvarka išnuomoti medžioklės plotai ar suteikta teisė jais naudotis). Vystyti komercinei veiklai reikalingas privatus suinteresuotas asmuo, turintis medžioklei tinkamus plotus bei tam reikalingą minimalią infrastruktūrą ir teisę užsiimti tokia veikla, bei licencijuotas vadovas, mokantis užsienio kalbą, kadangi Lietuvoje medžioti gali ir užsieniečiai, turintys dokumentus, patvirtinančius jų teisę medžioti savo valstybėje. Tokiu atveju komercinė medžioklė galėtų būti vienu iš veiklų, pritrauksiančių į Vilkaviškio rajoną potencialius užsienio turistus. Vilkaviškio rajono savivaldybėje ežerai ir tvenkiniai užima apie 0,6% ploto (kai Šakių rajono savivaldybėje - 0,1%), tačiau iš 37 ežerų rekreacijai labai svarbūs tik du. Tai Paežerių ežeras (399 ha), kuris yra visai netoli Vilkaviškio miesto ir todėl turi didelę reikšmę jo ir aplinkinių gyvenviečių gyventojų poilsiui bei Vištyčio ežeras (1787 ha, iš jų 39,8 ha priklauso Lietuvai), prie kurio yra įrengti pliažai, veikia poilsio namai. Rekreacijai naudojami ir kiti mažesni ežerai - Paežerių (mažasis), Vygrelių, Beržinio, Podvarko, Dotamų, Alvito ir kt. bei tvenkiniai – Virbalio, Keturvalakių, Karklinių, Klausučių, Matlaukio. Vertingiausi ekologiniu, rekreaciniu, gamtosauginiu ir kitais aspektais ežerai yra įtraukti į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniu sąrašą. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje visuomenės poreikiams naudojami paplūdimiai ir kitos visuomenės poreikiams naudojamos teritorijos patvirtintos 2000-05-31 Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32. 1 lentelė. Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės ežerai
Šaltinis: ,,Valstybės žinios” 2003, Nr. 98- 4394 Rajone yra daugiau nei dvi dešimtys upių, tačiau tai daugiausiai nedideli upeliai, menkai tinkami rekreacijai. Rekreacijai gali būti naudojama Šešupės upės atkarpa nuo rajono ribos ties Antanavu iki Kudirkos Naumiesčio ir Širvintos upės atkarpa nuo Svirkalnio iki Šešupės. 2 lentelė. Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės upės
Vandens tvenkiniai užima 51,6 ha savivaldybės teritorijos ploto. Vilkaviškio rajone yra penki valstybinės reikšmės vandens tvenkiniai (sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 14 d. Nutarimu Nr. 1268). Jų charakteristika pateikta 3 lentelėje. Didžiausi jų Kunigiškių ir Karklinių. 3 lentelė. Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės tvenkiniai
*** Tvenkinį kerta Lietuvos Respublikos valstybės siena, todėl nurodomas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios tvenkinio dalies plotas (plotas gali būti patikslintas po valstybės sienos demarkavimo). Šaltinis: ,,Valstybės žinios” 2003, Nr. 98- 4394
KULTŪROS IŠTEKLIAI Vilkaviškio rajonas žymus tuo, kad jo teritorijoje anksčiausiai apsigyveno žmonės. Prieš 10000 metų, kai likusi Lietuvos teritorijos dalis vis dar buvo padengta storu ledo ir vandens sluoksniu, Vištyčio ežero pakrantėje ledynmetis jau buvo pasibaigęs, Vištyčio ežero pakrantėje įsikūrė pirmieji žmonės Lietuvos teritorijoje. Tą patvirtina prie Vištyčio ežero krantų rasti vieni iš seniausių Lietuvoje ir Prūsijoje žmogaus gyvenimo ir egzistencijos pėdsakų: akmens amžiaus laikų darbo, buities, medžioklės ir žvejybos įrankiai. Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 36 archeologijos paminklai, įtraukti į LR Kultūros vertybių registro sąrašus. Galima išskirti šias pagrindines Vilkaviškio rajono archeologines vertybes:
Be išvardintų piliakalnių, Vilkaviškio rajone yra dar keletas gražių ir vertų turistų dėmesio piliakalnių:
Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje yra dar 12 nekilnojamųjų kultūros vertybių, įtrauktų į LR Kultūros vertybių registro sąrašus:
Galima išskirti ir dar keletą lankytinų Vilkaviškio rajono savivaldybės objektų:
RENGINIAI IR ŠVENTĖS Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyksta nemažai renginių ir švenčių. Kas antri metai organizuojamas tarptautinis folkloro festivalis „Žalias, ąžuolėli“, pristatantis Lietuvos, Rusijos, Danijos folklorą. Tradiciniu tampa šiuolaikinio šokio festivalis „Almėja“, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos šokių kolektyvai. Taip pat tradiciniu tampa renginys „Sūduvių amatų šventė“. Be to, vyksta ir daugiau vietinės reikšmės renginių ir švenčių. Savivaldybėje 2003 m. buvo 15 kultūros centrų. Juose veikia daug meno mėgėjų kolektyvų, kuriuose dalyvauja 412 gyventojų, t.y. apie 1 % nuo visų gyventojų skaičiaus amžiaus grupėje nuo 10 metų. SAUGOMOS TERITORIJOS Saugomų teritorijų Vilkaviškio rajone yra nedaug, tai yra:
Vištyčio regioninis parkas skirtas išsaugoti ir tvarkyti gamtiniu, kultūriniu bei rekreaciniu požiūriu vertingus pietvakarių Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus. Išvados:
1.2. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VERTINIMAS GYVENTOJAI Statistikos departamento duomenimis 2006 m. sausio 1 d. Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyveno 48838 gyventojai. Gyventojų tankumas (gyventojų skaičius 1 km2) savivaldybėje (39,2) šiek tiek mažesnis nei vidutiniškai apskrityje (41,5) ar Lietuvoje (52,5). 4 lentelė. Gyventojų skaičius apskrityje ir savivaldybėje
Šaltinis: Statistikos departamentas Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2005 m. užfiksuotas natūralus gyventojų sumažėjimas t. y. -221, nes per metus gimė 492, o mirė 713 rajono gyventojų. Migracijos saldo savivaldybėje 2005 m. buvo neigiamas. Atvyko 652 žmonės, o išvyko 886, taigi migracijos saldo -234. 5 lentelė. Gyventojų judėjimas apskrityje ir savivaldybėje 2005 m.
Savivaldybės gyventojų sudėtis pagal amžių nėra labai nepalanki verslo plėtrai. 57,6 proc. gyventojų sudaro darbingo amžiaus žmonės, o paskutinių penkių metų laikotarpiu pastebima darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus didėjimo tendencija. 6 lentelė. Gyventojų sudėtis pagal amžių apskrityje ir savivaldybėje 2005 m.
NEDARBAS Per 2006 m. kovo mėn. Vilkaviškio darbo biržoje užsiregistravo 256 bedarbiai. Tame tarpe 139 (54,3%) moterys, 44 (17,2%) – jaunimo iki 25 m., 141 (55,1%) – kaimo gyventojas. 2006 04 01 darbo biržoje buvo registruoti 1293 bedarbiai, iš jų: 747 (57,8%) – moterys, 681 (52,7%) – kaimo gyventojas, 112 (8,7%) – jaunimo iki 25 m. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų (2005 metų pabaigoje) - 5,08 proc. IŠSILAVINIMAS Vilkaviškio rajone yra 9 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 4 darželiai-mokyklos, 10 pagrindinių mokyklų, 10 vidurinių mokyklų, Kybartų specialioji internatinė mokykla, 3 papildomojo ugdymo įstaigos, Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrius. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis tik 5,9 proc. Vilkaviškio r. savivaldybės gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Tai yra mažiau nei vidutiniškai Marijampolės apskrityje (7,4 proc.) ir 2,3 karto mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje (13,3 proc.). Didelė savivaldybės gyventojų dalis (28,1 proc.) turi tik pradinį išsilavinimą, tai gerokai daugiau nei vidutiniškai apskrityje (25,9 proc.) ar Lietuvoje (21,9 proc.). 7 lentelė. Gyventojai pagal išsilavinimą (10 metų ir vyresni)
AMATININKAI Savivaldybėje gausu kūrybingų žmonių – liaudies menininkų. Vilkaviškio rajono savivaldybės duomenimis rajone dirba apie 35 meno kūrėjų - amatininkų. Daugiausia Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra medžio drožėjų. pynėjų iš vytelių, mezgėjų ir nėrėjų. Kiti populiarūs amatai tarp Vilkaviškio rajono tautodailininkų – tai pynimas iš vytelių, lipdymas iš molio, keramika, audimas, siuvimas. Išvados:
1.3. APLINKOS KOKYBĖS VERTINIMAS 2001 m. duomenimis Marijampolės apskrityje susidarė apie 0,3 proc. visų šalies ūkio, buities ir gamybos nuotekų, išleidžiamų į paviršinius vandenis. Jų kokybę turėtų užtikrinti 100 nuotekų valymo įrenginių kompleksų, iš kurių 62 proc. – biologinio valymo. Tačiau tik 59 kompleksai (16 paviršinių lietaus nuotekų valymo; 5 pirminio mechaninio valymo ir 38 biologinio valymo) veikė ir atitiko galiojančius normatyvus, 15 kompleksų iš viso neveikė. Vilkaviškio r. savivaldybėje 2002 m. į paviršinius vandenis buvo išleista 1022,7 tūkst. kubinių metrų nuotėkų (8,9 proc. visų, išleistų Marijampolės apskrityje). Visas savivaldybėje išleidžiamas nuotekas reikėjo valyti ir jos visos buvo išvalomos iki didžiausios leistinos teršalų normos (tiek 2001 m., tiek ir 2002 m.). Marijampolės apskrityje nuotėkos, kurių nereikia valyti sudarė 42,7 proc. visų nuotėkų, Lietuvoje – 96,4 proc. Užterštos nuotekos į paviršinius vandenis savivaldybėje nėra leidžiamos. Marijampolės apskrityje 2002 m. tokių nuotėkų buvo 0,16 proc., Lietuvoje – 0,03 proc. 8 lentelė. Nuotėkų išleidimas 2004 m. Ūkio, buities ir gamybos nuotėkos, išleistos į paviršinius vandenis (tūkst.m3/m.)
9 lentelė. Nuotėkų šalinimas 2004 m. Ūkio, buities ir gamybos nuotėkos, išleistos į paviršinius vandenis (tūkst.m3/m.)
Nevalytos ir nepakankamai išvalytos nuotekos nuleidžiamos į atvirus vandens telkinius ir dėl to, kad ne visose kaimo gyvenvietėse įrengti kanalizacijos tinklai, valymo įrenginiai. Biologinio valymo įrenginiai dažniausiai techniškai susidėvėję, reikalingas remontas, rekonstrukcija (dažniausiai nėra bendro azoto ir bendro fosforo šalinimo grandies). 10 lentelė. Nuotėkų šalinimas 2004 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas Bendra teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių 2004 m. Vilkaviškio rajono savivaldybėje sudarė 214,3 tonos (11 proc. viso Marijampolės apskrityje susidariusio kiekio). 2002-2004 m. laikotarpiu bendras išmetamų teršalų kiekis Vilkaviškio rajono savivaldybėje sumažėjo 2,1 proc., tuo tarpu apskrityje ir Lietuvoje emituojami teršalų kiekiai išaugo (apskrityje - 19,4 proc., Lietuvoje – 3,3 proc.). Labiausiai orą teršia stambiausios pramonės įmonės, miestų ir rajonų katilinės. Teršalų emisija į aplinkos orą iš katilinių sudaro 11,6 proc. bendro išmetamo teršalų kiekio. Siekiant mažinti oro taršą pramonės įmonėse bei savivaldybės energetikos įmonėse įdiegtos pažangios technologijos, vietoje tradicinio kuro naudojančios dujas. Marijampolės apskrityje 2001 m. veikė 23 sąvartynai, iš kurių 11 – neteisėti. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje veikė 11 sąvartynų (neteisėtai įrengti - 4). Problematiškiausias sąvartynas Vilkaviškio rajono savivaldybėje - Vilkaviškio miesto Pavembrių sąvartynas (sąvartynas neaptvertas, atliekos rūšiuojamos dalinai, nevykdomas monitoringas ir pan.). Apskrities savivaldybėse komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tebėra rengiamos, keturiose savivaldybėse nėra egzistuojančių įrengimų, skirtų pavojingų buities atliekų surinkimui, transportavimui ir laikinam saugojimui. Antrinių žaliavų surinkimas yra ribotas, dėl to didžioji dalis komunalinių atliekų patenka į legalius ar nelegalius sąvartynus. Keturiose savivaldybėse nėra pavojingų, didžiųjų atliekų bei antrinių žaliavų saugojimo įmonių (sistemos), sąvartynuose nėra svarstyklių, nesilaikoma eksploatacijos reikalavimų ir kt. Nemažai anksčiau veikusių, tačiau bankrutavusių įmonių paliko įvairių cheminių medžiagų bei atliekų (galvaninio šlamo, padangų, tepalo filtrų ir pan.) sankaupas, kurioms utilizuoti jos neturi lėšų. Tik dviejose savivaldybės vykdo atskirą antrinių žaliavų surinkimą. Parengtas Marijampolės regiono kietų atliekų tvarkymo sistemos vystymo projektas, numatantis regioninio kietų atliekų sąvartyno įrengimą. Išvados:
2. PASLAUGŲ IR PRAMOGŲ POTENCIALO VERTINIMAS Statistikos departamento duomenimis 2004 metų pabaigoje Vilkaviškio rajono savivaldybėje iš viso veikė 644 įmonės. Rajone yra 107 įmonės ir asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą, kurie teikia įvairias paslaugas. Tačiau poilsio organizavimu, kultūrine ir sportine veikla vertėsi tik 7 fiziniai asmenys ir 5 įmonės. Oficialiais duomenimis savivaldybėje yra 12 maitinimo paslaugas teikiančių įmonių ir 7 įmonės, teikiančios apgyvendinimo paslaugas. MAITINIMAS Savivaldybės duomenimis Vilkaviškio rajone yra 10 maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų: Vilkaviškio mieste:
Vilkaviškio rajone:
Kybartų mieste:
Pilviškiuose:
APGYVENDINIMAS Savivaldybės duomenimis Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 7 apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės: 11 lentelė. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai
Išvados:
3. TURISTINĖS INFRASTRUKTŪROS IŠVYSTYMO IR PLĖTOJIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kaip ir visoje apskrityje, neišplėtotas turistinių trasų, pakelės poilsio aikštelių ir kempingų tinklas, neįrengti viešieji tualetai, yra mažai kelio ženklų bei nuorodų ir kitos būtinos informacijos. Neretai atvažiavę žmonės iš kitų miestų, valstybių čia pasiklysta. Yra pakankamai sunku surasti net pagrindinius pastatus ar įvairius kitus lankytinus objektus. Dviračių turizmas. Marijampolės regione dviračių turizmo plėtra sietina su numatytais 4 regioniniais maršrutais: Dzūkijos, Žemaitijos, Aukštaitijos, Suvalkijos. Tai ilgų distancijų (300-500 km) regioninės trasos. Galimas ir tranzitinių dviračių trasų: Vakarai - Rytai (Gumbinė – Kybartai – Marijampolė – Alytus – Trakai – Vilnius – Svyriai – Gėlupė – Vištytis - Lazdijai - Druskininkai – Varėna - Šalčininkai) ir Šiaurė – Pietūs (Jelgava – Žagarė – Šiauliai – Raseiniai – Marijampolė – Lazdijai - Seinai) vystymas. Suvalkijos dviračių žiedas – tai trasa Marijampolės apskrityje, pristatanti Sūduvos kraštą ir jo kultūros, istorijos, gamtos įžymybes, gražiausius kraštovaizdžius. Ši trasa jungiasi su Lenkijos Suvalkų krašto panašia dviračių turizmo trasa. Suvalkijos dviračių žiedo trasa eina per Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio rajono, Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijas. Pagrindinė trasa, kurios ilgis yra apie 350 km, suka per Marijampolę, Kalvariją, Jurgežerius, Smalnyčėnus, Kuosėnus, Bartninkus, Ožkabalius, Gražiškius, Vištytį, Pajevonį, Užbalius, Vilkaviškį, Kudirkos Naumiestį, Sintautus, Panovius, Slavikus, Sudargą, Kidulius, Šakius, Lukšius, Griškabūdį, Višakio Rūdą, Kazlų Rūdą, Ąžuolų Būdą, Gudelius, Plutiškes, Utaliną, Smalinyčią, Veselavą, Zomčinę, Igliauką, Šventragį, Daukšius, Padovinį ir grįžta į Marijampolę. Važiuodami Suvalkijos dviračių žiedo trasa, aplankomas Vištyčio regioninis parkas, J. Basanavičiaus ir V. Kudirkos muziejus, Paežerių ir Zyplių dvaras, daug istorijos ir kultūros paminklų. Taigi šios dviračių trasa nėra vien tik sporto ir judėjimo trasos. Jas galime vertinti ir kaip pažintines (kultūros paveldo, gražių gamtos vaizdų) bei poilsines. Vilkaviškio rajono savivaldybėje įrengtas dviračių turizmo maršrutas „Mielas – akiai, malonus – širdžiai”. Dviračiu siūloma važiuoti 80 km ilgio vietiniu maršrutu, aplankant gamtos, architektūros ir etnografinius objektus: Vilkaviškis – Paežerių dvaras ir ežeras – Podvarko poilsiavietė – Kunigiškių piliakalnis – Kylininkų kraštovaizdžio draustinis – Dabravolės piliakalnis – Vištyčio piliakalnis – Vištyčio poilsiavietė – Pavištyčio piliakalnis – Tautos atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose – Piliakalnių piliakalnis – Bartninkai – Vilkaviškis. Taip pat Vilkaviškio rajone galimas dar vienas turistinis maršrutas - „Senovės piliakalniai ir gyvenvietės dabartiniame kraštovaizdyje“ (dviračiu, pėsčiomis). Maršruto ilgis 80–120 km, aplankoma 7-11 piliakalnių. Tačiau dviračių takų trasos (danga) nėra įrengtos pagal keliamus reikalavimus, nes jos parinktos didelio eismo intensyvumo automobilių keliuose. Šios trasos yra nesaugios ir dviratininkų gyvybės ir transporto sukeliamos taršos atžvilgiu. Trūksta daugybės ženklų, kurių dėka keliautojai galėtų lengvai orientuotis. Įrengus tinkamas trasas, jomis galėtų naudotis ne tik keliautojai, bet ir vietiniai gyventojai susisiekimui dviračiais ir t.t. Žiemos metu jomis būtų galima slidinėti ir pan. Svarbi sritis – rekreacinių paslaugų plėtra. Vilkaviškio rajono savivaldybėje tinkamiausia ir daugiausiai galimybių turinti rekreacinio turizmo zona yra Vištyčio regioninis parkas. Ant Vištyčio ežero kranto (1787 ha) veikia viešbutis „Viktorija“. Netoliese įrengta poilsiavietė - kempingas „Pušelė“, kurioje galima išsinuomoti vandens dviračius, valtis ir paplaukioti bei pažvejoti ežere, išsinuomoti sporto inventorių ir pažaisti įrengtose sporto aikštelėse. Poilsiavietėje yra šaudykla. Taip pat poilsiavietės įrengtos keliose kaimo turizmo sodybose bei privačiuose poilsio namuose. Prie Vištyčio ežero kalvos žiemą veikia kelios slidinėjimo trasos, yra įrengti keltuvai. Kultūrinis pažintinis turizmas. Marijampolės apskritis turtinga kultūriniu paveldu. Svarbūs kultūrinio turizmo objektai – dvarai. Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra išlikusios 4 dvarų sodybos su pastatais (Rasių, Kataučiznos, Didvyžių, Paežerių). Paežerių dvaro rūmuose yra įsikūrę Suvalkijos dailės galerija bei Vilkaviškio krašto muziejus. Paežerių dvaro komplekse įsteigtas Suvalkijos (Sūduvos) regioninis kultūros centras. Šiame centre numatoma įkurti kultūrinio turizmo informacijos centrą, kuris visapusiškai pristatytų regiono lankytinas vietas, skleistų informaciją apie krašte vykstančius kultūrinius reginius (festivalius, šventes ir pan.). Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra įrengta keletas poilsio aikštelių:
Išvados:
SUSISIEKIMAS. KELIAI Gerą automobilių kelių tinklo išvystymą Marijampolės regione rodo automobilių kelių tinklo tankumas. Šis rodiklis Marijampolės apskrityje (34 km/km²) yra šiek tiek didesnis už Lietuvos vidurkį (32,4 km/km²). Marijampolės apskrities kelių tinklo ilgis yra pakankamas, tačiau techninė būklė neatitinka didėjančių eismo poreikių. Siekiant regiono ekonominės plėtros, viena iš pagrindinių plėtros priemonių yra žvyrkelių asfaltavimas. Tačiau dėl lėšų stokos jos įgyvendinimas vyksta nepatenkinamai – vietinių kelių su danga ilgis pastaraisiais metais mažėja. Vilkaviškio r. savivaldybėje miestų gatvių su danga dalis yra mažiausia apskrityje. Tiesa, Kybartų mieste šis rodiklis siekia 100 proc., tačiau vidutiniškai savivaldybėje 2002 m. tik 90,3 proc. gatvių yra su danga (apskrityje - 95,5 proc., Lietuvoje – 92,1 proc.). 12 lentelė. Miestų gatvių ilgis
1999 - 2004 m. laikotarpiu mažėjo keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais tiek Vilkaviškio rajono savivaldybėje, tiek Marijampolės apskrityje, tiek ir Lietuvoje. Analizuojamu laikotarpiu keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais savivaldybėje sumažėjo 44,4 proc., tuo tarpu apskrityje 40 proc., o Lietuvoje – 42,4 proc. 2004 m. Vilkaviškio rajono savivaldybės autobusų parkas pervežė 0,5 mln. keleivių. Atsižvelgiantį į tai, jog viešojo transporto paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičius paskutiniais metais mažėjo (augo privačių automobilių skaičius), mažinamas ir maršrutų kiekis. Viešojo naudojimo autobusų maršrutų skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje 1999 - 2004 m. sumažėjo gerokai daugiau nei vidutiniškai apskrityje ar Lietuvoje. Marijampolės apskrityje maršrutų skaičius išaugo 13,1 proc. (atsirado 14 naujų maršrutų), tuo tarpu Vilkaviškio rajono savivaldybėje sumažėjo 18,2 proc., o Lietuvoje – 1,4 proc.. Nepaisant to, jog auga privačių vežėjų skaičius, autobusų skaičius mažėja. Marijampolės apskrities savivaldybių autobusų parkų transporto priemonės susidėvėję, privačios keleivinio transporto įmonės perka dėvėtus 8-10 metų senumo autobusus. Per Marijampolės apskritį praeina tarptautinis transporto TEN I koridorius – automagistralė „Via Baltica“. Šis transeuropinis transporto koridorius yra netoli Vilkaviškio rajono ir jungia Lietuvą su Ryga bei Varšuva ir skirtas Šiaurės – Pietų tranzitiniams transporto srautams. Šios automagistralės eismo intensyvumas yra pakankamai didelis (9495 aut./parą), todėl ir tarša dėl didelio transporto srauto yra nemaža. Savivaldybės teritoriją kerta svarbi automagistralė Vilnius – Marijampolė – Kaliningradas ir geležinkelio linija Kaliningradas – Vilkaviškis – Kaunas – Vilnius - Maskva. Geležinkeliu šiuo metu vyksta krovininių ir keleivinių traukinių eismas. Geležinkeliu keleiviai iš Vilkaviškio rajono gali nuvykti į Vilnių, Kauną. Geležinkeliu vyksta intensyvus tranzitinių prekinių traukinių eismas. Paskutiniais duomenimis, per parą pravažiuoja 40 tranzitinių prekinių traukinių, 17 tranzitinių keleivinių traukinių. Išvados:
4. TURIZMO INFORMACIJOS IR RINKODAROS VEIKLOS VERTINIMAS Šiuo metu savivaldybėje turizmo informavimo ir rinkodaros veiklą vykdo:
SPAUSDINTINĖ MEDŽIAGA 2005 metais išleistas leidinys „Vilkaviškio kraštas“. Jis pasižymi gera kokybe, patraukliu dizainu bei grafika. Be to jis ganėtinai informatyvus, įdėta daugybė nuotraukų, jį lengva skaityti. Leidinys orientuotas lietuvių ir anglų kalbomis, tačiau palyginti nedideliu tiražu Šis leidinys puikiai populiarina savivaldybę, orientuotas į potencialius lankytojus – turistus. Šiais metais buvo išleistas leidinys „Vilkaviškio rajono turistiniai maršrutai“, kuriame pateikiama informacija apie lankytinas Vilkaviškio rajono vietas ir galimus turistinius maršrutus. Leidinys išleistas lietuvių kalba. Leidiniai, bukletai, kita spausdintinė medžiaga daugiausiai dalinama Vilkaviškio rajono savivaldybėje atvažiuojantiems svečiams, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre turistams, taip pat parodų metu, pristatant Vilkaviškio kraštą. RENGINIAI Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyksta nemažai renginių ir švenčių. Kas antri metai organizuojamas tarptautinis folkloro festivalis „Žalias, ąžuolėli“, pristatantis Lietuvos, Rusijos, Danijos folklorą. Tradiciniu tampa šiuolaikinio šokio festivalis „Almėja“, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos šokių kolektyvai. Taip pat tradiciniu tampa renginys „Sūduvių amatų šventė“. Be to, vyksta ir daugiau vietinės reikšmės renginių ir švenčių. Kai kurios šventės (folkloro festivalis „Žalias, ąžuolėli“, Sūduvių amatų šventė) galėtų būti įdomi atrakcija turistams, tačiau jos nėra populiarinamos. PARODOS Vilkaviškio rajono savivaldybė turizmo parodose dalyvauja kartu su Marijampolės apskritimi, kaip viena iš jos savivaldybių. Kasmet dalyvauja Tarptautinėje turizmo, sporto ir laisvalaikio parodoje VIVATTOUR (Vilnius). NUORODOS IR INFORMACINIAI STENDAI Savivaldybėje trūksta ženklų bei nuorodų į lankytinas vietas. Aktyvesnės rinkodaros turizmo paslaugų teikėjai nesiima. Jų teikiamos paslaugos trumpai aprašytos VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras interneto svetainėse. BENDRADARBIAVIMAS SU UŽSIENIO ŠALIMIS Rajono savivaldybė palaiko glaudžius ryšius su daugeliu Europos miestų: tarp Vilkaviškio ir Marly (Prancūzija), Lepe (Ispanija), Olecko (Lenkija), Valmieros (Latvija) pasirašytos susigiminiavusių miestų bendradarbiavimo sutartys. Visose sutartyse numatyta skatinti bendrą kultūros, švietimo, sporto ir turizmo plėtrą, ruošti bei realizuoti bendras programas, projektus šiose srityse. Sėkmingai dirbama plėtojant pasienio regionų bendradarbiavimą ekonomikos, kultūros, švietimo, aplinkos apsaugos, teritorinio planavimo ir turizmo srityse. 1997 m. birželio 6 d. buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos dėl Europos regiono „Nemunas“ įkūrimo. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija yra aktyvi Europos regiono „Nemunas“ Marijampolės biuro narė. Kol kas realios naudos šios sutartys nedavė, nes savivaldybėje labai maža turizmo paslaugų ir pramogų pasiūla, tuo labiau nėra tarptautinio lygio turizmo paslaugų. INTERNETO SVETAINĖ (WWW.VILKAVISKIS.LT) Turizmo informacija svetainėje yra lengvai randama. Norint rasti turizmo informaciją reikia eiti į nuorodą „Turizmas“. Tačiau svetainėje yra labai mažai informacijos, ji pateikiama tik lietuvių kalba. Svetainė neįregistruota lietuviškuose paieškos serveriuose (pvz. www.atostogoskaime.lt, www.google.lt). Galima teigti, jog interneto svetainė nevykdo informacijos skleidimo ir krašto populiarinimo funkcijos. Išvados:
5. TYRIMŲ REZULTATAI Siekiant tiksliau nustatyti ir įvertinti vietos verslo, paslaugų teikėjų, turizmo ekspertų ir galimų turizmo paslaugų vartotojų nuomonę apie savivaldybės turizmo išteklius, įvaizdį, paslaugas, turizmo plėtros galimybes atlikome du tyrimus:
5.1. ANKETINIO TYRIMO REZULTATAI VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE Norint įvertinti turizmo verslo poreikius ir aplinką bei atlikti turizmo rinkos vertinimą bei turistų srautų kitimo prognozę, buvo atlikta keletas tyrimų. Tyrimu buvo bandoma atsakyti į tokius klausimus: Atliekant tyrimą buvo remtasi specialistų nuomone. Tuo tikslu buvo sudaryta anketa. Respondentais nuspręsta pasirinkti šių sričių atstovus:
Būtina paminėti, kad apklaustų specialistų skaičius nebuvo didelis, kadangi Vilkaviškio rajono savivaldybė nėra didelė, kita vertus, nėra daug veikiančių maitinimo, apgyvendinimo bei su kitomis poilsio rūšimis susijusių ūkio subjektų. Kaip anketos priedas buvo paruoštas atskiras klausimas apie sąlygas, kurioms esant suinteresuoti verslo subjektai sutiktų plėsti savo turizmo paslaugų verslą Vilkaviškio rajono apylinkėse. Esamų turizmo gamtos ir kultūros bei žmogiškųjų išteklių potencialo ir panaudojimo turizmui bei aplinkos kokybės vertinimas. Vienas pagrindinių klausimų, kuris buvo keliamas, kas yra tie objektai, kuriuos galėtų aplankyti į Vilkaviškio rajono savivaldybę atvykę turistai. Tai klausimas, kuris susijęs ir su šios savivaldybės turizmo resursais. Daugiausia paminėti buvo šie savivaldybės objektai:
Objektai ir paslaugos, galinčios sudominti užsienio turistus:
Šis sąrašas nelabai skiriasi nuo to, kas siūloma vietiniams lankytojams, išskyrus tai, kad buvo minimos dviračių trasos, kurios domintų užsienio turistus. Įdomu tai, kad, nors tarp lankytinų objektų buvo išvardinta nemažai kultūros paveldo objektų, bet, kaip turizmo ištekliai, kultūros paveldas buvo menkai įvertintas. Panašiai buvo įvertintos ir autoturizmo trasos. Apibendrinimas: Apklausti vietos ekspertai, panašiai kaip ir telefoninės apklausos respondentai, geriausiai įvertino Vištyčio regioninį parką kaip turizmo išteklių. Vištyčio ežeras, gamta, miškai yra vertinami geriausiai. Kiti vandens telkiniai nebuvo minimi tarp didžiausių turizmo išteklių, todėl daroma išvada, kad jie nėra pakankamas motyvas atvykti į Vilkaviškio rajoną poilsiauti. Tarp lankytinų objektų buvo išskirti pirmiausiai kultūros paveldo objektai (Paežerių dvaras, Dr. J. Basanavičiaus tėviškė su Tautos atgimimo ąžuolynu, piliakalniai ir kt.). Tačiau jie nebuvo išskirti kaip ypatingos turistų traukos objektai. Vilkaviškio rajono savivaldybėje esantys kultūros paveldo objektai turizmo plėtros požiūriu turi daugiau „pridėtinę vertę“. Apklausų metu respondentai pažymėjo, kad švarią aplinką vertina kaip neabejotiną privalumą. Paslaugų (kaimo turizmo, kitų apgyvendinimo paslaugų, maitinimo paslaugų) ir pramogų potencialo bei pasiūlos ir paklausos įvertinimas Specialistų anketos respondentai kaip geriausią galimybę gauti turizmo paslaugas įvardino kaimo turizmo sodybų paslaugas, žiemos turizmo bei kelionių organizavimo paslaugas. Blogiausiai yra įvertinta galimybė gauti pramogų. Apibendrinimas: Kaimo turizmo, maitinimo, apgyvendinimo, pramogų pasiūla Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra menka arba jos nėra. Iš tyrimų aiškėja, kad esant pasiūlai, būtų ir paklausa. Kaip prasčiausias prielaidas turizmui Vilkaviškio rajone plėtoti, respondentai įvardino laisvalaikio – pramogų rinką. Turistinės infrastruktūros išvystymo ir jos plėtojimo galimybių analizė Turistinė infrastruktūra išvystyta labai silpnai. Tarp respondentų buvo aktyviau minimi šios sritys dviračių – pėsčiųjų trasos, įrengtos poilsio aikštelės. Mažiausiai dėmesio, kaip resursai, susilaukė ežerai bei upės. Menkai įvertintos autoturizmo trasos. Nors anketoje nebuvo įtrauktas toks atsakymo variantas, tačiau respondentai, atsakydami į klausimą „kita poilsio forma“, nurodydavo reabilitaciją, sanatorijas, gydyklas. Verta būtų atkreipti dėmesį į pėsčiųjų takų įrengimą ir miško išnaudojimą turizmo ir gydymo tikslais. Vertinant turizmo plėtros prielaidas, pirmiausia norisi atkreipti dėmesį į daugelio respondentų paminėtą ir gerai įvertintą susisiekimą. Tokio vertinimo pagrindas yra automagistralė Vilnius - Kaliningradas bei geležinkelis, įgalinantis gerą susisiekimą ne tik su Kaunu ir Marijampole, bet ir su tolimesniais rajonais ar net užsienio šalimis (Kaliningrado sritimi). Neblogas susisekimas autobusais ir mikroautobusais. Nebloga vietinių kelių būklė rajone, nors yra ir nemažai minusų. Pažymėtina, kad keliai į savivaldybės gilumą yra neasfaltuoti, nėra pakankamai aiškios ir geros kelių nuorodų sistemos. Apibendrinimas: Kalbant apie Vilkaviškio rajono turizmo plėtros galimybes, nebuvo kategoriškai teigiančių, kad tokių galimybių nėra, ar kad jos yra milžiniškos. Daugelio vertinimas buvo gana rezervuotas ir sietinas su tam tikromis sąlygomis. Tie, kurie teigė, kad galimybės mažos, rėmėsi daugiausia šiais argumentais: nėra patrauklių lankytinų objektų, vandens telkinių, pramogų. Tie, kurie žiūrėjo į perspektyvas optimistiškiau, akcentavo, kad reikalingos investicijos į turizmo infrastruktūrą. Kaip vienas didžiausių pliusų regiono infrastruktūrai plėtoti, jau sukurta nebloga susisiekimo sistema, pasižyminti didele transporto rūšių įvairove (geležinkelis, autobusai, mašinos, dviračiai). Respondentai neatsitiktinai paminėjo kitas poilsio formas (sveikatingumo centrus, sanatorijas, gydyklas). Nuo seno yra žinoma apie Vištyčio švento šaltinėlio gydomąsias galias. Todėl tikslinga svarstyti tokių paslaugų plėtros galimybes Vištyčio regioninio parko vietovėje. Turizmo informacijos ir rinkodaros veiklos įvertinimas Iš specialistų apklausos yra aišku, kokias rinkodaros priemones naudojo Vilkaviškio rajono savivaldybė ar kiti turizmo verslo subjektai, vystydami turizmo verslą pastaraisiais metais. Kaip pagrindinės rinkodaros priemonės buvo paminėtos – bukletai, lankstinukai bei internetas. Toliau naudojama buvo spauda ir lauko reklama. Kiek mažiau naudotos buvo bei. Tokios priemonės, kaip TV reklama, radijo reklama, parodos nebuvo iš viso paminėtos. Taip pasiskirstęs rinkodaros priemonių panaudojimas greičiausiai reiškia tai, kad Vilkaviškio rajono savivaldybėje rinkodarai plėtoti buvo skirta nedaug lėšų (aktyviausiai naudojamos buvo priemonės, turinčios mažiausius kaštus). Vertinant rinkodaros priemonių veiksmingumą, nebuvo vienareikšmiškai išskirtų priemonių, išskyrus TV reklamą. Prieštaringai vertinamos buvo ir valstybės bei savivaldybių rinkodaros priemonės (tos pačios priemonės, tik organizuojamos valstybinių institucijų). Gana aukštai buvo įvertintas interneto veiksmingumas. Spauda ir radijo reklama buvo įvertintos kiek geriau nei vidutiniškai. Sąlyginai gerai įvertintas ir parodų veiksmingumas. Respondentai gana palankiai įvertino savivaldybės turizmo išteklius (kuriuos jau aptarėme aukščiau). Dėl savivaldybės pristatymo Lietuvoje ir užsienyje nuomonės išsiskyrė, taip kaip ir dėl turizmo sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos. Kadangi, savivaldybė teritoriniu ir instituciniu požiūriu yra maža, todėl neturi atskiro skyriaus, kuris užsiimtų vien turizmo plėtra. Tokie respondentų vertinimai turėtų būti priimami rezervuotai t.y. kai beveik nieko nėra, sunku apie tai ir kalbėti. Patys Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovai savo savivaldybės įvaizdį Lietuvos mastu vertina vidutiniškai t.y. nei pernelyg teigiamai ar neigiamai, nei Vilkaviškio rajoną laiko per daug patraukliu ar nepatraukliu. Tačiau jie įvaizdžio kitimo tendencijas vertina labiau teigiamai, teigdami, kad savivaldybės įvaizdis yra pagerėjęs. Dėl turizmo, kaip savivaldybės plėtros veiksnio, svarbos nuomonės išsiskyrė nuo labai nesvarbaus iki labai svarbaus. Apibendrinimas: Savivaldybėje buvo ir yra naudojamos tradicinės rinkodaros priemonės. Išskyrus televiziją, nebuvo kitos tokios priemonės, kuri būtų vienareikšmiškai įvertinta kaip veiksminga. Tai yra natūralu, nes skirtingoms paslaugoms ar sritims reikalingas individualus komunikavimo būdas. Tačiau, kalbant apie rinkodaros priemones, reikia pasakyti, kad jos negali būti pilnai realizuojamos, jei nėra paslaugų t. y. nėra „vertės“ apie kurią galima būtų kalbėti. Atlikti anketinį tyrimą turizmo verslo poreikių bei verslo aplinkos įvertinimui Kaip svarbiausią sąlygą plėsti turizmo paslaugų verslą Vilkaviškio rajono savivaldybės apylinkėse, respondentai nurodė savivaldybės iniciatyvą sukuriant turizmo paslaugų infrastruktūrą vasarą ir žiemą. Respondentų nuomone, savivaldybė turėtų pagerinti privažiavimą prie turizmo objektų, nutiestų dviračių/pėsčiųjų/riedučių takus, kuriuos žiemos laikotarpiu būtų galima panaudoti slidžių trasoms ir ledo pramogoms (rangavimo koeficientas 1,69). Maždaug vienodai svarbios yra kitos sąlygos:
Mažiausiai svarbi yra savivaldybės pagalba organizuojant įvairius renginius (koeficientas – 4,46). Apibendrinimas: Siekiant pritraukti privatų kapitalą į regiono turizmo sritį, reikėtų didesnių savivaldybės pastangų sukuriant paslaugų infrastruktūrą vasarai ir žiemai bei nustatant patrauklius mokesčius. Kad savivaldybės iniciatyvos būtų efektyvios, remiantis sukurtu verslo planu, pirmiausiai reikėtų atrasti finansavimo šaltinius, išnaudojant ES fondus. Turistų srautai Turistų srautai – vienas iš kebliausių klausimų respondentams, nesvarbu kokiai sričiai jie atstovautų. Nesant turizmo politikos savivaldybės lygmenyje iš tiesų sunku ką pasakyti. Dažniausiai klausimas apie turistų srautus likdavo net nepaliestas. Keletas respondentų pažymėjo, kad 2004 ir 2005 metais savivaldybės apylinkėse galėjo apsilankyti panašus skaičius turistaujančių t.y. apie 20000 - 25000 žmonių. Kokia turistaujančių struktūra galima tik spėti. Yra manoma, kad į Vilkaviškio rajono savivaldybę dažniausiai atvyksta turistų grupės, kurios važiuoja į J. Basanavičiaus tėviškę, Kudirkos klėtelę, Vištyčio regioninį parką, įvairius renginius. 5.2. PASLAUGŲ VARTOTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI Apklausta 80 respondentų, po 40 Kauno ir Marijampolės miestų gyventojų. Respondentų nuomonės teirautasi šiais klausimais: 1. Su kuo Jums labiausiai asocijuojasi Vilkaviškio rajono savivaldybė? Su kuo labiausiai asocijuojasi Vilkaviškio rajono savivaldybė Į pirmąjį klausimą net 41,5 proc. respondentų, gyvenančių Marijampolėje, atsakė, jog jiems Vilkaviškio rajono savivaldybė visų pirma asocijuojasi su Vištyčio ežeru ir jo apylinkėmis. 26,2 proc. marijampoliečių galėjo pasakyti tik tiek, jog tai pasienis su Kaliningrado sritimi; net 13,8 proc. respondentų negalėjo pasakyti jokios asociacijos ar atsakė „nežinau“. Neretai šie respondentai, atsakę „nieko“ ar “nežinau”, vėliau pasakydavo, kad žino tą vietovę ir joje ilsėtųsi, nes ten gražios vietos, gražus ežeras. Kauniečiams kiek mažiau Vilkaviškio rajonas asocijuojasi su poilsiu prie ežero, viso 31,6 proc., tiek pat respondentų negalėjo paminėti jokios asociacijos. 26,3 proc. Kauno respondentų siejo Vilkaviškio rajoną tiesiog su vietovės pavadinimu. Konkrečių vietovių tinkamų poilsiui įvardijimas Tiek Kauno, tiek Marijampolės gyventojai nežino konkrečių vietovių poilsiui Vilkaviškio rajono regione, atitinkamai 68 proc. ir 57,6 proc. Bent kartą buvo paminėtos šios vietovės: Vištytis, Paežeriai, Gražiškiai, Pilviškiai. Labiausiai žinoma iš paminėtų vietovių Vištytis, ją minėjo 12 proc. kauniečių ir 27 proc. marijampoliečių; 5,8 proc. pastarųjų žino Paežerius. 2 proc. Kauno gyventojų paminėjo Paežerius; 3,8 proc. Marijampolės respondentų paminėjo Gražiškius. Laisvalaikio praleidimo forma, dominanti Vilkaviškio rajono savivaldybėje Šiek tiek daugiau nei 30 proc. Kauno (31,7 proc.) ir Marijampolės (32,4 proc.) gyventojų nesirinktų Vilkaviškio rajono poilsiui. Marijampoliečiai kaip alternatyvą dažnai minėjo poilsį pajūryje ar prie kito vandens telkinio, argumentuodami, jog kaimo ir miškų toli ieškoti jiems nereikia, esą patys gyveną praktiškai kaime ir norėtųsi ko nors įdomesnio. Visgi net 30,9 proc. marijampoliečių vyktų į Vilkaviškio rajono apylinkes poilsiauti, tuo pačiu tikslu šiose apylinkėse apsilankytų 25,4 proc. kauniečių. Marijampolės gyventojams būtų įdomus ir kaimo turizmas – 20,6 proc., respondentai teigė, kad šios rūšies poilsio pasiūla rajone menka ir tai jiems būtų visai įdomu. Tuo tarpu tik 15,9 proc. Kauno gyventojų būtų įdomus kaimo turizmas, ir net 19 proc. norėtų aktyvaus poilsio. Mažiausiai populiari medžioklė ją minėjo 4,8 proc. kauniečių ir 4,4 proc. marijampoliečių. Tarp kitų poilsio variantų buvo minimos sanatorijos, reabilitacijos centrai, kempingai, stovyklavimas. Tyrimo duomenų analizė pagal skirtingus pjūvius Tyrimo duomenų analizė pagal skirtingus pjūvius nepateikė jokių netikėtumų. Pagal amžiaus grupes Daugiau nei keturiasdešimt proc. visų amžiaus grupių marijampoliečių Vilkaviškio rajoną siejo su Vištyčiu (iki 30 m. – 41,7 proc.; 31 – 49 m. – 65,2 proc.; virš 50 m. – 46,7 proc.). Čia išsiskyrė kauniečiai, iki 30 m. amžiaus grupėje 46,7 proc. respondentų tiesiog nežinojo ar su niekuo nesiejo minėtos vietovės pavadinimo. Apie 46 proc. likusių dviejų amžiaus grupių kauniečių Vilkaviškio rajoną siejo su Vištyčiu. Tiesa, didžiausia su niekuo Vilkaviškio rajono nesiejanti amžiaus grupė tarp Marijampolės respondentų buvo taipogi iki 30 m. – 25 proc. atsakė „nieko“ ar „nežinau“. Dažniau marijampoliečiai nei kauniečiai sakė, kad tai tiesiog vietovės pavadinimas – 33,3 proc. iki 30 m. (Kaune – 26,7 proc.), 17,4 proc. 31-49 m. (Kaune – 12,5 proc.), 13,3 proc. virš 50 m. (Kaune – 0 proc.). Konkrečios vietovės visoms amžiaus grupėms vienodai menkai žinomos abiejuose miestuose. Aktyvus poilsis populiariausias amžiaus grupėje iki 30 m. tiek kauniečių – 40 proc., tiek marijampoliečių – 33,3 proc. tarpe. Populiariausias grybavimas tarp 31 – 49 m. marijampoliečių – 59,1 proc. (Kaunas, 31 – 49 m. – 37,5 proc.). Gana populiarus kaimo turizmas tarp iki 30 m. (33,3 proc.) ir 31 – 49 m. (31,8 proc.) amžiaus marijampoliečių, tuo tarpu tik atitinkamai 20 proc. ir 20,8 proc. kauniečių rinktųsi kaimo turizmą. 50 ir daugiau procentų respondentų nenorinčių apsilankyti poilsio tikslais Vilkaviškio rajono apylinkėse tarp vyresnių kaip 50 metų kauniečių (54,5 proc.) ir iki 30 metų marijampoliečių (50 proc.). Mažiausias nenorinčių apsilankyti Vilkaviškio rajono apylinkėse poilsio tikslais procentas tarp iki 30 metų amžiaus kauniečių, tik 26,7 proc. Pagal išsilavinimą Pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turintiems kauniečiams dažniausiai Vilkaviškio rajono pavadinimas nieko nesako (60 proc.), o to paties išsilavinimo marijampoliečiams šis pavadinimas dažniausiai siejasi su pasienio rajonu (50 proc.). Vidurinį ir spec. vidurinį išsilavinimą turintiems marijampoliečiams Vilkaviškio rajoną dažniausiai siejasi su poilsiu prie Vištyčio (56,7 proc.), to paties išsilavinimo kauniečiams arba nesako nieko (41,4 proc.) arba taipogi siejasi su Vištyčiu (31 proc.). Aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turintiems kauniečiams ir marijampoliečiams Vilkaviškio rajonas dažniausiai siejasi su Vištyčiu (56,3 proc.), tačiau net 31,3 proc. tokio išsilavinimo marijampoliečių Vilkaviškio rajonas siejasi tik su vietovės pavadinimu. Bet kurio išsilavinimo žmonės tiek Kaune, tiek Marijampolėje negalėjo įvardinti vietovių tinkančių poilsiui (nuo 45 iki 61 proc.). Tačiau net 12,5 proc. virš 50 metų marijampoliečių paminėjo Vištytį, o vienas iš dešimties 31 – 49 m. amžiaus respondentų žinojo Vištytį ir Kybartus (10 proc.). 80 procentų pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčių kauniečių nevyktų į Vilkaviškio rajono apylinkes ilsėtis. Poilsiui šių apylinkių nesirinktų 43,8 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių kauniečių ir marijampoliečių, 50 proc. pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčių marijampoliečių, 44,8 proc. vidurinį ir spec. vidurinį išsilavinimą turinčių marijampoliečių. Labiausiai pagrindinį ir pradinį išsilavinimą turinčius marijampoliečius domintų grybavimas (75 proc.), šio miesto gyventojus turinčius vidurinį, spec. vidurinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą taipogi domina grybavimas (37,9 ir 43,8 proc.) bei kaimo turizmas (31 ir 31,3 proc.). Spec. vidurinį ir vidurinį išsilavinimą turintys kauniečiai tolygiai paskirstė savo simpatijas: 20,7 proc. rinktųsi kaimo turizmą, 37,9 proc. grybavimą, 27,6 proc. aktyvų poilsį. Tik 27,6 proc. šios išsilavinimo grupės respondentų nevyktų ilsėtis į Vilkaviškio rajono apylinkes, tai mažiausias procentas. 25-31 proc. kauniečių turinčių aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą rinktųsi grybavimą, aktyvų poilsį ar kaimo turizmą. Pagal lytį Net 52,2 proc. kauniečių vyrų Vilkaviškio rajonas su niekuo neasocijuojasi (22,2 proc. moterų), tuo tarpu Marijampolėje Vilkaviškio rajono su niekuo nesisieja 13 proc. vyrų ir 22,2 proc. moterų. 52,2 procentai marijampoliečių vyrų ir 55,6 proc. moterų vietovę sieja su Vištyčio ežeru ir miškais. Tuo tarpu Kaune su Vištyčio ežeru ir miškais Vilkaviškio rajonas siejasi 30,4 proc. vyrų ir 40,7 proc. moterų. Po 17 proc. Marijampolės vyrų Vilkaviškio rajoną sieja su vietovės pavadinimu; 22,2 proc. moterų su vietovės pavadinimu. Kaune beveik 26 proc. moterų Vilkaviškio rajonas sieja tik su vietovės pavadinimu, 22,2 su pasieniu. Reikia pastebėti, kad įvairesnių sąsajų išsakė Kaune vyrai, o Marijampolėje moterys. Kaune 65 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų negalėjo įvardinti konkrečių vietovių tinkančių poilsiui. Tuo tarpu poilsiui tinkančių vietovių pavadinimų daugiausiai žinojo Marijampolės vyrai. 37 proc. kauniečių moterų ir 43,5 proc. vyrų nevyktų ilsėtis į Vilkaviškio rajono apylinkes (atitinkamai 43,5 ir 46,2 proc. Marijampolės moterų bei vyrų). Tiek vyrus, tiek moteris iš Marijampolės labiausiai domina poilsis prie ežero (atitinkamai 43,5 ir 42,3 proc.). Daugiau moterų nei vyrų Marijampolėje domina kaimo turizmas (vyr.: 21,7 proc., mot.: 34,6 proc.). Tačiau vyrus labiau domina aktyvus poilsis ir medžioklė. 30 – 33 proc. Kauno vyrų bei moterų rinktųsi grybavimą, 21 – 26 proc. aktyvų poilsį, 17 – 22 proc. kaimo turizmą. Išvados:
6. VIETOS IR UŽSIENIO TURISTŲ RINKŲ VERTINIMAS EISMO SRAUTAI SVARBIAUSIUOSE SAVIVALDYBĖS KELIUOSE Pagal 13 lentelėje pateiktus duomenis matome, kad intensyviausias eismas buvo automagistralėje, tačiau tikėtina, kad didžiausią dalį sudarė tranzitiniu maršrutu važiuojantys automobiliai. Pakankamai didelis intensyvumas yra ir krašto keliuose. 13 lentelė. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritoriją kertančių magistralinių ir krašto kelių vidutinis metinis paros eismo intensyvumas 2000-2004 m.
Kol kas nėra galimybių įvertinti, kuri dalis šio transporto srauto yra autoturistai. Krašto keliuose 2003 metais lengvasis transportas sudarė 90,19 proc. bendro srauto (0,6 proc. daugiau nei 2001 m.), sunkusis transportas – 9,71 proc. (5,7 proc. mažiau nei 2001 m.). Rajoniniuose keliuose lengvasis transportas sudarė 91,47 proc. bendro srauto, sunkusis transportas – 8,53 proc. Iš ankstesnio paveikslo matyti, kad magistraliniu keliu pravažiuojančių transporto priemonių priskirtinų lengvųjų transporto priemonių grupei buvo 70 proc. Tai rodo labai didelį tranzitinį srautą per Vilkaviškio rajoną. TURISTŲ SRAUTAI Atvykstamasis turizmas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t. y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais. Daugiausia lankytojų buvo iš kaimyninių šalių: Latvijos (28,9%), Rusijos (24,4%), Baltarusijos (14,1%), Lenkijos (10,3%). Beveik dešimtadalį lankytojų sudarė svečiai iš Europos Sąjungos šalių: 9,3%. Lankytojų skaičius iš atskirų šalių, lyginant su 2002 metais, keitėsi taip: sumažėjo iš Rusijos (-24,4%), iš Latvijos (-8,4%), iš Baltarusijos (-20,8%), kitų NVS šalių (-4,3%), padidėjo iš Lenkijos (23,2%), iš Europos Sąjungos šalių (19,7%): Ispanijos (47,3%), Italijos(51,6%), Austrijos(37,2%), Jungtinės Karalystės (34,8%), Vokietijos (18,2%). Užsienio turistų skaičius Lietuvoje auga, tačiau palyginus lėtai. 2001 m. į Lietuvą atvyko 4.195 tūkst. užsieniečių, 2,5 % daugiau, nei 2000 m. Turizmo paslaugų eksportas 2000 m. sudarė 8% viso bendrojo Lietuvos eksporto. Daugiausia užsienio lankytojų atvyko iš Rusijos (29 %), Latvijos (28 %), Baltarusijos (16 %) ir Lenkijos (8 %). Per 1997 – 2001 m. užsienio turistų skaičius išaugo 13 % (493 tūkst. litų), o per tą patį laikotarpį iš užsieniečių gautos pajamos padidėjo 6 % (140 tūkst. litų), tačiau vidutinis metinis vakarų šalių turistų skaičiaus augimas po 2-3 % negali kompensuoti per paskutinį dešimtmetį 18 kartų sumažėjusio Rusijos ir NVS šalių turistų skaičiaus. Kita vertus dabartiniai pasikeitimai ES turi sukurti savo lankytojų srautą. Dar vienas labai svarbus turizmą įtakojantis faktorius Lietuvoje yra sezoniškumas. Valstybinio turizmo departamento duomenimis daugiausia užsienio turistų į Lietuvą atvyksta vasaros sezono, atostogų metu, t.y. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Tuo tarpu mažiausias atvykstančiųjų turistų skaičius Lietuvoje užregistruojamas sausio mėnesį. Vietinis turizmas. Svarbiausi ir didžiausi turistų srautai galėtų susidaryti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kiek mažesni – Utenoje ir Panevėžyje. Vilniaus ir Kauno miestai yra pakankamai netoli nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės: Vilnius maždaug per 2,5 val. pasiekiamas automobiliu, Kaunas dar arčiau – tik apie 1,5 valandos. Kitas didesnis miestas, esantis netoli nuo savivaldybės – Marijampolė, tačiau šioje rinkoje turistų srautai nebūtų labai dideli. Taigi iš šių dviejų miestų tikėtini pastovesni savaitgalio poilsio srautai tiek žiemą, tiek vasarą. Remiantis Statistikos departamento duomenimis Kaune ir Marijampolėje yra apie 126000 gyventojų (10 – 30 metų amžiaus), kuriuos domintų aktyvus poilsis gamtoje, kaimo turizmas savaitgaliais. Į šią rinką turėtų orientuotis Vilkaviškio rajono savivaldybė, plėtodama turizmą savo teritorijoje. Kiti didieji Lietuvos miestai yra nutolę nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės, todėl šių miestų gyventojams rajonas galėtų būti daugiau patrauklus atostogų, šeimyniniam poilsiui. Kadangi toks poilsis galimas tik vasarą, tai turistų srautai iš šių miestų bus sezoniniai ir nedideli. Rajonai, turintys nepalyginamai geresnius turizmo išteklius, nukonkuruotų turistų srautą. Vietinio ir užsienio turizmo apskaita Lietuvoje dar nėra vedama pagal vieningą sistemą, todėl yra sunku įvertinti vietinių turistų srautą atskirose savivaldybėse ar kitose lankytinose vietose. Tokiu būdu analizei yra atliekamos anketinės apklausos, kurias inicijuoja vietinės institucijos. Tačiau šios studijos metu, nebuvo galima atlikti anketinės apklausos, kadangi studija daroma ne turistinio sezono metu todėl tikėtini rezultatai tikrai neatitiks vasaros sezono tikrovės. SRAUTŲ PROGNOZĖ Vilkaviškio rajono turizmo išteklių svarbiausi vartotojai yra miestiečiai, kurie nori pailsėti nuo miesto aplinkos, tikisi kaimo ramybės, gamtos grožio, poilsio gamtoje egzotikos. Taigi tikėtina, kad turistų srautai didės palaipsniui jeigu paslaugų pobūdis atitiks poreikį. Artimiausiu metu tikslinga siekti, kad savivaldybę per metus aplankytų 30 - 40 tūkst. žmonių. Išplėtojus paslaugas per 5 metus galima tikėtis padidinti turistų srautus iki 50 tūkst. žmonių per metus. Turistų srautus taip pat galima būtų padidinti bendradarbiaujant su gretimų rajonų (Kauno, Marijampolės, Šakių), taip pat Lenkijos pasienio rajonų bei Kaliningrado srities turizmo organizatoriais ir savivaldybėmis. Bendromis pastangomis reikėtų paruošti turizmo produktus, reprezentuojančius kraštą, jo gamtines ir kultūros vertybes. 7. VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO LĖŠOS Į TURIZMO PLĖTRĄ VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE Vilkaviškio rajono savivaldybė biudžete yra numačiusi lėšų smulkiam ir vidutiniam verslui remti bei investicinių ir mažųjų projektų bendrafinansavimui. Savivaldybė tikisi pritraukti investicijų turizmo infrastruktūros plėtrai, pastatų renovacijai, vandens valymo įrenginių statybai. Vilkaviškio rajono savivaldybės duomenimis, 2005 metais sveikatingumui (sportui), rekreacijai bei kultūrai iš savivaldybės biudžeto buvo skirta apie 320 tūkst. litų. 8. SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTRA IR SU TUO SUSIJĘ DOKUMENTAI NACIONALINIO LYGMENS PLANAVIMO DOKUMENTAI Vilkaviškio rajono savivaldybės turizmo plėtra susijusi su nacionalinio lygmens turizmo plėtros dokumentais:
Pirmasis tikslas – sukurti racionalią turizmo išteklių planavimo ir valdymo sistemą.
Antrasis tikslas – sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą, skatinančią turizmo paslaugų verslo plėtrą. Sprendžiami šie uždaviniai:
Trečiasis tikslas – tobulinti šalies turizmo galimybių pristatymą vidaus ir tarptautinėse turizmo rinkose. Sprendžiami šie uždaviniai:
Detaliai nagrinėjome tik tai, kas tiesiogiai susiję su Vilkaviškio rajono savivaldybės turizmo ištekliais. Dauguma minėtų dokumentų nustato strategines (bendrąsias) atitinkamos veiklos kryptis, tikslus ir uždavinius, siūlo priemones tikslams pasiekti, tačiau nenagrinėja problemų sklaidos Lietuvos teritorijoje. Todėl sunku nustatyti konkrečiai kokiai vietovei ar objektui taikoma viena ar kita nuostata, viena ar kita priemonė. REGIONINIO LYGMENS PLANAVIMO DOKUMENTAI
VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS PLANAVIMO DOKUMENTAI
Strateginiame plane numatytos priemonės, tiesiogiai susijusios su turizmo plėtra, didinančios savivaldybės patrauklumą ir konkurencingumą turizmo rinkoje: sukurti vandens turizmo, dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą; puoselėti krašto kultūrą; sukurti žiemos turizmo infrastruktūrą; išplėtoti kultūrinio turizmo infrastruktūrą; remti besikuriančias kaimo turizmo sodybas; organizuoti mokymus ir seminarus kaimo turizmo sodybų steigimo klausimais ir kitos.
9. SSGG ANALIZĖ STIPRYBĖS
SILPNYBĖS
GALIMYBĖS
GRĖSMĖS
10. PASIŪLYMAI TURIZMO PASLAUGOMS IR PRODUKTAMS PLĖTOTI Vilkaviškio rajono turizmo plėtros projektai turi orientuotis į Lietuvos turistų rinką (Marijampolės apskrities viduriniosios klasės gyventojai, moksleivių ir pagyvenusių žmonių ekskursijos), taip pat Lenkijos ir Kaliningrado pasienio regionų viduriniosios klasės gyventojus. Pirmajame etape tikslinga sukurti potencialios rinkos rajonuose Vilkaviškio rajono turizmo įvaizdį ir minimalų turizmo paslaugų ir produktų paketą, atitinkantį rinkos poreikius bei perkamąją galią. Antrajame etape tikslinga papildyti turizmo paslaugų ir produktų paketą naujomis aukštesnės kokybės paslaugomis, skirtomis tarptautinio turizmo rinkai. Tikslinga plėtoti turizmo infrastruktūrą ir paslaugas skirtas: • patogiam turistų judėjimui rajone svarbiausiais keliais ir maršrutais; Būtina glaudžiai bendradarbiauti su Marijampolės, Kazlų Rūdos, Šakių, Kalvarijos savivaldybėmis, Marijampolės, Šakių ir Kauno turizmo informacijos centrais, taip pat Suvalkų (Lenkija) miesto turizmo informacijos centru bei turizmo organizatoriais. Rajono turizmo įvaizdžiui formuoti siūlome naudoti šiuos objektus: 10.1 . GAMTOS IR KULTŪROS PAVELDO IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS TURIZMO PRODUKTAMS KURTI GAMTOS IŠTEKLIAI Žvejyba. Skirtinguose ežeruose veisiasi skirtingos žuvys. Šitą momentą galima sėkmingai panaudoti kuriant pramoginės žvejybos turizmo produktus, skirtus pavieniams asmenims arba jų grupėms, žvejams mėgėjams ir nemokantiems žvejoti. Kaimo sodybų, kempingų ar motelių šeimininkai galėtų siūlyti žvejų mėgėjų pramoginius mokymus. Gali būti organizuojamos ir specializuotos stovyklos moksleiviams. Kaimo turizmo sodybos, esančios prie skirtingų ežerų galėtų būti organizuotos į tinklą. Propaguojant tokius turizmo produktus kartu turėtų plėtotis ir kitos paslaugos, tokios kaip žvejybos inventoriaus nuoma, gamyba senovinio žvejybos inventoriaus, taip pat etnografinių ir tradicinių žuvies patiekalų gaminimas, degustavimas, mokymas gaminti. Taigi siūlome pramoginės žvejybos produktą: žvejų sodybų tinklą. Reikalinga infrastruktūra: Reikalinga infrastruktūra: Vandens pramogos. Reikalinga infrastruktūra: Siūlomi poilsio gamtoje produktai turi būti papildomi kulinarinio paveldo, amatų, miško gėrybių turizmo produktais. Vilkaviškio rajone svarbu pasiūlyti kompleksišką (turintį keletą skirtingų paslaugų) turizmo produktą tam, kad sudominti atostogaujančias šeimas ir tikslines vartotojų grupes. KULTŪROS PAVELDAS Vilkaviškio rajono kultūros paveldas tinkamas edukacinėms programoms ir tematinėms ekskursijoms. Siūlome parengti tokias edukacines krašto pažinimo programas, skirtas Vilkaviškio rajono ir kitų Lietuvos rajonų bei miestų moksleiviams: • Vilkaviškio krašto meno ir architektūros paminklai (žymiausi architektūros paminklai rajone, jų stilistika, architektai, meistrai, statybos tradicijos, puošyba, mažoji architektūra ir kt.); Siūlome parengti tokias tematines ekskursijas, skirtas įvairioms interesų grupėms: • Provincijos pramogos (savaitgalio ekskursija sutapatinta su tradicinėmis, kalendorinėmis rajono ir miestelių šventėmis); Šių kultūros paveldo objektų tinklo pagrindu siūlomos autoturizmo ir dviračių turizmo trasos. Paežerių dvarą, kuriame šiuo metu veikia Vilkaviškio krašto muziejus ir Suvalkijos regioninis kultūros centras, tikslinga plėtoti kaip regiono kultūros ir turizmo centrą. Čia siūlome organizuoti renginius, kurie reprezentuotų Lietuvos dvarų kultūrą: tradicijas (namų muzikavimas, kultūrinės diskusijos, kultūros renginiai ir kt.), pramogas (koncertai, tradicinės šventės). Tam tikslui reikėtų: • Plėtoti dvaro parką (jame įrengti aikštele lauko renginiams: koncertams, literatūriniams skaitymas ir kt.); MASINIAI RENGINIAI IR ŠVENTĖS Masiniai tradiciniai renginiai geriausiai išgarsina vietovę, norinčią pristatyti save turizmo rinkoms. Todėl siūlome Vilkaviškio rajone organizuoti tęsti ir šiuo metu organizuojamus tradicinius masinius renginius: • Sūduvių amatų šventę; Siūlome organizuoti įvairius renginius (plenerus, susitikimus ir kt.) J. Basanavičiaus tėviškėje, nes tai yra didelis turistų traukos centras. Aktyviais visų švenčių dalyviais turi būti rajono amatininkai ir kultūros paveldo atstovai. Švenčių rengimo laiką reikėtų parinkti taip, kad apie Vilkaviškio rajoną Lietuvos turistams būtų priminta pavasario pabaigoje (prieš turizmo sezoną), vasarą (turizmo sezono metu ir žiemos pradžioje (prieš žiemos turizmo sezoną). 10.2. PASIŪLYMAI DĖL TURIZMO PASLAUGŲ OBJEKTŲ TINKLO IŠVYSTYMO GALIMYBIŲ KAIMO TURIZMO Kaimo turizmo sodybas tikslinga plėtoti Vištyčio ežero apylinkėse, taip pat miesteliuose ir kaimuose, kurie yra prie poilsiui ir žvejybai tinkamų ežerų (Paežerių, Dunojevo, Talaikės, Vygrio) bei vandens turizmui tinkamų Šešupės ir Širvintos upių. Tikslinga kurti ir kaimo turizmo sodybas, kurios neturi šalia poilsiui tinkamo vandens telkinio. Tokios sodybos galėtų siūlyti specifines turizmo pramogas – amatų, grybavimo, uogavimo, jodinėjimo, žygių su karietomis ar vežimais, nakvynė dviračių turistams ir kt. Tikėtina, kad konkurencijos požiūriu patrauklesnės bus sodybos, lengvai pasiekiamos nuo kelio Marijampolė – Vilkaviškis – Kybartai - Karaliaučius, taip pat nuo kelio Vilkaviškis – Gražiškiai - Vištytis. Kaimo turizmo sodybos, esančios prie kelio Marijampolė – Vilkaviškis – Kybartai - Karaliaučius, taip pat prie Vištyčio apylinkėse, galėtų būti parengtos ne tik vasaros poilsiui, bet ir žiemos savaitgaliams, turėti patalpas, skirtas pokyliams, vasaros stovykloms, atostogų nameliams ant ratų. Papildomai turėtų būti teikiamos turizmo informacijos (informacija apie apylinkėse esančias lankytinas vietas, turizmo produktus ir maršrutus), kulinarijos, amatų, turistinio inventoriaus nuomos ir kitas paslaugas. KEMPINGŲ Pirmajame etape siūlome (vadovaujantis atlikta „Kempingų plėtros Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione galimybių studija“) įrengti kempingą sklype šalia Vilkaviškio miesto poilsio zonos, šiaurės rytiniame paežerių ežero krante. 2 ha sklypas kempingui įrengti šiuo metu yra miesto gyventojų poilsio zona gausiai lankoma vasaros metu. Joje organizuojamos ir miesto šventės, paplūdimio tinklinio varžybos. Teritorija tinkama kempingui, nėra per daug apsodinta medžiais, visos komunalinės linijos ir kanalizacijos tinklai yra netoliese, sklypo nusausinti nereikia. Dėl esančio ežero, ši vieta puikiai tinka ne tik kempingui, bet ir poilsio parkui įrengti. Šalia gyvenantys žmonės, turintys laisvos neišnaudojamos žemės yra susidomėję turizmo verslo vystymu, todėl tikslinga jau dabar pradėti su jais bendradarbiauti. Atsiradus galimybei padidinti teritoriją iki 4-6 ha, siūloma įrengti 3*/4* kempingą. Įvažiavimas į sklypą yra nuo magistralinio kelio Vilkaviškis – Karaliaučius, gatvė praeina pro sodų sklypus ir jachtų prieplauką. Kitoje sklypo pusėje esančios jachtų prieplaukos valdytojai susidomėjo bendro projekto idėja, todėl, jei pavyktų apjungti visų suinteresuotųjų jėgas, būtų atvertas kelias gana įdomiai perspektyvai: poilsio parkas/kurortas, kuriame laisvalaikio praleidimas yra apjungiamas su kempingo veikla, vandens pramogomis ir visa kita reikalinga infrastruktūra. Kitoje ežero pusėje yra įsikūrę Paežerių dvaro rūmai, Vilkaviškio krašto muziejus ir Suvalkijos regioninis kultūros centras. Antrame etape siūloma svarstyti kempingo Patunkiškių kaime, šiaurės vakariniame Paežerių ežero krante įrengimo klausimą. Kol kas tai yra plynas laukas. Taip pat jis sunkiai pasiekiamas, nėra jokių turizmo objektų, galinčių pritraukti ir sudominti turistus. Sklypas visiškai neapželdintas, todėl norint suformuoti patrauklų, savitą landšaftą, reikėtų investuoti daug lėšų. Šioje teritorijoje taip pat būtų sudėtinga sukurti visą būtiną inžinierinę infrastruktūrą. Dėl minėtų priežasčių, šiuo metu kempingo įrenginėti nerekomenduojama, tačiau būtina tam ruoštis: priiminėti atitinkamus sprendimus ir ieškoti finansavimo šaltinių. MOTELIŲ IR VIEŠBUČIŲ Motelių (viešbučių) paslaugas siūlome plėtoti Kybartuose bei palei kelią Marijampolė – Vilkaviškis – Kybartai – Karaliaučius. Turėtų atsirasti bent keli viešbučiai ar moteliai, kuriuose galima būtų iki 50 turistų. Jų teikiamos paslaugos turėtų atitikti Lietuvos turistų poreikius ir perkamąją galią. Aukštesnės kokybės paslaugos pirmajame plėtros etape galėtų būti teikiamos tik Vilkaviškyje. MAITINIMO ĮSTAIGŲ Maitinimo paslaugas siūlome plėtoti Vilkaviškyje, Kybartuose bei palei kelią Marijampolė – Vilkaviškis – Kybartai – Karaliaučius. Jų teikiamos paslaugos turėtų atitikti Lietuvos turistų poreikius ir perkamąją galią. Maitinimo įstaigoms ir kaimo turizmo sodyboms siūlome plėtoti kulinarijos paveldo programą ir jungtis į tokias paslaugas teikiančių įstaigų rajono tinklą. 10.3. PASIŪLYMAI DĖL TURIZMO INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪROS GERINIMO Vilkaviškio rajono seniūnijose gausu istorinių, kultūrinių paminklų, tačiau nepakanka informacijos, nuorodų į šiuos objektus. Turizmo informacinių stendų įrengimas padės turistams orientuotis ar gauti reikiamą informaciją bet kuriuo paros metu, savaitgaliais. Siūloma įrengti: 6 informaciniai stendai su Vilkaviškio rajono žemėlapiu ir miesto planu bei sužymėtais turistiniais objektais bei 11 informacinių stendų visose Vilkaviškio rajono seniūnijose su rajono ir seniūnijų žemėlapiais, nuorodomis į svarbiausius lankytinus objektus. Siūloma įrengti kelio ženklus su nuoroda į Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centrą šiuose keliuose: • Marijampolė – Vilkaviškis – Kybartai – Karaliaučius 10.4. PASIŪLYMAI DĖL VANDENS, DVIRAČIŲ, PĖSČIŲJŲ, AUTOTURIZMO TRASŲ INFRASTRUKTŪROS IŠVYSTYMO VANDENS TURIZMO INFRASTRUKTŪRA Siūloma sukurti vandens turizmo infrastruktūrą Šešupės upe Vilkaviškio rajono dalyje. Šiai trasai aptarnauti reikalinga: o Įrengti 5 sustojimo – poilsio aikštelės; Siūloma sukurti buriavimo infrastruktūrą Paežerių ežere: • įrengti kempingą; Siūloma sukurti III sudėtingumo kategorijos trasą baidarininkams Širvintos upe ties Svirkalniu: • įrengti starto ir finišo poilsio aikšteles; Siūloma įrengti poilsio infrastruktūrą (poilsiavietes) prie vandens telkinių: • Paežerių ežero; DVIRAČIŲ TURIZMO INFRASTRUKTŪRA Tarptautiniu mastu siūloma parengti tarptautinį maršrutą dviratininkams aplink Vištyčio ežerą ir Romintos girią Kaliningrado srityje ir Lenkijos Respublikoje. Šioje trasoje reikėtų: • įrengti poilsio aikšteles su baldais; Siūloma sukurti dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą aplink paežerių ežerą ir Uosijos miško parką. Tam būtina: • nutiesti 6 km. dviračių taką; Taip pat siūloma parengti maršrutą kalnų dviratininkams Pajevonio seniūnijoje ir Kylininkų kraštovaizdžio draustinyje. PĖSČIŲJŲ TURIZMO INFRASTRUKTŪRA Siūloma Vilkaviškio rajone įrengti tris pėsčiųjų turizmo trasas:
AUTOTURIZMO TRASOS Siūloma populiarinti esamą maršrutą automobiliu „Du ąžuolai Tautos Atgimimo ąžuolyne“, skleidžiant informaciją įvairiomis priemonėmis, įtraukiant jos aprašymą į žemėlapius ir pan. 11. PASIŪLYMAI TURIZMO RINKODAROS PRIEMONĖMS IR VEIKLAI Atsižvelgiant į esamą turizmo situaciją Vilkaviškio rajone galima išskirti šiuos pagrindinius rinkodaros tikslus: • Paskatinti naujų turizmo paslaugų įmonių steigimąsi; TURIZMO RINKODARĄ VYSTANČIOS INSTITUCIJOS Siūloma ir toliau remti viešosios įstaigos Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro veiklą, skatinant plėtoti turistinės informacijos rinkimą, kaupimą ir teikimą vartotojams, turizmo paslaugų teikimą, turizmo propagavimą Vilkaviškio rajone, informacinių ir kartografinių leidinių apie turizmo paslaugas, objektus ir vietoves rengimą, leidimą ir platinimą, tyrimų atlikimą, duomenų bazių tvarkymą ir programų bei projektų rengimą. Siūloma skatinti glaudesnį vietos turizmo institucijų ir verslo atstovų bendravimą. Savivaldybės iniciatyva siūloma rengti reguliarius susitikimus, kuriuose dalyvautų visų svarbiausių turizmo institucijų atstovai rajono savivaldybė, turizmo ir verslo informacijos centro bei privataus verslo atstovai. Laukiama priemonės įgyvendinimo įtaka: • Institucijų bendradarbiavimas sudarys sąlygas aiškiau identifikuoti strategines turizmo vystymosi kryptis, o kartu ir išskirti segmentus, į kuriuos turėtų būti nukreipta rajono rinkodara bei sudarys sąlygas geriau identifikuoti efektyviausias rinkodaros priemones; Siūloma skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su Lenkijos ir Kaliningrado srities turizmo institucijomis. Laukiama priemonės įgyvendinimo įtaka: • Sukuriami nauji informacijos platinimo kanalai pakankamai perspektyvioje rinkoje; Institucijų darbuotojų apmokymai ir institucijų materialinės bazės stiprinimas sudarytų sąlygas institucijoms teikti įvairesnes rinkodaros priemones, o kartu ir labiau įtakoti privatų turizmo verslą bei rajono lankytojus. Didžioji dalis šių projektų (institucijų materialinės bazės gerinimas, darbuotojų apmokymai, rinkodaros leidiniai ir kt.) galėtų būti finansuojama ES fondų ir savivaldybės lėšomis. Laukiama priemones įgyvendinimo įtaka: • Didėja rinkodarą vykdančių institucijų kompetencija (dėl darbuotojų apmokymų programų); Siūloma plėtoti šiuo metu vykdomą vaikų užimtumo programą „Kelias iš praeities į dabartį“, skatinant plėsti vaikų ir jaunimo akiratį, domėtis tautos praeitimi, kurti ateities vizijas. RINKODARA ORIENTUOTA Į PRIVATŲ TURIZMO VERSLĄ Privataus verslo skatinimas rinkodaros priemonėmis turėtų būti prioritetinė kryptis siekiant turizmo plėtrai Vilkaviškio rajone užtikrinti. Siūlomos šios rinkodaros priemonės nukreiptos verslumo skatinimui turizmo srityje: Privačių turizmo įmonių darbuotojų apmokymai rinkodara, vadyba ir kt.; Laukiama priemonės įgyvendinimo įtaka: • Gerinama rajone teikiamų paslaugų kokybė; Straipsnių serija vietinėje spaudoje tema „Sėkmingo turizmo verslo pavyzdžiai“. Straipsniai pasakotų apie verslininkus, sėkmingai vystančius turizmo verslą Vilkaviškio, aplinkiniuose Lietuvos, Lenkijos bei Kaliningrado srities rajonuose. Straipsnių serijos rašymą galėtų inicijuoti savivaldybės ir Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai. Laukiama priemonės įgyvendinimo įtaka: • Žmonės skatinami domėtis turizmo paslaugų teikimo galimybėmis skatinamas jų verslumas; Informacinio leidinio apie verslo organizavimą bei verslo plėtros galimybes sukūrimas. Informaciniame medžiagos pakete galėtų būti pateikta medžiaga, leidžianti potencialiam verslininkui: • įvertinti vietovės tinkamumą pradėti turizmo verslą (anketa/testas); Tokio pobūdžio medžiaga galėtų būti platinama savivaldybėje, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre, pristatoma per įvairius renginius ar apmokymus. Šiame projekte kaip partneriai aktyviai galėtų dalyvauti atskiri savivaldybės skyriai, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, kurie galėtų suteikti dalį šio informacinio paketo medžiagos. Laukiama priemonės įgyvendinimo įtaka: • Potencialūs paslaugų tiekėjai galėtų objektyviai įvertinti numatomo vystyti turizmo verslo galimybes; Kitos rinkodaros ir informacijos skleidimo priemonės: • Informacijos skleidimo tinklo sukūrimas tarp turizmo paslaugų tiekėjų. Tinklu galėtų būti skleidžiama medžiaga apie vykdomus susitikimus, seminarus, turizmo naujienas ir pan. TURIZMO INFORMACIJOS SKLEIDIMAS Interneto svetainė Šiuo metu Vilkaviškio raj. savivaldybės interneto svetainė www.vilkaviskis.lt ir Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro svetainė www.vilkaviskisinfo.lt pilnai nevykdo rinkodaros funkcijų. Siekiant, kad ši rinkodaros priemonė būtų efektyvesnė siūloma įgyvendinti šias priemones: Turizmo informacija Siūloma turizmo informaciją susisteminti išskiriant svarbiausias dalis į atskirus langus: • trumpas rajono turizmo sektoriaus pristatymas; Interneto svetainėse taip pat rekomenduojama pateikti elektronines savivaldybės, turizmo ir verslo informacijos centro, kitų turizmo subjektų leidžiamas brošiūras, informacinius leidinius ar pan. Naujienų prenumeravimo galimybė elektroniniu paštu. Interneto svetainėse rekomenduojama sukurti naujienų siuntimo elektroniniu paštu mechanizmą, informuojantį apie vykstančius renginius, seminarus, miesto šventes, aktualią miesto informaciją. Kalbos. Rekomenduojama informaciją pateikti lietuvių, rusų, anglų, lenkų kalbomis. Svetainės populiarinimas. Rekomenduojama interneto svetaines aktyviau populiarinti – registruoti Lietuvos ir užsienio paieškos serveriuose, tartis su kitais rajonais dėl nuorodų apsikeitimo svetainėse, spausdintinėje medžiagoje pateikti nuorodas į interneto svetainę ir kt. SPAUSDINTINĖ MEDŽIAGA Iki šiol didžioji dalis savivaldybės leidžiamų leidinių buvo orientuota į kultūrinius objektus. Šiuose spaudiniuose ryšys su turizmo paslaugų teikėjais buvo per menkas, t.y. rinkodara buvo orientuota į pravažiuojantį turistą visiškai neskatinant jo pasinaudoti turizmo paslaugomis. Siekiant didesnio spausdintinės medžiagos veiksmingumo rajono turizmo sektoriui rekomenduojama spaudiniuose šalia lankytinų kultūros ar gamtinių vietų pateikti nuorodas į privačius paslaugų teikėjus – taip didinama tikimybė, kad lankytojas pasinaudos siūlomomis turizmo paslaugomis. Spausdintinėje medžiagoje siūloma išskirti ne tik pavienius lankytinus objektus ar jų grupes, tačiau pateikti juos kaip atskirus maršrutus ar poilsio praleidimo galimybes nurodant šio maršruto pažintinį prasmę, maršrutų schemą, maršrutų trukmę bei tipą, o kartu ir galimybę gauti papildomas turizmo paslaugas (vėlgi pateikiant nuorodas į privačius paslaugų tiekėjus – maitinimas, nakvynė, kitos paslaugos). Toks objektų/maršrutų pristatymas sudarys prielaidas rajone ilgiau išlaikyti šiuo metu „tranzitu“ pravažiuojantį turistą. Siūloma ir toliau leisti leidinį „Vilkaviškio kraštas“, kuriame būtų aprašomas rajonas, lankytinos vietos, pabrėžiamas rajono išskirtinumas. Šis leidinys turėtų būti gerai sumaketuotas ir kokybiškai išleistas. Leidinio tikslas bendrai reprezentuoti rajoną. Leidiniai būtų platinami turizmo parodų metu, įteikiami rajono svečiams. Tokio tipo leidinių galėtų būti išleidžiama po 1 tiražą per 1-2 metus; Siūloma ir toliau leisti ir platinti leidinį „Vilkaviškio rajono turistiniai maršrutai“, kuriame pateikiama galimų turizmo maršrutų schemos, maršrutų trukmė, lankytinų vietų nuotraukos ir aprašymai, nuolat atnaujinant ir papildant informaciją apie naujus turizmo paslaugų teikėjus. Minėtas leidinys būtų platinamas turizmo parodose, kitų rajonų turizmo informacijos centruose, turizmo paslaugų teikėjų bei papildytų bendrąjį leidinį apie Vilkaviškio rajoną „Vilkaviškio kraštas“. Rekomenduotina ir toliau jį platinti nemokamai. Atskiri lankstinukai apie konkrečias lankytinas vietas, galimas laiko praleidimo formas ir turizmo paslaugų teikėjus ir jų produktus. Tokio tipo leidiniai galėtų būti platinami turizmo mugėse, verslo ir turizmo informacijos centre, degalinėse, muziejuose ir kitose turistų lankomose vietose. Leidiniai būtų nemokami. Kiekvienais metais vis populiarėjant žiemos sportui ir Vilkaviškio rajone turint galimybes jį vystyti, siūloma leisti ir platinti leidinį apie slidinėjimą ir kitas pramogas prie Vištyčio ežero. Turint tokią spausdintinę medžiagą galima gana įvairiapusiškai pristatyti Vilkaviškio rajoną bei informuoti apie laisvalaikio praleidimo galimybes. Turima medžiaga galės ir reprezentuoti rajoną, ir suteikti konkrečią informaciją rajono turistui. Taip pat reikia sudaryti galimybes šiuos platinti ir per privačius turizmo paslaugų tiekėjus, kuriems tai būtų viena iš rinkodaros priemonių. Būtina sukurti galimybes atskirus leidinius platinti turistų ir miesto svečių lankomose vietose. Taip pravažiuojantis turistas būtų informuojamas apie laisvalaikio praleidimo galimybes, o kartu būtų formuojamas ir naujas rajono įvaizdis. Tam tikslui siūloma sukurti informacinių lankstinukų laikiklius/stendus Vilkaviškio krašto muziejuje, taukinių ir autobusų stotyse, rajono degalinėse. TURIZMO PARODOS Turizmo institucijų tikslas būtų skatinti kuo aktyvesnį turizmo paslaugų tiekėjų dalyvavimą turizmo mugėse. Mugėse privatūs paslaugų tiekėjai galėtų betarpiškai susitikti su potencialiais klientais bei pristatyti jiems savo paslaugas. Per privačius paslaugų tiekėjus parodos metu būtų galima platinti ir rajoną reprezentuojančius leidinius, kurie papildytų turimą privačių paslaugų tiekėjų rinkodaros medžiagą. Ruošiant rinkodaros medžiagą turizmo parodoms būtina pabrėžti rajono ir čia teikiamų paslaugų išskirtinumą, kadangi tik taip galima išsiskirti iš gausybės kitų rajonų paslaugų tiekėjų ir sudominti potencialius rajono lankytojus/turistus. Rekomenduotina rajono turizmo institucijoms, atsakingoms už rajono rinkodarą, parodos metu surinkti kitų rajonų turizmo rinkodaros priemones/medžiagą. Tai būtų idėjų šaltinis rengiant kitus Vilkaviškio rajono leidinius bei analizuojant kitų rajonu rinkodaros priemones. Parodos metu siūloma vykdyti kitų rajono turizmo rinkodaros institucijų, kelionių organizatorių, potencialių turistų apklausas apie Vilkaviškio rajoną, rajono įvaizdį, turizmo paslaugų poreikį ir pan.(žodžiu, ar anketomis). Siūloma ir toliau savivaldybei ir turizmo ir verslo informacijos centrui dalyvauti turizmo parodoje VIVATTUR, tačiau ieškoti galimybių dalyvauti ne su kitomis organizacijomis (kaip buvo iki šiol), bet atskirai, parodos stende pristatant tik Vilkaviškio kraštą. KITI PASIŪLYMAI RINKODAROS PRIEMONĖMS IR VEIKLAI Ryšiai su užsienio šalių turizmo institucijomis Vystant tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio partneriais realiausi užsienio partneriai būtų aplinkiniai Lenkijos ir Kaliningrado srities rajonai. Bendradarbiavimas su šiais rajonais sudarytų prielaidas: o keistis turizmo informacija (lankytinos vietos, paslaugų tiekėjai ir turizmo paslaugos); Apklausos ir tyrimai Rajono turizmo institucijoms tikslinga būtų pradėti periodiškai kartojamus turizmo paslaugų teikėjų nuomonių ir vertinimų matavimus. Tuo tikslu reikėtų periodiškai atlikti apklausas, kurių metu kartotųsi svarbiausi prieš tai darytų apklausų klausimai. Rekomenduotina pakartotinai tirti tokius pagrindinius klausimus: o Turizmo institucijų efektyvumo vertinimas; Turizmo ir verslo informacijos centrui rekomenduojama tęsti dabar vykdomas apsilankiusių turistų apklausas, kurios padeda identifikuoti turistų poreikius ir pageidavimus. Informaciniai stendai/turizmo išteklių pasiekiamumas Būtina prie pagrindinių kelių (Marijampolė – Vilkaviškis – Kybartai – Karaliaučius, Vilkaviškis – Pilviškiai – Šakiai, Vilkaviškis – Kudirkos Naumiestis – Šakiai) pastatyti informacinius stendus su rajono žemėlapiais ir lankytinomis vietomis, kelionių maršrutais ir nuorodomis į paslaugų teikėjus. Organizuoti bendrus savivaldybės ir privataus verslo projektus žymint turizmo maršrutus, ir įsisavinant turizmo išteklius. Bendradarbiavimas su žiniasklaida Viešieji ryšių stiprinimas yra vienas iš sėkmingos rinkodaros veiksnių. Siekiant populiarinti Vilkaviškio vardą bei skatinti rajone turizmą būtina glaudžiau bendradarbiauti su žiniasklaida. Informacijos skleidimui taip pat patogi priemonė būtų naujienų prenumeravimo galimybė elektroniniu paštu. Į šių naujienų gavėjų sąrašą siūloma įtraukti ir žiniasklaidos atstovus. 12. INVESTICIJŲ POREIKIS VIEŠAJAI TURIZMO INFRASTRUKTŪRAI SUKURTI BEI TURIZMO PLĖTROS RINKODAROS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI Žemiau pateikiami tik preliminarūs investicijų poreikio vertinimai. Investicijų poreikis turėtų būti tikslinimas rengiant kiekvieno objekto projektinius pasiūlymus.
13. INVESTICIJŲ POREIKIS TURIZMO PLĖTROS RINKODAROS BEI PRIVAČIŲ TURIZMO PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS KŪRIMĄ SKATINANČIOMS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI Žemiau pateikiami tik preliminarūs investicijų poreikio vertinimai. Investicijų poreikis turėtų būti tikslinimas rengiant kiekvienos priemonės konkrečius pasiūlymus.
14. PASIŪLYMAI VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS, SAVIVALDYBĖMS, BEI KITIEMS PARTNERIAMS DĖL INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS IR TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO Sėkminga turizmo plėtra Vilkaviškio rajone priklauso nuo principų, kuriais turėtų būti remiamasi įgyvendinant turizmo politikos tikslus: • Programinis principas. Turizmo plėtros problemos gali būti sprendžiamos per turizmo, kaip smulkaus ir vidutinio verslo rūšies, plėtros programas ir investicinius projektus; Vilkaviškio rajono savivaldybei vietos partneriais turizmo plėtros srityje siūloma laikyti: • Viešąją įstaigą Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras; Svarbiais rajono partneriais turizmo plėtros srityje siūlome laikyti: • Marijampolės, Šakių, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Vilniaus ir Kauno savivaldybes ir jų turizmo informacijos centrus; Svarbiausiais turizmo plėtros partneriais užsienyje siūlome laikyti: • Lenkijos Vižainių ir Kaliningrado srities Nesterovo rajonų savivaldybes ir jų turizmo informacijos centrus bei privačius kelionių organizatorius. Siekdama plėtoti turizmą Vilkaviškio rajone savivaldybė turėtų plėtoti bendradarbiavimą su visais paminėtais partneriais. Vištyčio regioninio parko direkcija. Regioninio parko direkcijai siūlome glaudžiai bendradarbiauti su Vilkaviškio rajono savivaldybe rengiant turizmo produktus, siūlant ir įrengiant viešąją turizmo infrastruktūrą (poilsio aikšteles, pažintinius takus, stovyklavietes) vykdant turizmo produktų rinkodarą ir marketingą, taip pat konsultuoti savivaldybės tarnybas dėl veiklos apribojimų Vištyčio regioninio parko teritorijoje. Siekiant įgyvendinti pateiktus pasiūlymus būtina: o Įkurti rajono visuomeninę Turizmo tarybą. Šioje taryboje turi būti atstovaujami verslo, savivaldos, visuomenės, kultūros paveldo, gamtosaugos interesai; |
|
Euroregionas "Šešupė"
Šešupės Euroregiono turizmo informacijos centras
Šešupė Business
Copyright © 2008 Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras 
adm zone. Sprendimas UAB "V studija"
adm zone. Sprendimas UAB "V studija"