Euroregionas "Šešupė" Šešupės Euroregiono turizmo informacijos centras Šešupė Business
   
2014 m. liepos 24 d.

­arrow.gif
­­Mus r­asite:
J. Basanavičiaus a. 7,
70101 Vilkaviškis
Tel./faks.
(8 342) 20525
info@vilkaviskisinfo.lt
arrow.gif Darbo laikas:
I-IV - 8-17 val.
Pietų pertrauka
12.00-12.45
V 8-15.45 val.



Vištyčio regioninis parkas




Vištyčio regioninis parkas įkurtas 1992 m. Jo tikslas išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parko plotas – 10,1 tūkst. ha. Parke daug gamtiniu požiūriu vertingų kraštovaizdžio kompleksų, augalų, įrašytų į Raudonąją knygą, didelė žinduolių, roplių ir varliagyvių įvairovė. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui parke įrengti didysis ir mažasis Šilelio pažintiniai takai, kalnų slidinėjimo trasos su keltuvais, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės. Vištyčio miestelio centre iki šių dienų išlikusi 1829 m. statyta raudonų plytų ir akmens mūro bažnyčia, varpinė, evangelikų - liuteronų bažnyčia, 1925 m. statyta aliejinė ir vėjo malūnas (tel. (8-342) 63 532, www.vistytis.lt).

Vištyčio ežeras – ketvirtas pagal plotą Lietuvoje. Ežeras skiriamas prie "patvenkinio tipo" ežerų, kurie aplinkui apsupti kalvotų moreninių plotų. Vakarinėje ežero pusėje yra nemaža įlankų ir pusiasalių ("Ežerynas", "Buchta tichaja"). Ežeras priklauso Priegliaus baseinui, per jį eina Lietuvos ir Rusijos siena. Vištyčio ežero 64,7 km2 baseino ploto tenka Lietuvai, iš jų 0,4 km2 užima Vištyčio ežeras. Ežeras ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius, didžiausias ežero ilgis siekia 8 km, didžiausias plotis – 4,2 km, vidutinis plotis – 2,1 km, ežeras apima 1786 ha plotą. Giliausia ežero vieta yra vakarinėje ežero dalyje ir siekia 54 metrus, vidutinis gylis - 15,5 metro. Šis ežeras yra „aukščiausiai“ Lietuvoje – jo vandens lygis pakilęs net 172,4 m virš jūros lygio.

Ežeras, kaip ir pati Suvalkijos aukštuma, yra ledyninės kilmės. Suvalkijos aukštuma – seniausiai susiformavusi Lietuvos vieta, nes jau prieš 14 tūkst. metų šioje vietoje baigėsi paskutinis ledynmetis. Likusi Lietuvos teritorija ir Baltijos jūra vis dar buvo padengta nepaprasto storio ledo ir vandens sluoksniu. Galutinai paskutinio ledynmečio Valdajaus ledynas pasitraukė iš Lietuvos 3 500 metų prieš Kristaus gimimą. Prieš 10 tūkst. metų, kai dar nebuvo susiformavusi Baltijos jūra ir didžioji Lietuvos teritorijos dalis dar buvo padengta ledo ir vandens sluoksniu, prie Vištyčio ežero įsikūrė pirmieji Lietuvos žmonės – tai patvirtina archeologiniai radiniai, rasti prie Vištyčio ežero krantų.

Vištytis – ne tik didžiausias ir giliausias Suvalkijos krašto ežeras, bet ir pats švariausias. Maitinamas keliolikos didesnių ir mažesnių upelių bei daugybės šaltinių vandens, ežeras yra milžiniškas net 258 mln. m3 švaraus ir gėlo vandens rezervuaras. Dėl ežero gylio jo vidutinė temperatūra retai pakyla virš 8 laipsnių šilumos. Dėl savo dydžio ir ypač švaraus vandens Vistyčio ežeras dažnai vadinamas „Europos Baikalu“.

Drausgirio, Vištytgirio, Mestgirio, Tadarinės miškuose auga 300 m. senumo ąžuolynai su skroblų ir liepų priemaiša, 200 m. senumo pušynai ir eglynai, juose gausu retųjų augalų bei gyvūnų. Miškai labai vertingi ornitologiniu požiūriu: Vištyčio regioninio parko teritorijoje aptikti 123 rūšių paukščiai, iš jų 14 rūšių sparnuočiai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Grybingirio miškas išsidėstęs palei sieną su Lenkija. Čia, pasienio zonoje – 0,5 - 1 km pločio juostoje tarp spygliuotos buvusios Sovietų Sąjungos pasienio užtvaros ir oficialios Lietuvos - Lenkijos sienos, auga 50 metų neliesti sunkiai praeinami miškai, krūmų ir žolių brūzgynai. Dėl tokio biotopų originalumo galima spėti čia esant botaninių zoologinių vertybių. Gana vertinga šiame regione esanti Paširvinčio pelkė, turinti savitą augalijos struktūrą.

Vištyčio akmuo, dar vadinamas pėduotuoju, stebuklinguoju,–vienas didžiausių Lietuvoje. Akmens aukštis – 4 metrai, plotis – 5 metrai, ilgis – 7 metrai. Vištyčio akmuo išsiskiria savo neįprasta forma: viršuje riedulys turi apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40 cm gylio lovio pavidalo įdubimą, kuris paprastai vadinamas „pėda“ ir kuriame užsilaiko kritulių vanduo. Riedulio paviršiuje yra matomi keli įtrūkimai (viršuje išilgai, šiauriniame šone vertikaliai ir kt.), keliose vietose jis nuskaldytas. Apatinė akmens dalis buvo atkasta tvarkant greta tiestą plentą. Pasakojama, kad šis stambus riedulys kadaise buvo laikomas šventu, stebuklingu, todėl senovėje prie jo žmonės melsdavosi, jis buvęs aukuru, ant kurio degusi amžinoji ugnis ir būdavo aukojamos aukos dievams. 2000 m. Vištyčio akmuo pripažintas geologiniu gamtos paminklu.

Kurią žinote valstybės skiriamą paramą smulkiam verslui atidaryti?

Verslumo skatinimo fondas (VSF paskola) per Lietuvos kredito unijas
Parama pirmam darbui per Invega
Subsidija darbdaviui per Lietuvos darbo biržos teritorinius padalinius
Savivaldybės SVV programa
Pirmųjų verslo metų krepšeliai (vaučeriai) naujai įsteigtoms įmonėms
Daugiau informacijos


































































Naujienų prenumerata